Seimo rinkimai gali užgesinti politinės nesantaikos ugnį

Rinkimuose į Seimą Pajūrio vienmandatėje apygardoje vėl kaktomuša susidūrė du Palangos politikos mohikanai: konservatorius Pranas Žeimys ir liberalcentristas Raimundas Palaitis.

Jų neslepiama abipusė neapykanta ir rinkimų kampanijos metu viešoje erdvėje vienas kitam svaidomi žaibai vėl priminė daugelį metų mieste tvyrojusią ir tik paskutiniu metu išblėsusią politinę įtampą tarp konservatorių ir liberalcentristų.

Konservatorių ir liberalų priešprieša Palangoje yra susiklosčiusi jau istoriškai. Didžiausią rinkėjų elektoratą kurorte turinčios abi partijos daugiau nei 15 metų tarpusavyje grumiasi dėl valdžios mieste. Per tą laikotarpį būta visko: ir lemiamo auksinio balso vilionės, ir valdžios perversmą galėjusio nulemti vieno tarybos nario girdymas, bei laikymas jį uždarius, kad šis politikas nepasirodytų lemtingame tarybos posėdyje.

Po rinkimų valdžios dalybos ir derybos dėl valdančiosios koalicijos sudarymo Palangoje visuomet virsdavo detektyvu. Daugumą galintys nulemti kitų partijų atstovai buvo lankomi paslapčiomis, laikantis visų konspiracijos taisyklių. Ciniškos derybos dėl valdžios postų vykdavo visiškai užmirštant gyventojų ir miesto interesus. Beveik kiekvienos kadencijos taryboje tvyro perversmo grėsmė, o jų Palangoje būta daugiau, nei bet kurioje pajūrio savivaldybėje.

Neįmanoma užmiršti ir prieš 10 metų Palangoje įvykusio, matyt, visos Lietuvos politikoje analogų neturinčio atvejo, kai postą norėjęs išsaugoti vienas Palangos meras kartu su valdančioje daugumoje buvusiais savo partiečiais pats pasirašė nepasitikėjimą savimi.

Taip buvo tikimasi, kad valdžios perversmą ruošiantys opozicionieriai tarybos posėdyje pritrūks balsų ir, nepritarus nepasitikėjimui, to mero nebūtų buvę galima nuversti pusę metų. Deja, toks planas neišdegė. Metę savo atostogas ir nutraukę komandiruotes opozicionieriai strimgalviais parlėkė į Palangą ir balsų dauguma pritarė nepasitikėjimo pareiškimui. Beje, jį pasirašę politikai posėdyje jau balsavo priešingai.

Visuose Palangoje daugelį metų vykusiuose politiniuose žaidimuose dalyvaudavo arba konservatoriai, arba liberalcentristai.

Bene aršiausiai politiniai oponentai vienas kitam į gerkles kibo praėjusioje miesto tarybos kadencijoje, kai absoliučią daugumą turėję liberalcentristai atvirai ignoravo opozicijoje buvusius konservatorius. Tiesą pasakius, liberalai su priešininkais elgėsi lygiai taip pat, kaip ir prieš tai valdžią turėję konservatoriai.

Per praėjusius savivaldos rinkimus įvyko neįtikėtinas dalykas. Rinkėjų balsai nulėmė, kad optimaliausią miesto valdžios sudėtį galėjo sudaryti tik paliaubas sudarę liberalcentristai su konservatoriais. Miesto valdymo iniciatyvą perėmę pastarieji demonstratyviai pabrėžia, kad dirba išvien su liberalais, nors akmenį užantyje laiko ir vieni, ir kiti.

Tariama taika yra trapi. Kuo labiau artėja būsimi savivaldos rinkimai, tuo šios partijos privalės tolti viena nuo kitos. Nes jei ir per ateinančius metus miesto valdžioje niekas nepasikeis, konservatoriai su Š.Vaitkumi priešakyje miesto savivaldos rinkimus laimės triuškinančia persvara.

Jei liberalcentristai neatsisakė vilčių perimti miesto valdymą, jiems lieka trys išeitys: taryboje burti naują valdančiąją daugumą be konservatorių, patiems pasitraukti į opoziciją ir mėginti kritikuoti esamą valdžią, arba įsilieti ir ištirpti Palangos konservatorių partijoje.

Visi trys keliai liberalcentristams yra pražūtingi. Iš mero posto pamėginę jėga pašalinti dar neregėtą populiarumą mieste įgijusį Š.Vaitkų liberalai save iš karto pasmerktų visuomenės akyse. Nieko neduotų ir bandymai kritikuoti dabartinę valdžią, kuri iki šiol jokių akivaizdžių klaidų nėra padariusi.

Poryt vyksiantys Seimo rinkimai liberalcentristų partijai apskritai gali uždėti kryžių. Jei šiai partijai lemta iš viso nepatekti į Seimą, ji per ketverius metus neabejotinai išnyks iš Lietuvos politinio žemėlapio.

Kuris pasirinkimas būtų geresnis Palangai? Ką palangiškiams rinkti į Seimą – P.Žeimį ar R.Palaitį?

P.Žeimiui koją kiša priklausomybė populiarumą praradusiai konservatorių partijai, tačiau vienmandatėje apygardoje balsuojama ne tiek už partiją, kiek už konkretų asmenį. Anksčiau miesto mero poste skandalingais pareiškimais garsėjęs P.Žeimys Seime visus ketverius metus išlaikė solidaus politiko įvaizdį ir Vilniuje buvo gera atrama Palangos merui Š.Vaitkui.

Jei įvyktų stebuklas ir į Seimą būtų išrinktas taip toli į konservatorių pusę nuspjaudęs R.Palaitis, jo bendradarbiavimas su miesto meru Š.Vaitkumi būtų neįsivaizduojamas.

Deja, į ministro kėdę nutūpęs R.Palaitis neišlaikė egzamino valdžia ir pridarė eilę politinių klaidų, dėl kurių jis prarado net pačių Palangos liberalų simpatijas.

Akivaizdu, kad nors ir po liberalcentristų vėliava, R.Palaitis į rinkimus eina vienišas. Taip siekdamas bent ketveriems metams sau užsitikrinti politinę ateitį. Tačiau daugumos palangiškių paramą jis yra jau praradęs. Šiandien desperatiški R.Palaičio mėginimai sau klijuoti nebūtus nuopelnus kurortui kelia tik juoką.

Vien ką reiškia tas faktas, kad R.Palaitis rinkimų metų nesulaukė jokio rimtesnio palaikymo iš miesto liberalcentristų. Už jį viešai neišdrįso agituoti net miesto liberalcentristų skyriaus pirmininkas ir vicemeras S.Simė. Vienintelis V.Stalmokas bandė įgelti P.Žeimiui, tačiau ne tiek padėdamas R.Palaičiui, kiek mėgindamas nuo kritikos apsiginti pats.

Poryt vyksiantys rinkimai gali pakeisti politinį gyvenimą Palangoje. Po jų atsiranda šansas visam laikui mieste užgesinti konservatorių ir liberalcentristų nesantaikos ugnį.