Už modernų kurortą! (pedagogai)

Šiandien mes pristatome mūsų kandidatų sąraše esančius PEDAGOGUS.

1. Ką reiktų daryti, kad Palangoje gyvenantiems vaikams būtų galima pasiūlyti įvairesnį laisvalaikio užimtumą?

2. Kodėl studijas baigę buvę miesto moksleiviai  nebesugrįžta gyventi  į gimtąjį miestą, o Palanga vis labiau tampa pensininkų prieglobsčiu?

3. Ar Palangoje nėra per daug švietimo įstaigų? Kaip, mažėjant gimstamumui, siūlytumėte spręsti didėjančią švietimo įstaigų išlaikymo problemą?

Virginija MAROZAITĖ, PALANGOS STASIO VAINIŪNO MUZIKOS MOKYKLOS DIREKTORĖ

56 metai. 1980 metais baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Nuo 1992 m. dirba Palangos S. Vainiūno muzikos mokyklos direktore.

1. Muzikavimas mūsų miesto vaikams ir jaunimui yra viena iš geriausių laisvalaikio praleidimo formų. Tereikia jiems sudaryti kuo geresnes sąlygas jų mėgiamam užsiėmimui. Todėl sieksiu, kad būtų atlikta Muzikos mokyklos pastato rekonstrukcija. Pasigendu aktyvesnės miesto švietimo įstaigų, vaikų ir jaunimo organizacijų veiklos, naujų programų, kurios atitiktų miesto bendruomenės lūkesčius bei poreikius ir pritrauktų kuo platesnį ratą vaikų ir jaunimo. Mokinių užimtumo problemą padėtų spręsti Palangoje įsteigtas vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo dienos centras.

2. Studijas baigusiam jaunimui Palanga neturi ką pasiūlyti, nes mūsų miestas – tik vasaros sezono metu aktyviau veikiantis kurortas. Tokia situacija išliks iki tol, kol Palangoje bus ribotos darbo, verslo ir aktyvios kultūrinės veiklos galimybės.

3. Palangoje švietimo įstaigų nėra per daug. Reikia maksimaliai racionaliai ir veiksmingai naudoti joms skiriamas lėšas. Kategoriškai pasisakau prieš taupymą vaikų ir jaunimo ugdymo ir lavinimo sąskaita.

Soneta BALTMIŠKIENĖ, PALANGOS SENOSIOS GIMNAZIJOS IR PALANGOS BALTIJOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA

42 metai. Klaipėdos Universitete įgijo šokių mokytojo specialybę. Pedagoginio darbo stažas 24 metai. Yra Palangos vaikų bei jaunių šiuolaikinių šokių kolektyvo „Pajūris“ vadovė.

1. Reikia padidinti finansavimą papildomam ugdymui mokyklose, kad būtų galima pasiūlyti įvairių būrelių. Trūkstant lėšų pedagogų darbo apmokėjimui, reikalingų priemonių įsigijimui daugelis idėjų lieka neįgyvendintos. Mokiniai nori diskotekų, bet mokyklos gali jas organizuoti retai, nes tai susiję su papildomu mokytojų darbu.  Visiems Palangos mokiniams šokius galėtų organizuoti Moksleivių  klubas.

2. Pagrindinės tokios situacijos priežastis – darbo vietų trūkumas, brangus būstas pajūryje. Palangoje nėra net lengvosios pramonės objektų , todėl darbą surasti sudėtinga. Skaudu matyti, kaip kas mėnesį į užsienį emigruoja jaunos šeimos.

3. Palangoje mokyklų nėra per daug. Užtektų tolygiau paskirstyti mokinių srautus. Šiandien vienose ugdymo įstaigose mokiniai vos telpa, o kitos mokyklos - pustuštės. Todėl nevienodi yra ir mokytojų krūviai: vienose mokyklose mokytojai per savaitę dirba po 36 valandas, kai kitose - tris kartus  mažiau.

Nerijus VAIŠVILAS, PALANGOS SENOSIOS GIMNAZIJOS MOKYTOJAS

34 metai. 1999 metais baigė Vilniaus pedagoginį universitetą ir įgijo geografijos mokytojo specialybę. Nuo 2000 metų dirba Palangos Senosios gimnazijos mokytoju.

1. Sąlygos turiningai leisti laisvalaikį Palangos jaunimui yra pakankamai geros. Kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra popamokinės veiklos būreliai, mieste veikia Muzikos mokykla, Palangos sporto centras, Palangos moksleivių klubas, kuriuose vaikai gali užsiimti sportine, menine ar kitokia norima veikla. Tereikia  siekti, kad kuo daugiau Palangos vaikų išgirstų apie tai ir pasirinktų norimą  laisvalaikio praleidimo būdą.

2. Palangoje sąlygos jaunimui dirbti ir gyventi lyg ir neblogos – yra nemažai viešbučių, poilsio namų, sanatorinių gydymo, viešojo maitinimo įstaigų. Bet mūsų kurorte trūksta stambesnių pramogų objektų, įvairesnių verslo įmonių, kurios sukurtų darbo vietas ne tik vasarą, bet ir ištisus metus. Būtent menkos darbo pasirinkimo galimybės labiausiai atbaido jaunus žmones grįžti į gimtąjį miestą.

3. Palangoje vykdoma švietimo įstaigų tinklo pertvarka šiandien yra teisinga išeitis. Tęsiant pertvarką svarbiausia atsižvelgti į tai, kad kuo mažiau nukentėtų mokyklose dirbantys žmonės – administracija, mokytojai, techniniai darbuotojai ir svarbiausia mokiniai. Siekiant išlaikyti švietimo įstaigas būtina jas renovuoti. Nes tik taip įmanoma sumažinti nesandarių pastatų šildymui reikalingas lėšas, kurios miesto biudžete užima nemažą dalį išlaidų.

Angelina KOMAROVA, PALANGOS PRADINĖS MOKYKLOS DIREKTORĖ

62 metai. 1984 metais baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1978-1988 metais dirbo Palangos I vidurinėje mokykloje mokytoja. 1988-1991 metais dirbo Palangos „Baltijos“ vidurinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Nuo 1991 m. – Palangos pradinės mokyklos direktorė

1. Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunesnio amžiaus mokiniams būtų pasiūlytas įvairesnis laisvalaikio užimtumas. Tam Palangos pradinei mokyklai reiktų pastatyti sporto salę, kuria galėtų naudotis visi miesto pradinukai.

2. Mūsų jaunimą į Palangą sugrąžintų naujos darbo vietos, kurių padaugėtų  atgaivinus kurortą naujų sanatorijų veikla, modernia sale kultūros renginiams, šiuolaikiškais  pramogų objektais.

3. Palangoje turėtų išlikti esama švietimo įstaigų struktūra: ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigos, atskira pradinė, pagrindinė mokykla, gimnazija, todėl naikinti švietimo įstaigų nebereikia. Mieste turėtų būti įsteigtos jaunimo klasės, kuriose pagal gebėjimus ir poreikius būtų ugdomi motyvacijos mokslui neturintys jaunuoliai. Norint užtikrinti mokinių saugumą, reiktų, kad visų ugdymo įstaigų teritorijos būtų aptvertos ir apšviestos. Jei būsiu išrinkta į miesto savivaldybės tarybą, dėsiu visas pastangas, kad miesto bendruomenė būtų vieninga, kad švietimo įstaigų išlaikymo problema rūpėtų ne tik pačiai mokyklai, bet ir kitiems miesto gyventojams.