Palangos šilumos ūkis ir savivaldybės neveiklumas

Prancūzijos energetikos įmonių grupei „Veolia“ (anksčiau „Dalkia“) priklausanti bendrovė „Litesko“ šildo devynis Lietuvos miestus ir nė viename jų nesusiduria su tokiu atmestinu ir logiškai nepaaiškinamu savivaldybės atstovų požiūriu į šilumos ūkį kaip Palangoje.
Kituose miestuose įprasta, kad savivaldybė ir šilumos tiekimo veiklą organizuojanti įmonė yra nuolat bendradarbiaujantys, drauge klausimus sprendžiantys partneriai. Taip yra kituose miestuose, tačiau susidaro įspūdis, kad ne Palangoje.

Nenoras bendradarbiauti
„Litesko“ filialas ,,Palangos šiluma“ nuo pat savo veiklos pradžios Palangoje 2001 metais pasigenda savivaldybės bendradarbiavimo, kai nuolatinis bendradarbiavimas tarp bet kurios savivaldos institucijos ir šilumą tiekiančios bendrovės yra būtinas, siekiant užtikrinti sklandų šilumos tiekimą ir mažiausias įmanomas šilumos kainas miestiečiams.
Nors tarp Palangos savivaldybės ir „Litesko“ sudaryta SP UAB ,,Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartis baigiasi 2016 m. birželio 15 dieną, savivaldybė dar nėra atlikusi daugybės darbų, kurie būtini, siekiant sėkmingai tęsti iš „Litesko“ perimamą šilumos ūkio veiklą.
Dėl nesuprantamo savivaldybės požiūrio Palanga yra vienintelis miestas, kuriame „Litesko“ nemato jokių galimybių pratęsti sutartį, net jei tokia galimybė bendrovei būtų siūloma.

Klausimai, kuriuos būtina išspręsti savivaldybei
„Litesko“ ėmėsi iniciatyvos ir dar šių metų birželio mėnesį suformulavo klausimus, kuriuos, mūsų manymu, reikia nedelsiant spręsti savivaldybei ir jos įmonei „Palangos šilumos tinklai“, kad būtų sklandžiai perimtas šilumos ūkis ir užtikrintas nepertraukiamas šilumos ir karšto vandens tiekimas.
Visų pirma, vadovaujantis VKEKK patvirtintose Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka, UAB „Palangos šilumos tinklai“ turi laiku gauti šilumos tiekimo licenciją. Licencija išduodama tik tuomet, kai šilumos tiekimą norinti vykdyti įmonė įrodo VKEKK, jog turi technologinius, vadybinius pajėgumus vykdyti licencijuojamą šilumos tiekimo veiklą, turi veiklai vykdyti ir įrengimams eksploatuoti būtinas licencijas, leidimus bei atestatus.
Šiuos dokumentus įmonė „Palangos šilumos tinklai“ turi savarankiškai ir laiku gauti iš atsakingų valstybės institucijų (Valstybinės energetikos inspekcijos, Darbo inspekcijos ir pan.), nes leidimai ir atestatai išduodami konkrečiai įmonei – bendrovei „Litesko“ išduoti leidimai „Palangos šilumos tinklams“ negalios.
Visus pagal Šilumos tiekimo licencijavimo taisykles reikalingus dokumentus būtina pateikti VKEKK ir ši komisija licenciją išduotų per 30 dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo. Taigi, „Palangos šilumos tinklai“ turi konsultuotis su VKEKK ir kitomis institucijomis, kad įvykdytų keliamus reikalavimus ir nuo 2016 metų birželio 15 dienos turėtų teisėtą pagrindą tiekti šilumą Palangoje.
Tam, kad „Litesko“ per nuomos terminą sukurtas ir pagerintas šilumos ūkio turtas būtų ir toliau naudojamas, o „Palangos šilumos tinklai“ patikimai tiektų šilumą miestiečiams, reikia sudaryti „Litesko“ investicijomis atliktų Palangos miesto šilumos ūkio turtinio komplekso pakeitimų ir pagerinimų sąrašus, atlikti turto inventorizaciją.
Tačiau tam, visų pirma, savivaldybei būtina suderinti „Litesko“ atliktas investicijas į miesto šilumos ūkį, nes iki šiol be jokių aiškių motyvų savivaldybė „įskaitė“ tik dalį atliktų investicijų – už 3,96 mln. eurų, nors „Litesko“ yra investavusi daugiau kaip 6 mln. eurų privačių lėšų.
Nuo 2016-ųjų birželio 15 dienos „Palangos šilumos tinklai“ turės savarankiškai išrašyti sąskaitas vartotojams už šilumą ir karštą vandenį. Todėl „Palangos šilumos tinklai“ turi parengti informacinių sistemų infrastruktūrą, įsigyti naujas ar adaptuoti savo turimas pardavimų, sąskaitų išrašymo bei apskaitos programos, pateikti „Litesko“ aiškius reikalingų perimti duomenų sąrašus.
Tam, kad klientai galėtų sumokėti už paslaugas, reikalingos sutartys su bankais ir kitomis kredito institucijomis, sąskaitų pristatymo vartotojams, įmokų už šilumą ir karštą vandenį surinkimo sutartys ir panašiai. Nereikia pamiršti, kad prieš tai reikia atlikti pirkimo procedūras pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Dar daugiau, reikalingos ir kitos sutartys, pavyzdžiui, dėl gamtinių dujų transportavimo ir skirstymo, įrengimų remonto ir atsarginių dalių tiekimo, privalomojo dujų kiekio įsigijimo iš SGD terminalo, aplinkosauginių reikalavimų vykdymo ir taip toliau. Praktiškai visos procedūros turi būti atliekamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka (tik gamtinių dujų skirstymui ir perdavimui bei SGD tiekimui galioja atskiros tvarkos) pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, jos gali trukti nuo kelių mėnesių iki pusės metų, priklausomai nuo pirkimo būdo. Visos šios sutartys turi būti sudarytos ir įsigalioti iš karto, pasibaigus nuomos sutarčiai.
Ne mažiau svarbus uždavinys „Palangos šilumos tinklams“ – perimti „Litesko“ darbuotojus, juos informuoti, sudaryti atitinkamas darbo sutartis. Darbuotojų teisės, pareigos ir darbo sąlygos turi būti užtikrintos pagal LR Darbo kodekso bei kolektyvinės sutarties reikalavimus.
Tad „Palangos šilumos tinklai“ turi įvertinti šias aplinkybes ir užsitikrinti, kad šilumos ūkio perėmimo veiksmai būtų kruopščiai suplanuoti bei atlikti labai atsakingai, kad nebūtų sutrikdytas šilumos ūkio saugus eksploatavimas ir funkcionavimas. Deja, kol kas „Palangos šilumos tinklai“ nė karto nesikreipė į „Litesko“ dėl duomenų, kurie būtini siekiant planuoti savo veiklą pasibaigus nuomos sutarčiai.

