Virš A. Mončio namų-muziejaus tvenkiasi debesys

Virš Antano Mončio namų-muziejaus, kurių įkūrimo penkioliktosios metinės minėtos šią liepą, tvenkiasi debesys, grasinantys visai šio Palangos kultūros židinio veiklai. Beveik visą vasarą viena iš muziejaus steigėjų – Palangos miesto savivaldybės administracija susirašinėja su Klaipėdos apygardos prokuratūra, į kurios Viešojo intereso gynimo skyrių kreipėsi nuosavybės teisę į žemės sklypą ir pastatą, kuriame įsikūręs muziejus, pageidaujantys atkurti pretendentai.

Persiuntė Prezidentūra

Šių metų birželio pradžioje Palangos miesto savivaldybės administracija gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Lauros Paulikienės pasirašytą raštą, kuriame rašoma, jog prokuratūroje yra tiriamas pareiškėjų Astos Jurgelionytės ir Donato Ramanausko prašymas dėl nuosavybės atkūrimo į žemės sklypą ir pastatą Kęstučio g. 17/ S. Daukanto g. 16 Palangoje natūra. Prašymas persiųstas iš LR Prezidento kanceliarijos.

Prašyme nurodyta, jog D. Ramanauskui visą priklausantį turtą testamentu perleido Marija Novickienė, teisę į nuosavybės atkūrimą pareiškėjas ginčijo teismuose, kurie šią teisę pripažino, tačiau nuosavybės neatkūrė.

Prokurorė Savivaldybės administracijos prašė pateikti išsamų paaiškinimą dėl susidariusios situacijos bei patikslinti, kada pareiškėjas kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kokios aplinkybės lėmė, kad pastatas Vyriausybės nutarimu priskirtas prie išperkamų gyvenamų namų kategorijos, kokiais pagrindais ir kada jis prisikirtas prie Kultūros paveldo objektų, ar yra galimybė jį grąžinti natūra ir jeigu ne – kodėl?

Pastatas natūra negrąžinamas

Savo atsakyme Palangos miesto savivaldybės administracija pažymi, jog prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 1991 m. gruodžio 31 d. 1999-aisiais Vyriausybės nutarimu pastatas priskirtas išperkamųjų namų kategorijai, o 2009-aisiais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. 2012 m. lapkritį Aplinkos ministerija nurodė Palangos miesto savivaldybės administracijai, jog A. Mončio muziejaus reikmėms naudojamas pastatas natūra negrąžinamas.

Pretendento D. Ramanausko ne kartą raštiškai buvo prašyta nurodyti pasirinktą būdą, kuriuo būtų kompensuojama už pastatą Kęstučio g. 17/ S. Daukanto g. 16. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą už išperkamą pastatą gali būti kompensuojama perduodant lygiavertį žemės sklypą, pinigais ar įskaitymu panaikinant pretendento pinigines prievoles valstybei.

Siekiama pakeisti Vyriausybės nutarimą?

Liepos mėnesį iš prokuratūros atėjo kitas raštas, kuriuo prašoma patikslinti aplinkybes.

Prokurorė teiravosi, kodėl Savivaldybė, žinodama, kad D. Ramanauskas kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žinodama, jog dėl to vyksta ginčas teisme, pardavė dalį pastatų, taip pat pasiūlė jį įrašyti į valstybės išperkamų gyvenamųjų namų sąrašą, nuo kada Savivaldybėje pradėjo veikti A. Mončio muziejus ir kas lėmė, kad jis buvo įkurtas D. Ramanauskui grąžintiname pastate.

Prokuratūrą domina ir tai, ar A. Mončio muziejus šiuo metu apskritai veikia ir koks yra visuomenės poreikis jį kaip muziejų eksploatuoti. Teiraujamasi, ar Savivaldybė neturi galimybės iškelti jo į kitas patalpas, siekiant pakeisti 1999-ųjų Vyriausybės nutarimą, kuriuo pastatas priskirtas išperkamųjų namų kategorijai, kad šios patalpos būtų grąžintos D. Ramanauskui bei prašoma nurodyti, kokių veiksmų ėmėsi Savivaldybė, kokius konkrečius pasiūlymus pateikė D. Ramanauskui siekdama kompensuoti už turtą.

