Rinkliavų centras tapo biudžeto išlaikytiniu

Papildomas pajamas į Palangos miesto iždą turėjęs nešti praėjusių metų pradžioje savivaldybėje įkurtas Rinkliavų centras kurorto biudžetui tampa sunkia našta.

Praėjusių metų pradžioje Rinkliavų centras buvo įkurtas tam, kad jis administruotų automobilių stovėjimą kurorto gatvėse.  Iš šios, vasarą labiausiai poilsiautojus apmokestinančios rinkliavos buvo planuojama solidžiai papildyti miesto biudžetą.

Iki metų pabaigos likus trims mėnesiams iš automobilių stovėjimo gatvėse jau pavyko surinkti apie 366 tūkstančius litų.  Dar beveik 104 tūkstančiai litų buvo gauti iš dviejų automobilių stovėjimo aikštelių veiklos.  Rodos, nemažai. Tačiau savivaldybė stengiasi neužsiminti, kad šios tarnybos išlaikymui šiemet biudžete yra skirta beveik 600 tūkstančių litų, o iš aikštelių surinkti pinigai atiteks rinkliavų tarnybos darbuotojų algoms.

Iš viso 15 nuolatinių ir 23 sezoninių tarnybos darbuotojų atlyginimams bei socialinio draudimo mokesčiams šiemet yra numatyta 326,4 tūkst. litų.  O tai - 36 tūkst. litų daugiau, nei kurorto gatvėse už mašinų stovėjimą pavyko surinkti per visą vasarą.

Kyla pagrįstų įtarimų, ar apskritai visi už automobilių stovėjimą surinkti pinigai pasiekė miesto biudžetą.

Praėjusiais metais ši rinkliava prasidėjo nuo liepos 10 dienos.  Per nepilną liepą ir rugpjūtį už mašinų stovėjimą gatvėse biudžetas pernai gavo apie 227 tūkst. litų. Šiemet per visą liepą ir rugpjūtį Rinkliavų centrui pavyko surinkti stebėtinai panašiai - 232 tūkst. litų.  Vos 5 tūkstančiais litų daugiau, nors renkama buvo dešimčia dienų ilgiau ir poilsiautojų skaičiumi ši vasara buvo rekordinė. Įtartinų sutapimų yra ir daugiau:  pernai per rugpjūtį parkomatuose buvo surinkta 105 tūkstančiai 736 litai, šiemet per tą patį laikotarpį dar mažiau - 105 tūkstančiai 274 litai.

Įtarti, kad dalis iš šios rinkliavos gaunamų pinigų eina į šoną, leidžia ir šią vasarą savivaldybės kontrolierių aptikti pažeidimai.  Arčiausiai jūros esančiose gatvėse, kuriose pinigus už mašinų stovėjimą renka tarnyboje įdarbinti rinkikai, buvo aptiktos kelios Rusijos piliečių mašinos, ant kurių buvo net praėjusios dienos kvitai.  Parą už stovėjimą nesusimokėjusių savininkų automobiliai net nebuvo užblokuoti.

Rinkliavų centro vadovas Gintaras Žukevičius tąsyk kontrolieriams teisinosi, kad tomis dienomis buvo sugedęs tarnybos automobilis ir nebuvo galimybės patikrinti už stovėjimą nesusimokėjusių savininkų mašinų.  Tarkime, kad tai yra tiesa.  Tačiau kodėl seni kvitai buvo tik ant užsieniečių automobilių?  Ar ne todėl, kad iš jų už mašinų stovėjimą paprasčiau yra paimti pinigus be kvito.  Lietuviai išgirdę tokį pasiūlymą gali ir pasiskųsti.

Lyginant su praėjusių metų vasarą vienodai surinktas sumas G.Žukevičius mėgino aiškinti tuo, kad šiemet liepą ir rugpjūtį buvo sugedę du parkomatai, todėl pinigai buvo renkami trumpesnėse gatvių atkarpose. Daukanto gatvėje šią vasarą buvusi atidaryta privati stovėjimo aikštelė, kurioje už valandą buvo imama litu mažiau, nei prie šalia stovinčių parkomatų.  Todėl, esą, šią vasarą miesto centre buvo statoma mažiau automobilių.

Šie veiksniai surinktų pinigų dydį, be abejo, įtakojo.  Tik vargu ar taip stipriai, kad šiemet rekordiškai karštą vasarą Palangą užplūdus neregėtai poilsiautojų miniai, už mašinų stovėjimą pavyko surinkti ne ką daugiau, nei gerais orais nelepinusią praėjusių metų vasarą.

Šiame kontekste įdomus tampa ir dar vienas niuansas.  Nė vienas Rinkliavų centro valdomas parkomatas iki šiol nėra užregistruotas Mokesčių inspekcijoje.  Pagal 2009 metais kovo 12 dieną patvirtintą VMĮ viršininko įsakymą, privaloma registruoti ir įplaukas, gautas iš šių paslaugos teikimo automatų.  Juos plombuojant turi dalyvauti ir VMĮ atstovai, o inspekcijos specialistai tikrintų, ar nėra pažeisti gautus pinigus fiksuojantys parkomatų įrengimai.

Viso to nebuvo daroma, o sugedusius parkomatus remontuodavo pats G.Žukevičius.  Tokiais parkomatais prekiaujančių įmonių ekspertai tvirtino, kad nesant kvalifikuotos kontrolės, juose esančių įrengimų parodymus galima koreguoti lygiai taip pat, kaip ir bet kuriuose kasos aparatuose.

Apie šiemet nuostolingą Rinkliavų centro darbą išgirdęs miesto meras Vytautas Stalmokas bandė įrodinėti, kad biudžete tarnybai skirti pinigai ir naujų parkomatų įsigijimui.  Netiesa, savivaldybė papildomus parkomatus ruošėsi pirkti iš kitų lėšų.

Mėginta aiškinti, kad Rinkliavų centro išlaikymui skirtos lėšos yra numatytos ir atliekų rinkliavos administravimo funkcijai. Šiam tikslui šiemet buvo įdarbintos trys vadybininkės, kurių atlyginimai su mokesčiais sudaro vos 52 tūkst. litų.  Dar 27 tūkst. litų šiemet buvo išleista programinei įrangai, 21 tūkst. litų kainavo Registrų centro duomenys.  Apie 30 tūkst. litų - pašto išlaidos, kai gyventojams reikėjo siuntinėti sąskaitas už atliekas.

Vadinasi, atmetus tiesiogiai atliekų rinkliavos administravimo funkcijai išleistas lėšas, Rinkliavų centro išlaikymui biudžete numatytos išlaidos, kartu su iš mašinų stovėjimo aikštelių gautais pinigais, siekia per 550 tūkst. litų.  O šiemet per 9 mėnesius iš mašinų stovėjimo gatvėse ir aikštelėse teuždirbta 470 tūkst. litų.  Abejotina, ar trūkstamus 80 tūkst. litų pavyks surinkti per likusį spalį, lapkritį ir gruodį.

Tad, ar miesto iždą turėjusio pildyti Rinkliavų centro veikla miesto biudžetui nėra nuostolinga?