„Sniego gniūžtė“ ridenasi ir orams atšilus

„Palangos tilto“ puslapiuose tęsiame jaunimo sambūrio „Aš esu kultūra“ leidžiamo to paties pavadinimo laikraščio trečiojo numerio, kurį galite rasti ir mūsų redakcijoje, pristatymą. Prieš tai rašytuose straipsniuose teigėme, jog šis „Aš esu kultūra“ numeris išsiskiria temų įvairove. Šiandien jūsų dėmesiui – jaunosios žurnalistės Skaistės Miceikaitės parengtas vienos aktyviausių kurorto jaunimo organizacijų – „Sniego gniūžtės“ – pristatymas.

„Ne“ žalingiems įpročiams

Palangos „Sniego gniūžtės“ skyriaus atstovai ir bene veikliausias šio miesto jaunimas nori pasidalinti savo veikla bei jos įspūdžiais su „Aš esu kultūra“ skaitytojais. Visų pirma, „Sniego gniūžtė“ tai – prevencinė organizacija prieš tabaką, alkoholį ir narkotikus, kurios vienas iš siekių – supažindinti jaunimą su svaigalų žala bei parodyti kaip galima aktyviai ir linksmai praleisti laisvalaikį, jų nevartojant. Šiam tikslui įvykdyti yra rengiamos trijų dienų „Sniego gniūžtės“ stovyklos, kurių metu dalyviai yra supažindami su prevencine medžiaga bei žaidžiami įvairūs žaidimai, vedamos diskusijos apie žalingus įpročius ir stengiamasi apsaugoti jaunus žmones nuo jų įsigijimo.

Kovo 21-23 dienomis vyko „Sniego gniūžtės“ stovykla, į kurią susirinko apie aštuoniasdešimt žmonių – dalyvių ir stovyklos organizatorių. Apie stovyklą sulaukta daugybės gerų ir šiltų atsiliepimų, o Palangos skyriaus vadovų būrį papildėme penkiomis naujomis vadoviukėmis. Didžiausias stovyklos pasiekimas, prevencijos atžvilgiu, jog pavyko į šią veiklą įtraukti biomedicinos mokslų daktarą Aurelijų Verygą, kuris noriai pravedė paskaitą apie žalingų medžiagų vartojimą, tačiau apie tai – vėliau.

Svarbiausia – komanda

Paprašiau kelių stovyklos organizatorių plačiau papasakoti apie stovyklą ir jos įspūdžius, o pirmoji apie tai kalbėti ryžosi nuostabioji Palangos „Sniego gniūžtės“ skyriaus direktorė Vitalija Klemanskytė.

– Šiais metais tu tapai Palangos skyriaus „Sniego gniūžtės“ jaunąja koordinatore (kitaip – direktore), ar buvo sunku susidoroti su iškilusiomis problemomis?

Vitalija: – Be abejo, iškilo problemų, tačiau negaliu sakyti, kad su jomis susidoroti buvo sunku. Turiu nuostabią pavaduotoją, o tiksliau ypatingą draugę Ievą, kuri man padėjo, kaip tik begalėjo. Iš tiesų, tai visi dirbam kaip komanda, todėl negaliu sakyti, kad su problemomis dorojausi viena – padėjo tiek senoji karta, tiek dabartiniai vadovai ir Teta Lina. Taigi sunkumai buvo išspręsti komandos pagalba, o taip jie tampa tik menkniekiais, kurie tik sutvirtina visus vadovus.

Į interviu įsitraukę vadovai taip pat noriai dalijosi savo patirtimi.

– Ką manai apie Palangos SG* skyriaus komandą, vadovus? Ar norėtum paskatinti kitus žmones prisijungti prie jūsų vykdomos veiklos?
(*SG – „Sniego gniūžtės“ trumpinys. Aut.past.)

Vitalija Klemanskytė: – Ši nauja komanda yra ypatinga tuo, kad visi atėjo su naujomis, šviežiomis galvomis, pasiryžę veikti ir daryti viską, kad tik SG būtų pati pačiausia. Šie vadovai tikrai superiniai, net pati sau pavydžiu, būdama šios organizacijos dalimi. O kalbant apie tai, ar norėčiau naujų žmonių, prisijungiančių prie mūsų vykdomos veiklos, be abejo, sakau TAIP, nes tai, ką mes patiriame būdami SG, turėtų patirti didžioji dalis jaunuolių.