Iškeldinti galimybės nėra

Palangos miesto savivaldybės administracija informavo prokuratūrą, jog Lietuvos bei tarptautinėms organizacijoms prašant, LR Kultūros ir švietimo ministerijos bei LR Vyriausybės iniciatyva A. Mončio muziejus buvo įkurtas pastate Kęstučio g. 17/ S. Daukanto g. 16. Viešoji įstaiga Antano Mončio namai-muziejus buvo įsteigta 1998 metais, jos steigėjai yra Kultūros ministerija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Palangos miesto savivaldybė bei A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondas.

Vyriausybė dar 1998-aisiais skyrė minėtam fondui 200 tūkst. Lt pastato S. Daukanto g. 16 rekonstravimo išlaidoms padengti, Palangos miesto Taryba 1999 m. sausį pastato remontui ir rekonstrukcijai skyrė 205 tūkst. 200 Lt, gegužę 100 tūkst. Lt. ir gruodį 3 tūkst. Lt.

Minėtasis 1999-ųjų Vyriausybės nutarimas dėl pastato S. Daukanto g. 16 priskyrimo išperkamųjų gyvenamųjų namų kategorijai priimtas, nes minėtas pastatas atitinka visus reikalingus kriterijus.

„A. Mončio muziejaus iš specialiai muziejaus veiklai pritaikytų patalpų perkelti į kitas galimybės nėra“, – akcentuojama Savivaldybės administracijos rašte.

Atlieka vertinimą

Jame taip pat primenama, jog pretendento nekart buvo raštiškai prašyta, kad jis nurodytų pasirinktą būdą, kuriuo būtų kompensuojama už išperkamą pastatą.

Taip pat rašte nurodoma, jog turto vertintojas UAB „Auditas ir konsultacijos“, laimėję Savivaldybės administracijos skelbtą viešąjį konkursą, šiuo metu atlieka pastato vertinimą, kuris turi būti baigtas ne vėliau kaip iki šių metų gruodžio 1 dienos. Atlikus vertinimą, pretendentui bus išmokėta išperkamo pastato rinkos vertę atitinkanti kompensacija.

„Čia labai graudi istorija...“

Tokiais žodžiais nuo 1991 metų neišsprendžiamą konfliktą įvardijo D. Ramanauskas. Jo žodžiais, visų pirma melaginga informacija esanti ta, kad šviesios atminties skulptorius A. Mončys pageidavęs, jog jo darbai būtų eksponuojami pastate, kuriame dabar įsikūręs muziejus.

„1992 metais A. Mončys tuometiniam ministrui D. Kuoliui sakė, jog norįs, kad jo kūriniai būtų eksponuojami Vasaros parodų paviljone. Tad negražu spekuliuoti jo atminimu“, – sakė D. Ramanauskas.

Pasak jo, savo laiku jis jau buvo susitaikęs su tuo, kad pastate, kuris buvo jam paliktas testamentu, įsikūrė muziejus. Tačiau kai savo laiku jam buvo pasiūlyta 400 tūkst. Lt, kad jis atsisakytų teisės į pastatą, vyriškis supratęs, jog „čia yra kažkas nešvaru“. Juolab, kad dalis pastatų buvo perleista privatiems asmenims.

„Tiesiog noriu atgauti tai, kas man priklauso, – pabrėžė D. Ramanauskas. – Juolab, kad Vyriausybės nutarime nurodyta, jog prie išperkamų pastatų galima priskirti tuos, kurie yra perstatyti konstrukciją pakeičiant per 60 proc., o mano atveju pakeista tik 6 proc. Be to, visa, kas vyksta, jau tiria ir prokuratūra, ir Prezidentūra. Vienu žodžiu, bręsta labai rimtas konfliktas“.

„Visi esame pavargę“

A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė sakė, jog besitęsianti istorija išvarginusi visus: „Visi esame pavargę“.

Ji priminė, jog, kai buvo kuriamas muziejus, Kultūros ministerijos atstovai aiškinosi, ar į pastatą S. Daukanto g. 16 esama pretendentų nuosavybei atkurti.

„Tada pastatas priklausė Sveikatos apsaugos ministerijai. Buvo kontaktuota su jos specialistais bei ieškota duomenų archyvuose, gautas atsakymas, jog pretendentų nėra. Kultūros ministerijos iniciatyva Sveikatos apsaugos ministerija perdavė pastatą į Palangos miesto savivaldybės balansą, kad jame būtų įkurti A. Mončio namai-muziejus“, – priminė L. Turauskaitė, nesileidusi į tolesnes istorijos dėl pastato peripetijas.