Žemaičiai užplūdo Vatikaną ir Amžinąjį miestą - Romą

Kovo 6-ąją Mišiomis šv. Pauliaus bazilikoje Vatikane baigėsi penkias dienas trukusi žemaičių piligriminė kelionė į Romą, kurioje dalyvavo delegacijos iš 14 Žemaitijos miestų ir rajonų savivaldybių, tarp jų – ir Palangos. Kokius įspūdžius iš Amžinojo miesto parsivežė Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejų Romoje paminėję palangiškiai?

Meldėsi kartu su 700 piligrimų iš Žemaitijos
Kovo 2-6 dienomis Šventąjį miestą Romą buvo užplūdę 700 piligrimų iš Žemaitijos, kuriuos, ryšinčius geltonas skareles su Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejaus simbolika, buvo galima sutikti visose metro stotyse prie pagrindinių Romos bažnyčių.
Pagrindinis Žemaitijos krikšto jubiliejaus pagerbimas vyko sekmadienį, kovo 3-ąją. Tądien į Romą atvykusių žemaičių garbei šventos Mišios buvo aukojamos svarbiausios pasaulio katalikų šventovės – šv. Petro bazilikos – ypatingoje vietoje – centrinėje navoje prie šv. Petro sosto altoriaus, kuris yra tiesiai už popiežiaus altoriaus.
Tai antrasis kartas istorijoje, kai prie šv. Petro sosto altoriaus Mišios skambėjo lietuvių kalba. Pirmą kartą lietuviškai Mišios čia buvo aukojamos 1986 metais Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus proga. Tada Mišioms vadovavo popiežius Jonas Paulius II su Telšių vyskupu Antanu Vaičiumi.
Buvo planuota, kad Žemaitijos krikšto jubiliejui skirtąsias Mišias aukos pats popiežius Benediktas XVI. Tačiau popiežius netikėtai atsistatydino ir žemaičius laimino Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis su Telšių vyskupu Jonu Boruta ir Telšių vyskupijos vyskupu augziliaru Linu Vodopjanovu. Kartu su jais Mišias laikė ir 33 kunigai iš daugelio Žemaitijos parapijų ir Romoje studijuojantys lietuvių dvasininkai. Vėliau visi piligrimai patraukė į Bazilikos požemius, kur palaidoti popiežiai, pats apaštalas šventas Petras ir yra šv.Kazimiero koplytėlė.
Pirmadienį piligrimai meldėsi Jėzaus bažnyčioje, kurioje vyko šv. Kazimiero dienos šventimas.
Paskutinę kelionės dieną šv. Mišios buvo aukojamos antroje pagal dydį ir svarbą pasaulio katalikų šv. Pauliaus bazilikoje, kurioje ilsisi šio apaštalo palaikai.

Ir šventos, ir istorinės vietos
Palangiškiai ir kartu su kitais piligrimais iš Žemaitijos aplankė šventas katalikams vietas, ir turėjo galimybę apžiūrėti Amžinąjį miestą jiems klebono Mariaus Venskaus bei kunigo Sigito Žilio pasiūlytais maršrutais.
Po iškilmingų šventų Mišių sekmadienį norintieji galėjo ne tik nusileisti į šv. Petro bazilikos požemius, bet ir pakilti į šventovės kupolą, aplankyti Vatikano muziejų. Deja, į Siksto koplyčią patekti galimybės nebuvo – ji uždaryta rengiantis konklavai.
Po šv. Mišių bei šv. Petro bazilikos aplankymo palangiškiai pasivaikščiodami apžiūrėjo šv. Angelo pilį, šv. Angelo tiltą per Tibrą, Navonos aikštę su jos įspūdingaisiais fontanais, Panteoną. Popiet apsilankyta Lietuvių šv. Kazimiero kolegijoje.
Pirmadienį po šv. Kazimiero dienai skirtųjų šv. Mišių Jėzaus bažnyčioje piligrimai iš Palangos aplankė Kapitolijaus kalvą, grožėjosi Imperatorių forumais bei Romos Forumu ir įspūdinguoju Koliziejumi, kartu su gidu apžiūrėjo šv. Sebastijono katakombas, o vakare gėrėjosi apšviestu Trevio fontanu.
Antradienį aplankyta šv. Jono Laterane Bazilika, Šventieji laiptai, seniausia krikštykla, šv. Kryžiaus Bazilika. Paklaidžiota po Trastevere - vieną iš senesnių Romos rajonų su siauromis, akmenimis grįstomis gatvėmis.
Trečiadienį po šv. Mišių šv. Pauliaus už (miesto) sienų Bazilikoje palangiškiai vaikštinėjo po istorinį miesto centrą bei atsisveikino su ant septynių kalvų pastatytuoju Amžinuoju miestu.

