UŽ MODERNŲ KURORTĄ! (2011-01-22)

Šiandien mes pristatome mūsų kandidatų sąraše esančius buvusius savivaldybės administracijos vadovus.

1. Kokias svarbiausias miesto problemas jums teko spręsti?

2. Kodėl iki šiol Palangoje nėra atsiradę kurortą

reprezentuojančių objektų?

3. Ką darytumėte kitaip, jei savivaldybės administracijai

vadovautumėte šiandien?

Laimutis KONDRATAS

51 metai. 1982m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete įgijo istorijos magistro laipsnį. 1982-1986m. dirbo Lietuvos respublikinėje turizmo ir ekskursijų taryboje. 1987-1993m. Palangos “Lino“ susivienijime. 2000m. išrinktas į Palangos miesto savivaldybės tarybą. Būdamas Tarybos nariu ėjo Palangos miesto mero patarėjo, Švietimo ir kultūros komiteto pirmininko pareigas. 2003-2006m. Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

1. Eidamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, kartu vadovavau Viešųjų pirkimų komisijai, nuo kurios operatyvaus ir efektyvaus darbo labai priklauso miesto infrastruktūros vystymo, miesto tvarkymo, teritorijų planavimo ir kitų darbų sparta, kaina ir kokybė. Tokiu būdu teko prisidėti prie J.Basanavičiaus gatvės, pagrindinės miesto aikštės, Karių kapinių bei miesto skvero rekonstravimo, miesto gatvių: Jūratės, Kretingos, Dariaus ir Girėno ir kt. atnaujinimo, Palangos bažnyčios tvoros restauravimo. Tuo metu prasidėjo mokyklų ir darželių renovacijos darbai. Pastatyta Šventosios mokyklos sporto salė. Baigtas Rąžės upelio ekologinis sutvarkymas. Atnaujinti polderiai gelbstint Šventąją ir Būtingę nuo potvynių. Tais metais, atkuriant palangiškių teises į žemę, ypač daug buvo parengta sklypų, atskirų teritorijų detaliųjų planų. Buvo neapsiribojama šia diena, todėl galvojant apie miesto ateitį, buvo parengtas miesto strateginis planas. Kai Aplinkos apsaugos ministerija rengė Palangos miškų schemą, dėjau visas pastangas, kad būtų apginti palangiškių interesai.

2. Miesto valdžia nesilaiko Palangos miesto vystymo strateginio plano. Deja, šiandien  kurortą reprezentuoja sudegęs ir nykstantis Kurhauzas. Manau, kad šis objektas - svarbiausias savivaldybės Tarybos veiklos matas. Pagal jį dabar palangiškiai turėtų spręsti apie vietos valdžios sugebėjimus. Kalbos apie verslininkų iniciatyvumo skatinimą ir lieka kalbom. Savivaldybė pati turėtų nupūsti dulkes nuo turimo Palangos strateginio plano ir nuosekliai bei kantriai jį įgyvendinti. Tada ir atsiras miestą reprezentuojantys objektai.

3. Būčiau  reiklesnis ir sau ir kitiems. Negailėčiau pastangų, kad darbas vyktų skaidriau, efektyviau ir visa biurokratinė mašina suktųsi sparčiau. Šiandien svarbiausia pažadinti sustingusį mąstymą, iniciatyvumą, atsakomybės ir pareigos jausmą. O tam priemonių yra įvairių.

Lina Birutė GAUDIEŠIENĖ

64 metai. 1967 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo geografijos-fizinio auklėjimo mokytojos specialybę. 1998-2000 metais vadovavo Palangos miesto savivaldybės administracijai. Administracinio darbo stažas 34 metai.

1. Vadovaujant savivaldybės administracijai labiausiai rūpėjo žemės grąžinimas teisėtiems šeimininkams, miesto centrinės dalies plano rengimas. Daug pastangų reikėjo įdėti, likviduojant uragano „Anatolijus“ padarytą žalą. Sėkmingai sprendėme vietinės rinkliavos administravimo klausimus. Sklandžiai buvo vykdomas pajamų už išorinę reklamą surinkimas, prekybos vietų konkursai leido kasmet uždirbti papildomai pajamų ir ženkliai papildyti miesto biudžetą. Mano iniciatyva buvo įrengta savivaldybės posėdžių salė. Pradėjo veiklą informacinis turizmo centras, padaryti sprendimai dėl Šventosios mokyklos sporto salės statybos.

2. Politikuoti yra lengviau nei realiai dirbti. Atėję į valdžią popieriuje gražiai surašo įvairius miesto vystymo planus, vizijas ir tuo viskas pasibaigia. Svajojama apie ištisus metus veikiantį tarptautinį kurortą su išvystyta sveikatingumo ir poilsio infrastruktūra, dideles investicijas į SPA centrų plėtrą, aktyvų kultūrinį gyvenimą, tačiau realių veiksmų niekas nesiima. Neprisimenu atvejo, kad nors vieną kartą būtų organizuota diskusija su bendruomene, kokius kurortą reprezentuojančius objektus ji norėtų matyti Palangoje. Girdisi tik pavieniai atskirų politikų ar mero pamąstymai. Pagaliau, nėra nustatyta asmeninė atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