Atliktos investicijos – neužskaitytos
Miestui norint sėkmingai perimti šilumos ūkį, savivaldybei būtina tęsti ir „Litesko“ atliktas investicijas. Deja, savivaldybė be jokio pagrindo ir motyvų ignoruoja reikšmingą dalį „Litesko“ investicijų į miesto šilumos ūkį – dėl to toks pačios savivaldybės nepripažįstamas turtas gali netapti „Palangos šilumos tinklų“ turtu.
Kaip jau minėta, „Litesko“ pagal šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį per 2001–2014 m. laikotarpį į Palangos šilumos ūkį investavo virš 6 mln. eurų nuosavų lėšų. Tuo tarpu Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 20 d. priėmė jokios teisinės ar ekonominės logikos neturintį sprendimą, kuriuo be jokių pagrindimų atgaline tvarka buvo „užskaityta“ 2001–2010 metų investicijų tik už 2,62 mln. eurų. Šiuo metu savivaldybė yra pripažinusi už 3,96 mln. eurų investicijų.
Nors Šilumos ūkio įstatymas tik nuo 2008 metų suteikė vietos savivaldybių taryboms derinti šilumos tiekėjų investicijų planus į ateitį, privalomą tvarką tokių ateities planų derinimui Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė tik beveik po 4 metų, 2011 m. rugpjūčio mėnesį.
Nuomos sutarties laikotarpiu „Litesko“ nuolat teikė investicijų planus ir atliktų investicijų ataskaitas su techniniais ir ekonominiais pagrindimais tiek įmonei „Palangos šilumos tinklai“, tiek Investicijų priežiūros komisijai.
Investicijos buvo derinamos įstatymų nustatyta tvarka: iki 2008-ųjų sausio 1 dienos su VKEKK, o pasikeitus Šilumos ūkio įstatymui, nuo 2008 metų sausio 1 dienos – buvo teikiamos derinti savivaldybės tarybai. Jokių pagrįstų prieštaravimų dėl šių investicijų poreikio iš savivaldybės negavome.
Savivaldybė, jos įgaliota investicijų priežiūros komisija, nereaguodavo į už kiekvienus metus teikiamus investicijų planus bei vykdomų investicijų ataskaitas su išsamiais jų pagrindimais. Investicijų priežiūros komisija ir savivaldybė per visą nuomos sutarties laikotarpį faktiškai nevykdė savo sutartinės pareigos dėl teikiamų jų žiniai investicijų priežiūros, suderino tik dalį investicijų programų.
Daugiau nei keista, kad pačios savivaldybės įgaliota institucija – Investicijų priežiūros komisija – 2006 ir 2009 metais savo sprendimais pritarė „Litesko“ faktinėms 2001–2005 ir 2007 metų investicijoms, tuo tarpu 2012 m. gruodžio 20 d. savivaldybės taryba retrospektyviai peržiūrėjo šiuos sprendimus, nepripažindama ar įskaitydama komisijos patvirtintas investicijas nepilnomis apimtimis.

