Pirmąkart Palangoje – S. Krasausko grafika ir piešiniai

Šeštadienį „Ramybės“ galerijoje buvo atidaryta paroda, kurios laukta net tris metus: pirmąkart Palangoje garsiojo Lietuvos grafiko Stasio Krasausko (1929–1977)piešinių ir grafikos darbų ekspoziciją pristatė dailininko dukra Aistė Krasauskaitė. Tuo pačiu, laikantis galerijos tradicijų šalia plačiai žinomų menininkų pristatyti naujus vardus, atidaryta Urtės Bimbaitės paroda „Iš vandens“, o nuo rugsėjo 13 d. čia galima gėrėtis ir juvelyrikos meno konkurso „Nothing to declare” („Nėra ką deklaruoti“) paroda „AmberTrip”.

Dvi ekspozicijos
Renginį pradėjusi „Ramybės“ galerijos parodų kuratorė Virginija Giniotytė pabrėžė, jog pristatyti Palangoje S. Krasausko darbus esą nuostabu, tobula ir didžiulė garbė „Ramybės“ galerijai.
„Manau, kad S. Krasauską žino ir jo darbais žavisi ne tik tos kartos žmonės, – kalbėjo V. Giniotytė. – O po jo mirties praėjus 11 metų, gimė jauna dailininkė Urtė Bimbaitė– jauna grafikos magistrė.Džiaugiamės, kad ši nepaprastai įdomi menininkė pas mus pristato savo personalinę parodą, kurioje susijungia poezija, aerografika ir instaliacija. Manau, kad bus išties įdomu palyginti dviejų kartų dailininkų požiūrį į meną“.
Dailininkė U. Bimbaitė prisipažino, jog „Ramybės“ galerijoje pristatomą ekspoziciją augino metus laiko. Ir sakė, jog gan keista, kad praėjo jau net 10 metų nuo pirmųjų autorinių parodų, kurios, beje, buvo surengtos ne Lietuvoje.
„Dabar pristatau savo autorinę parodą Lietuvoje, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad trečias kartas nebus po dar dešimties metų, – šypsojosi dailininkė, pridūrusi, jog parodos tema „Iš vandens“ nesanti atsitiktinė. – Man labai patinka vanduo, nes nuo pat mažens mano gyvenimas buvo susijęs su vandeniu. Ilgas vasaras vaikystėje leisdavau kaime, eidavau su seneliu prie ežero, o taip pat labai gražios vasaros būdavo pajūryje su močiute ir tėvais. Man, vaikui, labai imponavo vanduo: toji meditatyvi būsena, kai esi šalia vandens, prie vandens, kai išlipi iš vandens – tai labai mane paveikė“.
Paroda „Iš vandens“ susideda iš dviejų dalių: pirmoji vystoma koliažo principu, kuomet eskizų, minčių juodraščių, nuotrupų gabalėliai kuria minimalistines, miniatiūrines mizanscenas. Čia žiūrovas gali nuspėti už dėlionių slypinčius atsakymus. Jis gali pastarųjų ieškoti tarsi atrandant muziejinės ekspozicijos rėmuose išdėliotus fragmentus, išskalautus bangų, ištrauktus iš gilaus ežero dugno, plevenančius užmirštose pakrantėse. Antroji dalis – piešinio ir aerografijos pagrindu kurtos kompozicijos, pasiduodančios šiai technikai ir jos teikiamiems plastiniams sprendimams. Tai priklausomybė ir intencija, suvokimas, kad technika riboja, sukausto. Tarsi vėjo blaškoma banga kūrėjas tampa pavaldus stichijai, kūrėjas tampa jos dalimi.

