Kodėl miesto valdžiai buvo reikalingas Rinkliavų centras?

Atrodo, kad, suabejojęs, ar visi už automobilių stovėjimą gatvėse gaunami pinigai patenka į miesto biudžetą, būsiu pataikęs. Nes tik į kampą pareigūnų užspeistas niekadėjas griebiasi paskutinės gynybos:  „O kur įrodymai, viršininke“.

Panašiai dabar elgiasi ir tarybos nariai Saulius Simė su Eugenijumi Simučiu, kurie, užuot viešai palangiškiams išsklaidę iškeltas abejones, pirmiausia pasigenda įrodymų ir konkrečių faktų.  O kad jau grasina, grasina, net šakos linksta. Ir šimtatūkstantiniu ieškiniu, ir baudžiamąja atsakomybe, ir konsultacijomis su keliais advokatais (lyg vieno nepakaktų).

Mieli Palangos politikai, galite abu miegoti ramiai, įrodymų aš neturiu, nes juos privalo rinkti teisėsaugos pareigūnai. Yra tik įdomūs faktai, keisti sutapimai, kurie verčia kelti tokias prielaidas.

Liepos 21 dieną savivaldybės kontrolierei patikrinus 4 rinkėjų aptarnaujamą gatvės ruožą buvo aptikta 12 automobilių be matomose vietose padėtų kvitų už sumokėtą rinkliavą. Trijose mašinose vienai valandai nusipirkti kvitai buvo išduoti net iš vakaro. Šios mašinos nebuvo užblokuotos.

Ar toks faktas neleidžia manyti, kad iš vairuotojų už mašinų stovėjimą buvo paimta atitinkama pinigų suma, o į kasą išmušta tik už vieną valandą, arba kvitas visai neišduotas? Rinkliavų centro direktorius G.Žukevičius aiškinosi, kad dvi dienas buvo sugedusi centro kontrolierių mašina ir nebuvę kam užblokuoti pažeidėjų. Tačiau tai galėjo padaryti iškviesti policijos pareigūnai.

Ar tai, kad įstaigos vadovas neatleido nepareigingai dirbusių savo darbuotojų, o juos nevykusiai teisino, neleidžia manyti, kad galimi pinigų grobstymai vyksta su centro vadovų žinia? O gal šie pinigai net patenka į vieną kišenę?

Praėjusiais metais per 20 liepos mėnesio dienų ir visą rugpjūtį už mašinų stovėjimą gatvėse biudžetas gavo apie 227 tūkst. litų. Šiemet per visą liepos mėnesį ir rugpjūtį Rinkliavų centrui pavyko surinkti stebėtinai panašiai – 232 tūkst. litų. Vos 5 tūkstančiais litų daugiau, nors renkama buvo dešimčia dienų ilgiau ir poilsiautojų skaičiumi ši vasara buvo rekordinė.

Įtartinų sutapimų yra ir daugiau: pernai per rugpjūtį parkomatuose buvo surinkta 105 tūkst. 736 litai, šiemet per tą patį laikotarpį beveik tiek pat – 105 tūkst. 274 litai.  Rinkėjai pernai liepą surinko 22 tūkst. 088 litus, šiemet – 23 tūkst. 820 litus. Pernai rugpjūtį – 21 tūkst. 236 litus, šiemet – net 7 tūkstančiais litų mažiau.

Ar šie sutapimai neleidžia įtarti, kad pernai ir šiemet surenkamos sumos buvo derinamos?

Rinkliavų centrą įkūrusiai miesto valdžiai, kurią daugiausiai sudaro liberalcentristų partijos nariai, turėjo būti gerai žinoma, kad pernai liepą gatvėse pastatyti parkomatai nėra įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kaip to reikalauja teisės aktai. Vadinasi, teisiškai apie jų egzistavimą mokesčių inspekcija nežinojo ir jų nekontroliavo. Šie parkomatai prilygo pastatytoms dėžėms pinigams mesti. Ar galite įsivaizduoti parduotuvę, kurioje savininko pastatyto kasos aparato niekas netikrina, o kontrolieriai net nežino, kad ten toks yra?

Zuikio dainos, kad neįmanoma pakeisti parkomato duomenų, nes esą pinigų surinkimo seka didėjančia tvarka einanti nuo pernai liepos 10 dienos. Specialistų teigimu, niekieno nekontroliuojamuose ir VMĮ neplombuotuose aparatuose tokią naują didėjančią seką galima įvesti kasdien. Buvo parkomato kompiuterinėje programoje daryta intervencija, ar ne – gali nustatyti tik ekspertizė. O kas ją atliks? G.Žukevičius, kuris taupydamas pinigus parkomatus prižiūri pats?

Juokinga atrodo ir Registrų centrui už tai gresianti nuo 500 iki 1000 litų bauda. Apie daugiau nei metus neregistruotus parkomatus sužinojusi mokesčių inspekcija Rinkliavų centrą dabar gali nubausti tik už paskutinį pusmetį.

