Už modernų kurortą! (Visuomeninių organizacijų atstovai)

Šiandien mes pristatome mūsų kandidatų sąraše esančius visuomeninių organizacijų atstovus.

1. Ko reiktų, kad Palangos gyventojai miesto valdyme būtų aktyvesni?

2. Kokios paramos visuomeninės organizacijos lauktų iš miesto valdžios?

3. Ką reiktų daryti, kad miesto tarybos nariai realiai atstovautų miesto gyventojus?

Juozas ZOBERNIS

POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS PALANGOS FILIALO PIRMININKAS.

Gimęs 1950 metais, Sibire, Irkutsko srityje (tremtyje). 1974 baigė Vilniaus politechnikumą, įgijo radiotechnikos mechaniko specialybę. Dirba Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje.

1. Patys gyventojai turėtų keisti požiūrį į miesto valdymą ir išsirinktą valdžią. Gyventojams atsiskaitančios ir savo rinkiminius pažadus vykdančios valdžios galima sulaukti tik tada, kai visuomenė pati to ima reikalauti. Paprastai tik visuomenės spaudimą pajutusi valdžia pradeda gerbti pačią visuomenę ir kiekvieną jos narį.

2. Pirmiausia, miesto valdžia turėtų pripažinti visuomenines organizacijas socialiniais partneriais ir su jais pradėti bendrauti. Tačiau Palangoje nėra patalpų, kuriose visuomeninės organizacijos galėtų susirinkti. Manau, vienas pirmųjų naujos valdžios žingsnių turėtų būti būtent Bendruomenės namų įkūrimas.

3. Viešumas ir atsiskaitomumas. Tai du pagrindiniai dalykai, kurie turėtų padėti visuomenei kontroliuoti miesto tarybos narius. Manau, jog visi esminiai sprendimai, kurie yra priimami miesto taryboje ir kurie liečia daugumą Palangos gyventojų, turi būti išsamiai aprašomi spaudoje, konkrečiai nurodant, kaip kiekvienas tarybos narys balsavo. Manau, kad jei šiandien daugiabučių gyventojai tiksliai žinotų, kurie tarybos nariai, tarkime, komunalinių paslaugų klausimais balsavo gindami gyventojų interesus, o kurie – įmonių, gyventojams būtų lengviau apsispręsti balsuojant artėjančiuose rinkimuose. 

Rūta RUZGUTĖ

LIETUVOS NACIONALINĖS VARTOTOJŲ FEDERACIJOS NARĖ

69 metai. 1965 metais baigė Vilniaus universitetą ir įgijo istorikės – filologės specialybę. 1975 baigė Vilniaus universitetą ir įgijo teisės magistro mokslinį laipsnį. Šiuo metu yra pensininkė.

1. Drįsčiau suabejoti, ar mes palangiškiai turime bendruomeniškos visuomenės požymių. Tuo galima įsitikinti miesto bendruomenei aktualius klausimus svarstančiuose mitinguose, į kuriuos ateina nedidelis procentas Palangos gyventojų, o ir dalyvaujantys neretai bando spręsti tik savo asmenines problemas. Bendruomeniškos visuomenės branduolį padėtų kurti savotiškas diskusijų klubas, kuriame, pasitelkus autoritetingus lektorius, būtų svarstomos įvairios Palangos problemos bei jų sprendimo būdai. Tačiau tokios idėjos realizavimui mieste būtini Bendruomenės namai, kuriuose miesto gyventojai galėtų susirinkti.

2. Palangos valdžia visuomenines organizacijas turėtų ne ignoruoti, bet kuo aktyviau su jomis bendradarbiauti siekiant bendro tikslo – Palangos gyventojų gerovės.

3. Norint realiai atstovauti savo rinkėjams tarybos nariai pirmiausiai turėtų žinoti ne tiek savo teises, o pareigas. Tam būtina susipažinti su pagrindiniais politikų veiklą reglamentuojančiais įstatymais.

Irena ŠVANIENĖ

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS „SVETINGAS ŠEIMININKAS“ PIRMININKĖ

58 metai. 1975 metais baigė Kūno kultūros ir sporto akademiją ir įgijo sporto trenerės – pedagogės specialybę. Šiuo metu dirba Palangos sporto centre tinklinio skyriaus trenere. 13 metų vadovavo Palangos miesto vaikų ir jaunių sporto mokyklai.

1. Miesto valdžia Palangos miesto gyventojų neskatina dalyvauti miesto valdyme. Priešingai, bandantys aktyviau pasireikšti tiesiog yra ignoruojami.