3. Svarbiausia yra atgauti beviltiškai smukusį bendruomenės pasitikėjimą savivaldybe. Reiktų įsteigti bendruomenės tarybą, kuri turėtų patariamąjį balsą. Tai užtikrintų savivaldybės darbo viešumą. Ryžtingiau reiktų spręsti užsitęsusį naujo savivaldybės pastato statybos klausimą. Savivaldybės administracijoje turi vyrauti komandinis darbas, todėl  valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi pasitikėti administracijos vadovybe. Tai įmanoma pasiekti tik pagarba vienas kitam, darbuotojus matant, kaip  partnerius, o ne tik kaip vykdytojus bei pavaldinius. Savivaldybėje trūksta kontrolės ir principingo savivaldybės tarnautojų darbo vertinimo. Darbuotojai turėtų laikytis valstybės tarnautojų etikos veiklos principų, būti atpažįstami savivaldybėje, estetiškai atrodyti ir kultūringai bendrauti su lankytojais.

Šarūnas VAITKUS

Palangos miesto savivaldybės tarybos opozicijos lyderis. 35 metai. 2002m. Klaipėdos universitete įgijo turizmo vadybos bakalauro laipsnį, o 2004m. - magistro mokslinį laipsnį. Nuo 2002m. iki dabar yra Palangos miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2004 iki 2005 m. buvo Palangos miesto mero patarėjas. Nuo 2005m. dirbo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Nuo 2007m. iki dabar yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Politinių kalinių ir tremtinių partijos Palangos skyriaus pirmininkas. Dabartinė darbovietė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Yra Lietuvos Vaikų Širdies Asociacijos narys.

1. Tuo metu, kai buvau paskirtas į Savivaldybės direktoriaus pareigas, buvau bene jauniausias tokios įstaigos vadovas Lietuvoje - man buvo 29 metai. Mokytis nebuvo kada - reikėjo greitai priimti sprendimus. Pradėjome rengti miesto Bendrąjį planą, kuriuo buvo numatomos miesto vystymosi perspektyvos: prioritetiniai objektai, teritorijos, galiausiai nuosavybės atkūrimo klausimai. Reikėjo pradėti švietimo įstaigų renovaciją, tvarkyti miesto viešąsias erdves. Man, kaip jaunam žmogui rūpėjo realiai spręsti jaunimo užimtumo problemas. Buvau užsibrėžęs tikslą, visame mieste įrengti bent kelias jaunimo aktyvaus laisvalaikio vietas. Tiesa, tada spėjome įrengti tik “Riedučių” parką prie Senosios gimnazijos. Buvo ir netikėtų problemų, kurias reikėjo spręsti neatidėliotinai. Pavyzdžiui, pirmomis darbo dienomis dėl skolų sodų bendrijai “Pavėsis”, kur gyveno apie 120 šeimų, žiemos metu buvo nutrauktas elektros tiekimas. Reikėjo skubiai kiekvienam bendrijos nariui įrengti atskirą elektros įvadą. Tuo metu, žmonėms per savaitę surinkti reikiamų lėšų elektros įvadų pertvarkai buvo neįmanoma. Tada, už gyventojus garantavo Savivaldybė. Vėliau, per pusmetį gyventojai su AB „VST“ atsiskaitė, ir problema buvo išspręsta.

2. Norėčiau akcentuoti tris dalykus. Pirmiausia savivaldybė stokoja ambicingų planų. Vien vertinant pastarųjų metų Savivaldybės biudžetus, pastebėsime, kad dauguma miesto investicinių projektų apsiriboja keliais šimtais tūkstančių litų – daugiausia remontams. Kita problema - Savivaldybės nerangumas. Jei ir atsiranda koks sumanymas, vien galimybių studijos ar techniniai projektai rengiami kelis metus. Dažnai būna, kad Savivaldybė dėl savo lėtų apsukų net per visus biudžetinius metus nesugeba įsisavinti investicijoms skirtų pinigų. Pavyzdžiui, apie pusantro milijonų litų, numatytų Maironio gatvės rekonstrukcijai, reikėjo grąžinti į Valstybės biudžetą, nes per metus laiko Savivaldybė nesugebėjo jų įsisavinti. Privačiame versle tai būtų nesuvokiama. Trečia problema – Palanga yra rizikingas miestas investuotojams. Turiu galvoje, kad verslininkai realiai negali planuoti savo investicijų realizavimo laikotarpio – sklypų detaliųjų planų ir objektų techninių projektų derinimo trukmė mūsų mieste, beveik neprognozuojama. Yra daug pavyzdžių kai net ir turint statybos leidimus, dėl įvairiausių priežasčių yra sustabdomos viešbučių ir sveikatingumo kompleksų statybos. Todėl verslininkai, kuriems yra svarbus laikas, paprasčiausiai vengia investuoti mūsų mieste.

3. Pirmiausia, sugrąžinčiau gerą darbo atmosfera į Savivaldybės kolektyvą. Nemanau, kad vien bausmės skatina darbuotojus dirbti. Tik dirbdama kaip viena draugiška komanda, Savivaldybės administracija pajėgi įgyvendinti net ir pačius drąsiausius sumanymus, o pagrindinis jos tikslas ir uždavinys yra tarnauti žmonėms ir spręsti jų ir miesto problemas.