Apie VMĮ neįregistruotus parkomatus savivaldybės kontrolierė Rinkliavų centro vadovus buvo įspėjusi dar birželio mėnesį. Parkomatus buvo suskubta registruoti tik spalio pabaigoje, pasibaigus vasarai, po publikacijų spaudoje. Kodėl tik dabar? Gal todėl, kad per likusius iki rinkimų mėnesius už mašinų stovėjimą daug pinigų nebepririnksi?

Iškalbingas yra dar vienas faktas. Šį pavasarį savivaldybė planavo pirkti 32 naujus parkomatus. Iš biudžeto skirtų 340 tūkst. litų 20 parkomatų nupirkti nepavyko, nes tinkamą pasiūlymą davusi įmonė užsiprašė beveik 500 tūkst. litų. Dar 12 parkomatų buvo ruošiamasi pirkti iš miesto turgaus įmonės „Klevas“ skirtų 121 tūkst. litų. Šiuos parkomatus tiekusios bendrovės pasiūlymas buvo atmestas dėl pernelyg didelės kainos – 127,7 tūkst. litų. Kodėl nebuvo nuspręsta prie parkomatams skirtų pinigų primesti dar 7 tūkstančių litų? Juk 12 naujų parkomatų per vasarą miestui būtų uždirbę 400 tūkst. litų?

Abu pirkimai buvo vykdomi gegužės pradžioje. Ar ne įtartina, kad iki liepos mėnesio liekant dviem mėnesiams, savivaldybė dar kartą pirkti parkomatų nebebandė? Gal buvo nuspręsta, kad gatvėse patikimesni bus rinkikai, kuriais buvo įdarbinti ir kai kurių miesto politikų anūkai?

O dabar apie nuostolius, kurių taip ginasi Rinkliavų centro vadovas. Taip, per 9 mėnesius už automobilių stovėjimą gatvėse ir aikštelėse gauta 492 tūkst. litų. Tačiau vis tiek miesto ižde liko numatytos beveik 600 tūkst. litų siekiančios išlaidos. Jei jų įstaiga šiemet ir nesunaudos, šios lėšos yra rezervuotos biudžete ir kitoms miesto reikmėms nenaudojamos.

Iš tiesų, realios įstaigos išlaidos buvo mažesnės. Per 9 mėnesius atlyginimams, prekėms ir paslaugoms, turto įsigijimui ir jo nuomai išleista 310,5 tūkst. litų. Prie šios sumos dar reikia pridėti iš mašinų stovėjimo aikštelių gautų ir aikštelių darbuotojų algoms bei kitoms reikmėms jau panaudotą papildomus 91 tūkstantį litų.

Vadinasi, po 9 mėnesių mes turime ne 274,5 tūkst. litų, kaip skelbia Rinkliavų centras, o kiek daugiau – per 400 tūkst. litų išlaidų. Tačiau tai dar ne visos išlaidos, kurios iki metų pabaigos neabejotinai augs: dar apie 50 tūkst. litų reikės rinkliavų centro darbuotojų algoms, apie 12 tūkst. litų teks išleisti Taikos gatvės automobilių aikštelės darbuotojų darbo užmokesčiui, per likusį laikotarpį 3 tūkstančius teks pakloti už parkomatų nuomą, nemažai kainuos patalpų, biotualetų nuoma, išlaidos elektrai, telefonams, transporto priemonėms. O pajamos už mašinų stovėjimą gatvėse per lapkritį ir gruodį bus nežymios. Tad duok Dieve, kad Rinkliavų centras šiuos metus ištemptų „ant nulio“. Kita vertus, kam reikalinga savivaldybės įstaiga, kuri rinkliavoms išnaudodama miesto gatves ir mašinų stovėjimo aikšteles pravalgo visas surinktas lėšas?

Dar gerokai prieš sukuriant Rinkliavų centrą, Palangos savivaldybė buvo paskelbusi konkursą miesto parkavimo aparatų įrengimui ir jų administravimui.  Pagal konkurso sąlygas, laimėtojas už savo lėšas turėjo nupirkti parkomatus, juos pastatyti ir eksploatuoti miestui palikdamas dalį surenkamų pinigų. Konkursą buvo laimėjusi įmonė, kuri Palangos savivaldybei pasiūlė 75 procentus visos surenkamos rinkliavos.

Ta įmonė buvo pasiskaičiavusi, kad per vasarą numatytose apmokestinti Palangos gatvėse už mašinų parkavimą galima surinkti 600 tūkst. litų. Iš šios sumos miesto biudžetui būtų atitekę 400 tūkst. litų. Be jokių biudžeto išlaidų ir parkomatų pirkimui išleistų lėšų. Po konkurso pasipylė skundai ir teismų procesai, kurie anksčiau ar vėliau būtų pasibaigę.

Tačiau naujo konkurso su tomis pačiomis sąlygomis savivaldybė nebeskelbė ir rinkliavą panoro administruoti pati, nepaisant būsimų išlaidų savivaldybės įstaigos išlaikymui.  Kad valdžios sukurtas Rinkliavų centras žiemą nedykinėtų be darbo, buvo sugalvota jam primesti ir rinkliavos rinkimą už buitines atliekas.  Nors miesto komunalinio ūkio bendrovė buvo pajėgi šią rinkliavą administruoti pati be papildomų darbuotojų.