Kamilė Lengvytė: – Mano nuomone, ne visa komanda buvo itin veikli, buvo atskiros žmonių grupelės ar atskiri asmenys, daugiau įsitraukiantys į visą bendrą veiklą ir tuos „sunkiuosius“ darbus, o likusi dalis tik stebėjo viską iš šono, ir nedaug prisidėjo. Kadangi esame komanda, turime dirbti drauge, tad tam reikia pokyčių, todėl naujų vadovų priėmimas – „superinė“ idėja.

Ieva Milerytė: – Dabartinė „Sniego gniūžtės“ komanda yra nuostabi! Visi draugiški, bendraujantys, vieni kitiems padedantys, kada tik reikia. Norėčiau paskatinti visus, bent kartą dalyvavusius „Sniego gniūžtės“ stovykloje ir norinčius, turinčius užsidegimo ir energijos dirbti, prisijungti prie mūsų komandos! Mes jus tikrai šiltai priimsime!

Justas Pačinskas: – Palangos skyriaus vadovai yra vieni aktyviausių, šilčiausių ir maloniausių žmonių komanda, su kuriais man teko dirbti. Jie moka ir pajuokauti, ir rimtai dirbti. Prisijungti tikrai verta, nes įgausite daug patirties ir suprasite, ką reiškia dirbti geroje komandoje.

Teodora Žvilaitytė: – Palangos SG komanda yra šauni ir vieninga! Labai jauki atmosfera, niekada netenka liūdėti mūsų kompanijoje! Labai norėčiau paskatinti kitus žmones prisijungti prie SG veiklos, nes tai vieta, kurioje jautiesi kaip namuose.

Išskirtinė stovykla

– Kokia tavo nuomonė apie ką tik praūžusią „Sniego gniūžtės“ stovyklą Palangoje? Ar ji pavyko? Kokie pliusai, minusai, ką norėtum padaryti ateityje?

Vitalija Klemanskytė: – Ši stovykla tikrai buvo labiausiai vykusi per mano visą laikotarpį praleistą SG. Taip yra galbūt todėl, kad šį kartą surinkome šiek tiek mažiau dalyvių nei įprasta, be to ši SG nebūtų buvusi tokia ir be nuostabių vadovų, Tetos Linos ir, be abejo, pačių šauniausių dalyvių. Ar ji pavyko? Žinoma, taip! Na, kalbant apie pliusus ir minusus galiu pasakyti tik tiek, kad buvo liūdna, jog, kaip tikrai neįprasta, susirgo labai daug dalyvių tiek per SG, tiek po jos. O pliusai, manau, ir taip aiškūs – didžioji dalis dalyvių yra laimingi, vadovai dar laimingesni, o tai, kaip dar iki šiol bendrauja tie, kurie buvo SG stovyklos dalimi rodo, jog savo tikslą pasiekėme.

Kamilė Lengvytė: – Neturiu su kuo lyginti šios „Sniego gniūžtės“, kadangi neturiu visiškai jokios patirties, bet tiek, kiek suprantu – taip, ji buvo pavykusi. Didžiausias pliusas, kad tik visos stovyklos metu įsibėgėjome ir tapome komanda, ko anksčiau tikrai nebuvo, taip pat pliusas, kad stovykla buvo mažytė žmonių skaičiumi, taip buvo lengviau bendrauti, ir sulipinti dalyvius į didelę gniūžtę, o ir dalyviai buvo labai patenkinti.

Ieva Milerytė: – Neseniai praėjusi „Sniego gniūžtės“ stovykla, mano manymu, pavyko puikiai! Žinoma, buvo šiokių tokių nesklandumų, techninių kliūčių, buvo daug sergančių žmonių, kurie turėjo palikti stovyklą, bet iš esmės visa kita buvo gerai. Daugumai dalyvių ir vadovų stovykla labai patiko ir visiems buvo gaila, kad ji baigėsi.

Justas Pačinskas: – Gniūžtė buvo labai pasisekusi. Labai smagi ir gera! Mano manymu, pliusai buvo tokie, kad buvo stipriai pasiruošta, gerai atidirbta su programa, kuria buvo labai patenkinti dalyviai. Na, minusų nebuvo, gal tik, kad virusas užpuolė mūsų gniūžtę ir daug kas susirgo.