2. Iš miesto valdžios pasigendame bendradarbiavimo ir elementaraus dėmesio. Visuomeninių organizacijų veikla skirta miesto gyventojų poreikių tenkinimui, todėl šių organizacijų darbas yra svarbus visam miestui. Tačiau miesto valdžia visuomenininkų stengiasi nepastebėti. Štai  “Svetingą šeimininką” įsteigė miesto savivaldybė, tačiau savo veiksmais miesto vadovai įrodė, kad tai ką jie sutveria, labai greitai ir sunaikina.

3. Vardan Palangos klestėjimo ir gyventojų gerovės atėjęs dirbti miesto tarybos narys turi būti sąžiningas ir atsakingas. Tačiau iki šiol mūsų išrinktų palangiškių pažadai nuo darbų labai jau skiriasi. Realių pokyčių ir gerų rezultatų miestelėnų labui net nesimato. Reiškia patys miesto gyventojai žymiai atsakingiau turi dalyvauti rinkimuose, o ypač susimąstyti reitinguojant kandidatus. Vėl vadovaujantis posakiu “man tas pats, kuris iš jų ten pateks”, mes turėsime panašią situaciją, o mūsų klestinčio kurorto vizija nutols dar keliolikai metų.

Daina EIMANAVIČIENĖ

LIETUVOS TAUTODAILININKŲ SĄJUNGOS NARĖ. DAILININKĖ – TEKSTILININKĖ.

46 metai. 1986 metais baigė Vilniaus technologijos technikumą ir įgijo inžinierės – technologės specialybę. Nuo 2005 metų yra Lietuvos tautodailės sąjungos narė. Užsiima individualia veikla tautodailės srityje.

1. Kiekvienas iš mūsų turėtume suvokti, kad miestą valdome mes patys per savo išrinktus Tarybos narius. Vadinasi, politikais tapę miesto gyventojai taryboje atstovauja visuomenės interesus. Todėl svarbu yra juos ginti patiems. 

2. Miesto valdžia privalo remti į visuomenines organizacijas susibūrusių miesto gyventojų  kūrybinę bei kultūrinę veiklą ir padėti įgyvendinti jų idėjas . Tai  turėtų tapti vienas iš svarbiausių Palangos  miesto prioritetų. Nuo to miestas tik laimėtų ir taptų gražesnis. Svarbus yra ir visuomeninių organizacijų patalpų klausimas. Savo pastogės neturinčios organizacijos veikla iš karto yra pasmerkta žlugti.

3. Taip įvyks tuomet, kai Tarybos nariai visus klausimus ir miesto problemas spręs siekdami patenkinti Palangos gyventojų interesus.

Dainius KEPENIS

LIETUVOS SVEIKUOLIŲ SĄJUNGOS PREZIDENTAS. PALANGOS SVEIKATOS MOKYKLOS VADOVAS.

58 metai. 1974 metais baigė Kūno kultūros ir sporto akademiją ir įgijo mokytojo specialybę. 1980-1982 m. buvo Klaipėdos sporto komiteto pirmininko pavaduotoju. 1982-1987 m. - Palangos sporto komiteto pirmininkas. 1987-1990 m. buvo Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto Kūno kultūros valdybos viršininkas. Nuo 1990 m. rugsėjo mėn. - Palangos sveikatos mokyklos direktorius.

1. Gyventojai bus aktyvesni, kai pajus, jog į jų pasiūlymus ar pastabas reaguojama. Kol kas, atrodo, viskas buvo daroma, kad tą aktyvumą užgesinti. Kai valdžios institucija į gyventojų kreipimąsi nereaguoja, arba ta reakcija visai neadekvati, jau po kelių bandymų apima neviltis ir pyktis ne tik ant valdininkų ar funkcionierių, bet ir apmaudas dėl visos valstybės.

2. Įstatymai aiškiai apibrėžia valdžios ir visuomeninių organizacijų santykius. Ypač yra akcentuojama gyventojų iniciatyvos svarba, kai bet kokiu pagrindu susivienijusių žmonių sambūris  yra vertinamas, kaip svarbiausia grandis sprendžiant gyventojų socialinius, kultūrinius ir kitus klausimus. Todėl bet kokia iniciatyva, kuri kyla “iš apačios” turi būti ypač remiama ir skatinama. Einant tuo keliu problemos spręstųsi žymiai sparčiau.

3. Patiems gyventojams reikia būti aktyvesniems rinkimų kampanijos metu. Būtent tuomet yra geriausias laikas išsiaiškinti kandidatų į Tarybą poziciją įvairiais miesto gyvenimo klausimais ir vėliau, juos išrinkus į valdžią, pareikalauti tarybos narių atsakomybės. Būtina viešinti savo rinkiminių pažadų nesilaikančių politikų pavardes, kad visi miesto gyventojai žinotų, kas valdžioje yra melagis.