Pajuto šv. Velykų dvasią
„Kas man paliko didžiausią įspūdį šioje kelionėje? – perklausė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė. – Pati atmosfera. Sunku žodžiais nusakyti, koks jausmas apima, kai pačiose svarbiausiose katalikų pasaulio šventovėse Mišios laikomos lietuvių kalba ir kai po jų skliautais sklinda lietuviškai tariami maldų žodžiai. Tokį dvasios pakilimą galima patirti nebent per šv. Velykas“.
A.Kilijonienė pasidžiaugė pačiu kelionės organizavimu, už kurį ji, kaip ir kiti kalbintieji piligrimai – sakė esanti dėkinga ir klebonui M.Venskui, ir kunigui S.Žiliui. Dėkinga ji ir visiems vykusiems kartu: palangiškiai buvo itin vieningi.
„Jeigu reikėtų išskirti kurią vieną iš aplankytų vietų, tai visų pirma atsimenu Šventuosius laiptus, kuriais kopėme klūpėdami ant kelių. Sakoma, kad jais Kristus kopė pas Poncijų Pilotą. Patikėkite, įspūdis nuo to kopimo išliks visam gyvenimui“, - sakė A.Kilijonienė.
Ji prisipažino, kad Roma – miestas, į kurį norėtų grįžti dar kartą. „Paprastai kelionei į kurį nors miestą baigiantis jau galvoji, kur keliausi kitą kartą. Čia gi pirmąkart per visas keliones supratau, kad išvydau tik mažutę dalelę Romos, ir kad tikrai noriu grįžti į ją dar kartą“, - prisipažino direktorė.

Visa kelionė – vienas nenusakomas įspūdis
„Nuostabi kelionė, ir visa ji – vienas nenusakomas įspūdis, – sakė Palangos miesto tarybos narė Elena Kuznecova. – Dar ir dabar vakarais peržiūriu nuotraukas. Sunku būtų ką nors išskirti, matyt, turi praeiti kiek laiko, kad įspūdžiai susigulėtų ir kad būtų galima pasakoti“.
Pasak E.Kuznecovos, visa, kas buvo pamatyta – nuo įspūdingųjų viena už kitą gražesnių Bazilikų iki Romos senamiesčio kampelių – nuostabu, o dar nuostabiau, kad visa buvo lydima išties turtingų ir turiningų pasakojimų, už kuriuos atskiras ačiū klebonui M.Venskui ir kunigui S.Žiliui.
Bene labiausiai įsiminė apsilankymas šv. Petro bazilikos kriptoje prie paties apaštalo kapo. Ir – paskutiniosios Mišios šv. Pauliaus bazilikoje.
„Grįžome nepaprastai pakylėti ir praturtėję tiek dvasiškai, tiek žiniomis. Kiekvienas aplankytas objektas ir pati Roma – ypatingi. Ne veltui šis miestas vadinamas amžinuoju, ne veltui jame tiek visko istoriškai persipynę“, – sakė E.Kuznecova.

