Rinkliavos Šventosios uoste atbaidys žvejus?

Šventosios uoste išplaukus ledams prasidės darbai, kad pirmieji laivai čia galėtų švartuoti birželį. O  iki to laiko norima turėti patvirtinus rinkliavų dydžius, tačiau siūlomi įkainiai jau atbaidė žvejų norą švartuotis būsimame uostelyje. „Mes siūlome, jog iki šešių metrų laivams reikėtų mokėti 25 litus, t.y. 300  litų per mėnesį, 6-10 metrų laivui para kainuotų 35 litus, tai būtų 420 litų per mėnesį, o laivams virš dešimties metrų kainuotų 50 litų para arba 600 litų už mėnesį. Mūsų siūlomos kainos yra dar pakankamai normalios, nes Vyriausybė siūlė maksimumą, kur para laiko, priklausomai nuo laivo dydžio, kainuotų nuo 65 iki 90 litų“,- pasakojo Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė.

Nesąžininga žvejų atžvilgiu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuos įkainius nustatė remdamasi kitų Lietuvoje esančių uostelių įkainiais.

„Manau, kad mes – žvejai, turim būti atleisti nuo rinkliavos. Klaipėdoje žvejai išsireikalavo ir dabar yra atleisti nuo bet kokių rinkliavų. Turbūt ir mums teks reikalautis. Nejaugi dabar iš mūsų bandys pelnytis? Manau, kad tai būtų nesąžininga žvejų atžvilgiu, nes žiemą, kuomet yra užšalęs krantas, mes net neišplaukiame žvejoti, tai mums bus didelis minusas mokėti šiaip sau“,- kalbėjo Šventosios uoste laivelį laikantis žvejys Vytautas Grišinas.

Tačiau Šventosios uosto direktorė A. Čėsnienė sakė, kad žvejų nenoras mokėti rinkliavų yra gana natūralus dalykas, nes iki šiol uostu jie galėjo naudotis nemokamai.

Per anksti kalbėti

Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas sakė, kad dar nėra dėl ko nerimauti žvejams, nes rinkliavos dydis dar net nenustatytas. „Kuomet bus nustatytas konkretus dydis, tuomet ir žiūrėsime, ką reikia daryti. Nors nuo manęs, kaip Šventosios seniūno, beveik niekas nepriklausys, tačiau žvejus aš užtarsiu. Reikės ieškoti kompromiso, kad jiems būtų taikomos kokios nors lengvatos ar išvis būtų atleisti nuo rinkliavos. Dabar man sunku net kažką komentuoti, kadangi dar nepaaiškėjo kokie bus rinkliavų dydžiai ir kiek bus imama iš žvejų“,- kalbėjo E. Čilinskas.

„Uosto krantinės dar nepastatytos, o jau rinkliavas nustato. Kai sutvarkys krantines, tada ir kalbėsimės. Palangoje yra devynios žvejų įmonės ir jie mano, kad iš jų galės pasipelnyti? Dabar Klaipėdoje, kur yra sutvarkyta ir prižiūrima teritorija, žvejai moka po 200 litų per mėnesį, o mes turėtumėm mokėti po tris šimtus, kur čia logika?“ - kalbėjo  Šventosios žvejys ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Šventosios padalinio vadovas Antanas Valiukas.

Tačiau Šventosios direktorė teigė, kad Šventosios uostas bus saugomas darbuotojų. „Planuojame, sutvarkius Šventosios krantinę, nusamdyti apsaugos darbuotojus ir laikui bėgant įvesti saugos kameras, kad būtų užtikrintas stovinčių laivų saugumas“,- kalbėjo A. Čėsnienė.

Neatitinka įstatymų

Žvejys V. Grišinas užsiminė, kad siūlomi rinkliavos dydžiai neatitinka įstatymų. „Pagal Šventosios uosto rinkliavų taikymo taisykles iki šešių metrų laivams reikėtų mokėti ne daugiau kaip 16 litų už mėnesį, o čia norima imti 25 litus už parą. Juk mes ten laikome motorines valtis, kokie ten laivai? Manau, kad, įvedus rinkliavas, pažvejoję žvejai paprasčiausiai savo valteles parsitems į krantą ir parsiveš į namus ir nelaikys Šventosios uoste, nes tai būtų visiškai nenaudinga žvejams“,- kalbėjo V. Grišinas.

