Seimo rinkimuose – Kretingos ir Palangos kaktomuša

Seimo rinkiminių apygardų ribas perbraižyti ir rinkėjus perskaičiuoti liepęs Konstitucinis teismas vienmandatėse apygardose vietų šalies parlamente siekiančių politikų tarpe sukėlė dar neregėtą sumaištį. Politinės partijos naują rinkiminių apygardų žemėlapį sudariusią Vyriausiąją rinkimų komisiją puolė kaltinti, kad ši, neva, proteguojanti valdančiuosius socialdemokratus ir jiems palankiau paskirsto rinkėjus.
Po tokio rinkimų tvarkos pasikeitimo labiausiai kaip maišu per galvą gavę pasijuto Kretingos politikai, kurie neseniai tarėsi aptikę į Seimą juos nunešiantį patogų arkliuką – kaimyninio rajono gyventojams nepalankų Palangos tarybos sprendimą dėl rinkliavos už įvažiavimą į kurortą automobiliais.
Aršiai kovai dėl Seimo mandato besiruošią įvairių partijų atstovai šokosi ginti Palangos „skriaudžiamų“ kretingiškių interesų ir susikibę už rankų rengė protesto mitingus. Politikai vienas per kitą skubėjo girtis, ką padarę ginant kretingiškių interesus: vienas apie tai jau kalbėjęs su šalies premjeru ir gavęs jo palaikymą, kitas inicijavęs tokį mokestį draudžiančią Rinkliavų įstatymo pataisą, trečias Seimo teisininkų paprašęs įvertinti Palangos sprendimo teisėtumą.
Kurorto valdžia buvo išvadinta jūrą užgrobusia pinigautoja, o tokiam Tarybos sprendimui nebyliai pritariantys palangiškiai – pakelės plėšikais. Riebiausiai ant Palangos mestelėję politikai sulaukdavo karščiausių kretingiškių ovacijų.
Tačiau po VRK pateikto naujų rinkimų apygardų ribų projekto taip viešai darkęsi Kretingos rajono politikai gavo prikąsti lūpą. Siūlomoje naujoje apygardoje prie Palangos savivaldybės prijungiamas ir Kretingos miestas su jo apylinkėmis. Ką atvykę į kurortą plėšikais išvadintiems palangiškiams sakys Kretingos atstovai, kurie sieks mūsų miesto rinkėjų palankumo?
Negi jie kretingiškiams žadės Seime blokuoti Palangos įvedamą rinkliavą, o Palangoje mušis į krūtinę ir dievagosis ginti kurorto interesus? Tačiau bene pagrindinė užduotis į Seimą palangiškių deleguojamam politikui – siekti didesnio valstybės finansavimo turizmą skatinantiems objektams. O ne vieną milijoną eurų per metus duosianti įvažiavimo rinkliava ir būtų papildomas sraunus miesto finansavimo šaltinis.
Bet būsimo seimūno dėmesio bei nuolatinio valstybės biudžeto purtymo reikalaus ir Kretinga. Nesunku atspėti kurio miesto naudai visas pastangas dės Kretingos deleguotas politikas. Ne pyragai laukia ir Palangos partijų skyrių kandidato. Ką jis nuvažiavęs į Kretingą bekalbėtų, kretingiškiai vis vien savo balsą atiduos už savą.
Kitais metais bent jau mūsų rinkimų apygardoje laukia įdomūs rinkimai, kai vienmandatėje apygardoje žmonės kandidatą rinksis ne tiek pagal priklausomybę kokiai nors partijai, kiek pagal atstovaujamą miestą. Kita vertus, toks dviejų skirtingų savivaldybių gyventojų mūšis už Seimo narį pareikalaus didesnio rinkėjų aktyvumo.
Palangoje yra apie 14 tūkst. rinkėjų, Kretingoje – 18 tūkst. Dar 4 tūkst. balsuotojų pridės Neringa. Vadinasi, Kretingos ir Palangos ginčą laimės ta savivaldybė, kurios rinkėjų prie balsadėžių ateis daugiausiai. Praėję Seimo rinkimai 2012 metais rodo, kad vienai apygardai priskirtos 9 Kretingos rinkiminės apylinkės sulaukė apie 9,7 tūkst. rinkėjų, kai Palangoje balsuoti atėjo tik beveik 7,6 tūkst. žmonių. Tiesa, kurorte rinkėjų aktyvumas siekė 54 proc., kai Kretingoje jis buvo puspenkto procento mažesnis. Tačiau aišku, kad norint persverti kretingiškių valią, Palangoje balsuoti turės ateiti bent 70 proc. rinkėjų. Aišku, to paties sieks ir Kretinga.
Svarstykles su rinkėjų balsais į vieną ar į kitą pusę gali nusverti ir neringiškiai, kurių rinkti Seimo prieš trejus metus atėjo beveik 2 tūkstančiai. Būtent Neringos rinkėjai didžiausią rūpestį sukėlė ir Kretingoje vienmandatėje apygardoje 2012 metų rinkimus į Seimą laimėjusiai partijos Tvarka ir teisingumas atstovei Jolitai Vaickienei. Pajutusi, kad neringiškių simpatijos bus skirtos buvusiam šio kurorto merui, socialdemokratų partijos kandidatui Antanui Vinkui, ji labiausiai protestuoja prieš Neringos prijungimą prie Palangos ir Kretingos.
Suprasdami, kad agituojant kretingiškius įsibėgėti neleidžiantys Palangos rinkėjai virsta ašaka gerklėje, Kretingos politikai apskritai norėtų pasilikti dabar esančioje Kretingos apygardoje, kurios dalis kartu su Skuodo rajonu sudarytų naujai projektuojamą Kuršo apygardą. Pagal naująją tvarką apie 33,3 tūkst. rinkėjų tokiai apygardai pakaktų.
Tačiau prie ko kabinti Palangą, kuri teturi 14 tūkst. teisę balsuoti turinčių gyventojų. Negelbėja ir prijungtas kitas pajūrio kurortas su 4 tūkst. neringiškių. Dėl reikiamo rinkėjų skaičiaus iki šiol buvusioje Pajūrio apygardoje būdavo prikabinama dalis Klaipėdos, kurios gyventojai, tikiu, į Seimą išrinkto palangiškio Prano Žeimio ir akyse nėra matę.
Kaip klaipėdiečiai iki šiol dirbtinai buvo klijuojami prie Palangos, taip dabar prievarta prie kurorto prikergiama dalis Kretingos rajono su jo centru. Logiškiau būtų Palangą ir Kretingą sieti su pajūrio gyvenvietėmis – Klaipėdos rajono Kretingale su Karkle ir uostamiesčio Giruliais bei Melnrage. Tačiau ten gyvenantys vos keli tūkstančiai žmonių tokios apygardos neišgelbėtų.
Todėl Palangos ir Neringos kurortai kartu su „inkorporuotomis“ Kretingos miesto apylinkėmis, ko gero, yra vienintelis ir pats logiškiausias variantas. Vadinasi, kitais metais šios apygardos rinkėjų laukia Palangos ir Kretingos dvikova. Kaip kažkada margą kompaniją į Seimą atvedęs Arūnas Valinskas žadėjo – bus linksma ir įdomu.