Naftininkų norai Šventojoje kainuotų 100 milijonų litų

AB "Orlen Lietuva" dėl dviejų vilkikų pageidautų atstatomame Šventosios uoste didesnio gylio, ir tai kainuotų papildomai 100 mln. Lt.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės teigimu, AB "Orlen Lietuva" pageidauja, kad dėl dviejų jos vilkikų gylis Šventosios uosto vidinėje akvatorijoje būtų 7-8 m, o išorinėje - 9 m. Pagal numatomą įgyvendinti didįjį Šventosios uosto atstatymo projektą vidinėje akvatorijoje planuojamas 6 m gylis, o išorinėje - 7 m. Atstačius Šventosios uostą jis galės priimti apie 500 laivų.

Klaipėdos uosto kapitonas siūlo apriboti vilkikų įplaukimą į Šventosios uostą esant prastoms oro sąlygoms. Nors vilkikų grimzlė - 5,8 m, tačiau esant bangavimui šiems specifiniams laivams būtina didesnė gylio atsarga po kiliu.

Preliminariais skaičiavimais, didysis Šventosios uosto atstatymo projektas, kurį planuojama įgyvendinti 2016 metais, kainuotų 53 mln. eurų (apie 180 mln. Lt). Pinigai tam - apie 150 mln. Lt - jau buvo numatyti, tačiau kadangi Šventosios uosto reikalai nejudėjo į priekį, buvo atiduoti keliams remontuoi. Beje, šiam projektui tikimasi gauti Europos Sąjungos lėšų. Pasak A. Čėsnienės, preliminariais apskaičiavimais, didesnis nei planuojamas gylis Šventosios uoste kainuotų papildomai dar 100 mln. Lt. Tikimasi, kad detaliojo Šventosios uosto plano rengėjai, išanalizavę tokį "Orlen Lietuva" pasiūlymą, nuspręs, kad jis nėra pagrįstas ekonominiu požiūriu. Detaliojo plano koncepcija Palangos savivaldybėje turėtų būti svarstoma lapkričio 3 d.

Mažasis etapas - daugybė problemų

Apie mažąjį Šventosios uosto atstatymo etapą ir uosto įplaukos kanalo gilinimą iki 3 metrų, apie tai, kad po Šventosios uostelio atidarymo šiemet birželį įplaukos kanalas buvo užneštas smėliu ir kad po to buvo tęsiami jo valymo darbai, spaudoje rašyta labai plačiai. Rugpjūtį po Uosto direkcijos atliktų batimetrinių matavimų paaiškėjo, kad Latvijos kompanija BGS atlikusi valymo darbus po užnešimo ne visur pasiekė projektinį gylį. Tad rugsėjį BGS vėl vykdė darbus Šventojoje. Šį kartą latviai neatlygintinai turėjo iškasti 1200 kubinių metrų grunto. Spalio 6 d. jie baigė darbus, tačiau dėl blogų oro sąlygų nebuvo galima atlikti batimetrinių matavimų.

Rugsėjo 23 d. susisiekimo ministras patvirtino Šventosios uosto rinkliavas. Nors žvejams rinkliavos sumažintos 80 proc. ir iki 6 m ilgio laivelio laikymas uostelyje mėnesį kainuoja tik 50 Lt, jiems ir tai atrodo per daug, nes esą uoste nėra įrengta infrastruktūra. Pasak A. Čėsnienės, šiuo atveju painiojamos dvi sąvokos. Uosto direkcija turi įrengti infrastruktūrą, kuriai priskiriamas laivybos kanalas ir krantinės. O suprastruktūra - kranai, pakėlimo įrenginiai - tai jau pačių žvejų reikalas.

„Vakarų ekspresas“