Šiuo metu galiojančios Šventosios uosto rinkliavų taisyklės numato analogišką rinkliavų rinkimo sistemą, kokia yra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Pavyzdžiui, 6 m ilgio laivo mėnesio įkainis – per 16 litų. Pasak direktorės Šventosios uostui A. Čėsnienės, tai simbolinis ir ekonominiu požiūriu nepagrįstas mokestis, todėl reikia keisti rinkliavas.

Vertinama, kad taikyti tokias pačias rinkliavas Klaipėdos ir Šventosios uostuose būtų nerealu, nes pastarajame uostelyje pagal dabar galiojančias rinkliavų taisykles šie mokesčiai būtų nepagrįstai maži.

Minimalūs įkainiai?

Rinkliavos Klaipėdos uoste susideda iš tonažo, navigacijos, locmanų paslaugų ir kitų mokesčių. Šventojoje būtų galima pritaikyti tik krantinės rinkliavą. Tokiu atveju vidaus vandenų laivui, kurio ilgis iki 6 metrų, mėnesio įkainis būtų 16,45 lito.

Tačiau Šventosios uosto direktorė A. Čėsnienė sakė, kad į 25 litų sumą už parą įeitų ir mokesčiai už elektrą bei vandenį. „Žmonės negautų papildomų sąskaitų už elektrą ar vandenį, todėl minimalūs siūlomi įkainiai yra 25 litai už parą“,- taip teisinosi dėl siūlomų rinkliavų A. Čėsnienė.

Pristigtų išlaikyti darbuotojams

Klaipėdos uosto direkcijos specialistai jau nagrinėjo galiojančias Šventosios uosto rinkliavų taisykles. Ekonomistai apskaičiavo, kad pagal dabar galiojančias taisykles iš tokio tipo laivų, kurie planuojami švartuoti Šventosios uostelyje šiais metais, jeigu pavyktų įgyvendinti pirmąjį Šventosios uosto atstatymo etapą, t. y. jachtų, pramoginių katerių, vandens motociklų ir vandens dviračių – galimos surinkti rinkliavos būtų visiškai ekonominiu požiūriu nepagrįstos ir labai mažos.

Išanalizavę kituose tokio tipo uostuose Lietuvoje taikomus ir renkamus mokesčius, pavyzdžiui, Šilutės, Nidos, Klaipėdos Pilies uostelyje, specialistai rengia tiek Vyriausybės nutarimo projekto pakeitimą, tiek susisiekimo ministro įsakymo pakeitimą, siūlydami nustatyti fiksuotą mokestį už naudojimąsi uostu, jo nesiejant nei su krantinės, nei locmano, nei navigacine rinkliavomis.

Jeigu vienas laivas už mėnesį mokėtų tik 16 litų, o Šventosios uostelyje stovėtų 100 laivų, tai per mėnesį būtų uždirbama 1600 litų. Todėl A. Čėsnienė teigė, kad tokios sumos nepakaktų nė vienam darbuotojui išlaikyti.

„Reikės darbuotojų, kurie dirbtų uostelyje ištisą parą, pavyzdžiui, apsaugos darbuotojų. Ir jeigu gautos pajamos nepadengia net vieno darbuotojo darbo kaštų, tikrai nėra tinkamos ir jas reikia didinti“,- komentavo A. Čėsnienė.

Ateities projektas

Pernai metų pabaigoje buvo baigiami rengti viešojo pirkimo dokumentai ir žadėta skelbti konkursą dėl Šventosios uosto pritaikymo mažų laivų aptarnavimui. Konkurso objektas – inžinerinių tinklų įrengimas tiek Šventosios uosto teritorijoje, kurią valdo Uosto direkcija, tiek ir plaukiojančių įrenginių, t. y. plaukiojančiųjų prieplaukų įrengimas. Buvo rengiamos konkurso sąlygos ir valymo darbams Šventosios uoste atlikti.

Šventosios uoste numatomas nuo 2 iki 3 metrų gylis atskirose vietose. Kai kuriose krantinėse gylis turės būti 5,5-6 m, kad galėtų įplaukti Būtingės naftos terminalą aptarnaujantys laivai. A. Čėsnienės teigimu, tai ateities projektas – bus statomos ir krantinės, ir molai, tačiau tai nebus padaryta iki šių metų birželio 1 dienos. Į Būtingės naftos terminalo pageidavimus bus atsižvelgta tada, kai bus pradėtas didysis Šventosios uosto atstatymo projektas, kuriam įgyvendinti turėtų būti naudojamos ir ES lėšos.