Derybinės grupės sudarymas
Kai Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-335 „įskaitė“ tik dalį 2001–2010 m. „Litesko“ atliktų investicijų, bendrovė 2013 m. sausio 21 d. šį sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris sustabdė tarybos sprendimo galiojimą.
Vėliau tų pačių metų balandžio 9 d. ieškinį atsiėmėme, kadangi pagal šilumos ūkio modernizavimo ir nuomos sutarčių nuostatas buvo sudaryta derybinė grupė ginčams dėl sutarties spręsti. Bendrovė 2013 m. sausio 28 d. delegavo savo atstovus, vėliau raštu (2013 m. kovo 20 d. ir gegužės 8 d.) ir kelių susitikimų metu išsamiai atsakė į savivaldybės keliamus klausimus, tačiau daugiau derybinės grupės susitikimų nebevyko ir diskusijos baigėsi.
„Litesko“ pakartotinai (2015 m. sausio 28 d. ir gegužės 25 d.) kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl kylančių problemų ir būsimų klausimų artėjant nuomos sutarties nutraukimo terminui sprendimo. Bendrovė siūlė sudaryti derybinę abiejų šalių grupę, kaip numatyta šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartyje, tačiau atsakymas iš savivaldybės iki šiol negautas.
„Litesko“, siekdama, kad šilumos ūkio perdavimas įvyktų sklandžiai ir nesutriktų šilumos bei karšto vandens tiekimas, 2015 m. birželį savivaldybei ir „Palangos šilumos tinklams“ identifikavo aktualiausių nuomos sutarties pabaigai klausimų ir savivaldybės bei šilumos tinklų būtinų veiksmų sąrašą. Tačiau reakcijos į kvietimą pradėti konstruktyvią diskusiją iki šiol nesulaukėme.

Nepatvirtinti investiciniai planai ir bazinė šilumos kaina
Savivaldybė be jokių aiškių motyvų netvirtino ir „Litesko“ ilgalaikių investicinių planų, nors šios investicijos reikalingos šilumos ūkiui modernizuoti, užtikrinti kokybišką šilumos tiekimą, didinti šilumos tiekimo efektyvumą ir patikimumą.
Pavyzdžiui, atsižvelgdama į naujos Šilumos kainų nustatymo metodikos reikalavimus, 2014 m. kovo 17 d. ir pakartotinai 2014 m. liepos 31 d. „Litesko“ pateikė išsamų priemonių planą, kaip mažėjant šilumos poreikiui dėl daugiabučių namų renovacijos efektyviau tiekti šilumą ir su optimizuotomis pagal šilumos poreikį šilumos gamybos įrenginių galiomis. Deja, tačiau investicijos ir vėl be jokių motyvų nebuvo patvirtintos.
Neįgyvendinus tokių priemonių, VKEKK nuo 2017 m. sausio 1 d. (veiklą vykdys jau įmonė „Palangos šilumos tinklai“) į šilumos kainą neįtrauks sąnaudų dėl sumažėjusios šilumos realizacijos ir šilumos gamybos įrenginių pertekliaus, sąlygoto pastatų renovacijos.
Todėl „Litesko“ inicijuoti klausimai vis tiek turės būti sprendžiami, tik jau pasibaigus nuomos terminui ir šilumos ūkio savininko lėšomis, jam papildomai investuojant ar galbūt dengiant savo neefektyvios veiklos nuostolius.
Bazinė šilumos kaina paskutinį kartą Palangoje buvo nustatyta 2005 m. gegužės 20 d.. Palangos miesto savivaldybei dėl nesuprantamų priežasčių nederinant ne kartą 2010, 2011, 2013 ir 2014 metais bendrovės teiktų investicinių planų, ,,Litesko“ negalėjo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Savivaldybei naujos bazinės kainos dedamųjų projekto.
Vykdydama teisės aktų reikalavimus, taip ir nesulaukusi Palangos miesto savivaldybei pateikto investicijų plano suderinimo naujosios bazinės kainos galiojimo laikotarpiui, „Litesko“ bazinės kainos dedamųjų projektą 2014 m. spalio 17 d. pateikė derinti Palangos miesto savivaldybei ir VKEKK. Tačiau jokių atsakingų institucijų pastabų ar sprendimo dėl pateikto bazinės šilumos kainos projekto negauta iki šiol. 
Tai reiškia, kad pozityvūs Palangos miesto šilumos ūkio pokyčiai neatsispindi šilumos kainoje.