Teodora Žvilaitytė: – „Sniego gniūžtė“, vykusi kovo 21-23, buvo kažkas nuostabaus! Puikūs žmonės, žaismingos nuotaikos. Net nepastebėjau, kaip greitai praėjo visos 3 dienos. Manau, jog vienas didžiausių pliusų – komandos vieningumas vienam tikslui, tai yra SG stovyklai! Parodymas, jog be žalingų įpročių gyventi yra tikrai linksma. Apibendrinant, norėčiau paraginti visus pasidomėti mūsų skyriaus vykdoma veikla ir prisijungti prie mūsų komandos!

Skyrius auga

Taigi, „Sniego gniūžtės“ stovykla buvo iš tiesų ypatinga, na, o dabar pasidalinsime trumpa „Sniego gniūžtės“ skyriaus vadovės Giedrės Urnikytės apžvalga apie A. Vėrygą, kuris vedė paskaitą apie žalingų medžiagų vartojimą.
„Ši Palangos „Sniego gniūžtė“ buvo ypatinga ne tik tuo, kad joje susijungė daug bendraminčių su viena intensija – aktyviai ir smagiai praleisti savaitgalį be svaigalų, bet ir tuo, kad prevencijoje dalyvavo išskirtinis žmogus. Vos iš pirmų A. Verygos žodžių buvo galima suprasti, kokia įdomi ir įtraukianti paskaita mūsų laukia. Tiesa, pradžioje jis daug nesišypsojo ir stengėsi mus visus aprėpti savo žvilgsniu. Patogiai įsitaisę pasveikinome ir padėkojome Aurelijui už galimybę pabūti su juo, už tai, kokią naudą jis gali suteikti.

Paskaitą pradėjome nuo skaidrių, jas vėliau papildė diskusijos, kurios net pačius nedrąsiausius sudomino paklausti kelių klausimų. Neįtikėtinai sužavėjo Aurelijaus paprastumas. Jis, būdamas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, biomedicininių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, nervų sistemos tyrimų gydytojas psichiatras, Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, „European Network for Smoking Prevention“ valdybos narys, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas, LR Ministro pirmininko visuomeninis konsultantas, sugebėjo visiškai paprastai, neapsunkintais žodžiais paaiškinti viską, ką norėjo ir, žinoma, motyvuoti! Tik po ilgos diskusijos apie priklausomybes pastebėjome šypseną ir susidomėjimą iš jo pusės! Supratome – Aurelijus įvertino mūsų galimybes ir greičiausiai jam patikome. Nuo tada diskusijos ir užduodami klausimai buvo daug lengviau įveikiami, susišnekėti buvo lengva, nebuvo nedrąsu. Malonu, jog Aurelijus mumis nenusivylė, tikimės – dar teks išgirsti ne vieną jo paskaitą“.

Gegužės 17 dieną prie Palangos „Sniego gniūžtės“ skyriaus prisijungė net 5 šaunios vadoviukės: Monika Lukauskaitė, Greta Kutkaitytė, Valdonė Besanaitė, Gintarė Bagdonaitė ir Goda Kutkaitytė. „Senieji“ vadovai surengė puikius mokymus ir pravedė įvairius seminarus, susijusius su „Sniego gniūžtės“ veikla, paaiškino jos sandarą, išaiškino tikslus ir teoriškai bei praktiškai apšvietė naujas vadoviukes ateities veikloms. Su šių vadoviukių pagalba, „Sniego gniūžtės“ skyrius nekantriai laukia naujų projektų, veiklų, tikisi surengti dar ne vieną „Sniego gniūžtės“, „Snaigės“ (5-8 klasių mokiniams), „Snaigiukės“ (1-4 klasių mokiniams) ir „Pūgos“ (visiems žmonėms, kuriems rūpi „Sniego gniūžtė“) stovyklą, o su skyrių prižiūrinčiu „Žingsniu“ (krikščioniška jaunimo organizacija) viskas turėtų vykti sklandžiai.

Tikimės, jog susidomėjote Palangos „Sniego gniūžtės“ vykdoma veikla ir patys prisidėsite prie jų vykdomų renginių.