S. Krasauskas ir Palanga
S. Krasausko piešinių ir grafikos darbų parodą į Palangą atvežusi dailininko dukra Aistė Krasauskaitė prisipažino, jog pirmąkart su tėvo darbais atvažiavus į Palangą ją užvaldė elegiška nuotaika: daug atsiminimų, susijusių su tėvu, o jo darbuose daug motyvų, susietų su pajūriu, su Palanga.
„S. Krasauskas Palangą dievino: jūrą, bangas, – prisiminė A. Krasauskaitė. – Yra darbų, kurie tiesiogiai susiję su Palanga, su jūra – matote ciklą „Vasara“. Nežinau, ar jūs girdėjote ar ne, kadS. Krasauskas buvo puikus plaukikas, daugelio to meto Lietuvos plaukimo rekordų savininkas, čempionas. Tarp kitko, jis turėjo daug draugų gelbėtojų čia, Palangoje, ir pats dirbo gelbėtoju – beje, nemažai žmonių ir išgelbėjo. Sakė, susirinktų nemažas būrys išgelbėtųjų – virš 30 žmonių. Plaukimas, figūros moterų ir vyrų, išlaisvinti kūnai, džiaugsmas būti nuogam, be drabužių – tai buvo vienas iš jo įkvėpimo šaltinių“.
Dailininko dukra į Palangą atvežė, pasak jos,galbūt netgi dar nematytų darbų – spalvotų S. Krasausko piešinių. Beje, ji prisimena, kaip jie buvo kuriami čia, Palangoje, dailininkų poilsio namuose „Dailė“.
„Įstojęs į Dailės institutą, į grafiką, jis tam tikra prasme atsistojo ant juodai baltų bėgių ir jais važiavo. Jis buvo puikiai įvaldęs piešinį, jo linija buvo labai lengva, tačiau tuo pačiu jį traukė padirbėti su spalva – tuos bandymus pastele jūs čia matote. Techniškai tais laikais tai buvo labai sudėtinga, nes buvo problemų gauti dažų, gauti popieriaus: mums dabar sunku suprasti, kokiam vakuume, kokiam stygiuje jie gyveno. Beje, visos pastelės gimė būtent Palangoje. Tokios tad sąsajos su nuostabiąja Palanga“, – pasakojo A. Krasauskaitė. Pridūrusi, jog tėvą traukė ir skulptūra: prie sodo namelio jis buvo atsivežęs kelis akmenis ir, kaip jis pats sakęs, truputį pridėjęs prie jų ranką su kaltu – sukūręs lyg aliuziją, kad ten veidai.

Kūriniai iš keleto ciklų
Be minėtų su Palanga susijusių darbų „Ramybės“ galerijoje eksponuojami kūriniai iš keleto grafiko sukurtų ciklų. Ir tai, kas tapo S. Krasausko vizitine kortele – 1961 m. sukurtoji „Jaunystė“ bei, pasak A. Krasauskaitės, jai nė kiek nenusileidžiantis darbas „Dviese“. „Jaunystę“ pats dailininkas vadino „lūžio“ darbu: plokštuma, viena linija, jokių apimčių, visiškai minimalu. Ir, kaip pasakoja amžininkai, S. Krasauskui pasirodė, kad tai yra jo kelias, jo takas – visiškas linijinis minimalizmas.
Taip pat į Palangą atkeliavo trys darbai iš ciklo „Žmogus“, dešimt metų kurto E. Mieželaičio eilėraščių rinktinėms bei to paties pavadinimo eilėraščių ciklui iliustruoti. Eksponuojamos ir iliustracijos E. Mieželaičio ciklui „Era“ bei Justino Marcinkevičiaus ciklui „Siena“, garsiosios iliustracijos Viljamo Šekspyro „Sonetams“ bei kūriniai, skirti biblinei tematikai – karaliaus Saliamono „Giesmių giesmei“. Iš mažiau žinomų S. Krasausko kūrinių ekspozicijoje galima išvysti „Aviaetiudus“ bei ciklą „Langas“.
„Jūs žinote, kad S. Krasauskas mirė 1977 m., būdamas vos 47-erių. Tvarkydama jo archyvą, aš vis stebiuosi: koks jis vis dėlto buvo kūrybingas ir produktyvus, kokie jautrūs, trapūs ir subtilūs buvo jo darbai“, – kalbėjo A. Krasauskaitė, padovanojusi „Ramybės“ galerijai paskutinįjį išleistą S. Krasausko kūrinių albumą.

Prisijungia ir juvelyrai
Prie šeštadienį atidarytų S. Krasausko piešinių ir grafikos darbų ekspozicijos bei U. Bimbaitės parodos „Iš vandens“ nuo rugsėjo 13 d. prisijungia ir juvelyrai: „Ramybės“ galerijoje galima gėrėtis juvelyrikos meno konkurso „Nothing to declare” („Nėra ką deklaruoti“) paroda „AmberTrip”. Pasak konkurso rengėjų, juvelyrikos meno konkursas „Nothing to declare“ Lietuvos šimtmečio proga kvietė menininkus juvelyrikos kalba pasakyti, kad esame laisvi. Kad neturime ko deklaruoti ir neturime ko slėpti. Kita vertus, mes galime deklaruoti savo laisvę. „Nothing to declare“ reiškia sąžiningumą ir galimybę ramiai eiti pro bet kokius tikrintojus, (ne veltui konkurso vertinimo komisijoje dalyvavo LR Muitinės atstovas), bet visų pirma – galimybių visumą. Galimybių apie tai papasakoti metalo meno pagalba. Šios temos atsiskleidė konkurse dalyvavusių kūrėjų meno darbuose, kurių šiais metais sulaukta net 109 iš 26 šalių. Į šią keliaujančią parodą atrinkti konkurso laimėtojai ir geriausi 50 darbų.
Visos trys parodos „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35, Palanga) veiks iki rugsėjo 29 dienos.
Parodas remia Palangos miesto savivaldybė.

„Ramybės“ galerijos inf.