Žemaičiai „okupavo“ Vatikaną
„Kas labiausiai įstrigo – tai kelionės organizuotumas. Žinoma, visų pirma ačiū mūsų Palangos dvasininkams, kurie mums parodė visą Romą. Tačiau ir apskritai – žemaičiai pasirodė, kaip sakoma, aukštumoje. Jei galima pajuokauti, jie tiesiog buvo okupavę Vatikaną“, - dalijosi kelionės įspūdžiais Tarybos narys Albinas Stankus.
Pasak jo, didžiausią įspūdį paliko Romos bazilikose laikytos šventos Mišios lietuvių kalba. Ir tai, kaip joms buvo pasirengę patys žemaičiai: visose trijose Mišiose vargonais grojo Telšių kunigų seminarijos studentas A.Goštautas, o psalmes giedojo Telšių katechetikos centro vadybininkė gargždiškė R.Dirgėlaitė. O šv. Povilo bazilikoje skambėjo Klaipėdos E. Balsio muzikos gimnazijos auklėtinių vargonininko G.Gaidamavičiaus ir klarnetisto M.Šiaulio atliekami liturginiai kūriniai. Didžiulį įspūdį paliko trimitu po bazilikos skliautais improvizavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Neeilinė buvo kelionė, nes ir pats istorinis įvykis – 600 metų žemaičių krikšto jubiliejus – tikrai neeilinis. Apie pačią Romą pasakoti net nėra kaip – ten tokie milžiniški paveldo klodai ir apie juos jau tiek šnekėta... Nebent toks pastebėjimas – italai iki šiol iš to gyvena, neteko matyti nieko, kas būtų naujaisiais laikais sukurta“, - pastebėjo A.Stankus.

Stulbinanti didybė
A.Stankui paantrino ir Tarybos narys Tomas Žulkus. Tiesa, jam susidarė įspūdis, kad žemaičiai „okupavo“ ne vien Vatikaną, bet ir visą Amžinąjį miestą – Romą.
„Vienas didžiausių įspūdžių iš šios kelionės į Romą – žemaičių gausa, – nusišypsojo T.Žulkus, kuris prieš dešimt metų lankėsi Amžinajame mieste ir juokavo, kad jame niekas nepasikeitė ir dar amžiais nesikeis. – Kur beitum ir kokiu paros metu beitum, visur galėdavai sutikti geltonom skarelėm ryšinčius piligrimus: tai grupelėmis, tai po tris keturis vaikštinėjant. Tikrai atrodė, kad žemaičiai „okupavo“ Romą“.
Neišdildomą įspūdį Tarybos nariui paliko visos šv. Mišios, aukotosios Romos bazilikose.
„Žodžiais nenusakomas jausmas, kai kardinolas A.Bačkis laikė šv. Mišias šv. Petro bazilikos centrinėje navoje. Išties žemaičiai buvo ypatingai tuo pagerbti. Įspūdingai šv. Povilo bazilikoje skambėjo Klaipėdos mero V.Grubliausko trimitas: ir pačių Mišių metu, ir po jų“, - sakė T.Žulkus.
Pasak pašnekovo, labiausiai Romoje stulbina didybė.
„Mes čia, Lietuvoje, kai įeiname į bažnyčias, jau stebimės ir gėrimės jų masteliais. O Romoje ta didybė tiesiog stulbina. Pasikėlėme į šv. Petro bazilikos kupolą, tai net žadą atėmė vaizdas nuo jo. O bekylant dar žvilgtelėjome pro balkonėlį į bazilikos vidų. Žmonės – kaip skruzdėliukai. Tiesiog protu sunkiai suvokiama, kad prieš šitiek amžių jokios technikos neturėję žmonės tokius stebuklus sukūrė. Jau nekalbu apie šventyklų dekorą: ten visa, kas supa – nuo lubų freskų iki grindų mozaikų – meno kūriniai“, - dalijosi įspūdžiais T.Žulkus.