Remonto darbai šilumos gamybos ir perdavimo įrenginiuose
Pagal šiuo metu esančią dar 2005 m. gegužės 20 d. VKEKK komisijos patvirtintą „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ šilumos bazinę kainą, remonto darbams yra numatyta skirti tik 32 tūkst. eurų per metus. Daugiau nei prieš 10 metų numatytos remonto sąnaudos neatitinka realaus poreikio, todėl kyla realus pavojus saugiam šilumos tiekimui.
Taikant VKEKK patvirtintą kainų nustatymo metodiką, remonto sąnaudos šiuo metu turėtų būti pustrečio karto didesnės. Siekdama užtikrinti šilumos ūkio pastatų ir įrenginių nuolatinį atnaujinimą ir reikiamą būklę, „Litesko“ jau keletą metų priversta skirti realius poreikius atitinkančias remonto lėšas, dėl to patirdama tiesioginius nuostolius.
Apie esamą situaciją ne kartą buvo informuota Palangos miesto savivaldybė, VKEKK, Valstybinė energetikos inspekcija.

Bazinė šilumos kaina pasibaigus nuomos sutarčiai
Tuo atveju, jei „Palangos šilumos tinklai“ ketina savarankiškai teikti VKEKK projektą bazinei kainai, kuri galiotų nuo nuomos sutarties pabaigos, nustatyti, aktyvių parengiamųjų veiksmų turi būti imtasi jau dabar.
Vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, bazinės kainos dedamųjų projektą privaloma pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos. Be to, projektas turi būti pateiktas su pagrindžiančiais skaičiavimus dokumentais. Tarp jų – savivaldybės tarybos patvirtintas investicijų planas 3 ar 5 metų laikotarpiui.
Šiame plane turi būti numatytos ir priemonės daugiabučių namų ir kitų pastatų renovacijos efektui kompensuoti ir šilumos gamybos įrenginių galiai optimizuoti (šilumos tiekimo pastoviosioms sąnaudoms mažinti), šių priemonių savivaldybė iki šiol nėra patvirtinusi.
Taip pat bazinės kainos skaičiavimai turi būti pagrįsti faktiniais paskutinių 3 metų šilumos tiekimo veiklos duomenimis, faktinėmis ir planuojamomis sąnaudomis pagal VKEKK nustatytas sąnaudų grupes, turi būti sudarytas kasmetinis turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planas su reikalingomis sąnaudomis.
Tikimės, kad „Palangos šilumos tinklai“ jau yra pradėję savo veiklos naujai bazinei kainai planavimą, tačiau prašymo pateikti kokius nors duomenis iš „Litesko“, kurie bus reikalingi bazinei kainai apskaičiuoti, nesame gavę.

Buitiniai karšto vandens skaitikliai
Savivaldybė be pagrindo ir pažeisdama net 5 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimus ir gautus Vyriausybės atstovo įpareigojimus, nenustato pagal VKEKK metodiką teisės aktų reikalavimus atitinkančio karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio. Todėl „Litesko“ negali tinkamai vykdyti Šilumos ūkio įstatymu nustatytos karšto vandens tiekėjo veiklos.
Tai – vienintelė savivaldybė Lietuvoje, iki šiol nenustačiusi karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio.
Savivaldybei nevykdant teisės aktų reikalavimų, ,,Litesko“ negali vykdyti Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 dalyje įtvirtintos pareigos butuose įrengti naujus karšto vandens tiekėjui priklausančius apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti. Šiais veiksmais savivaldybė užkerta kelią tinkamam karšto vandens tiekėjo veiklos vykdymui Palangoje.
Neįrengus modernių skaitiklių, Palangoje, skirtingai nei kituose miestuose, neužkirstas kelias vandens vagystėms. Dėl to vis didesnę žalą patiria tiek šilumos ir karšto vandens tiekėjas, tiek ir visi Palangos miesto karšto vandens bei šilumos vartotojai.

Biokuro katilų statybos
Dar 2012 m. rugpjūčio 27 d. tarp savivaldybės įmonės „Palangos šilumos tinklai“ ir ,,Litesko“ buvo pasirašyta sutartis dėl Palangos rajoninės katilinės ir Šventosios katilinės rekonstrukcijų įrengiant biokuro katilus. Rekonstrukcijų vykdytojas – UAB „Palangos šilumos tinklai“.Biokuro katilas buvo planuojamas užkurti 2014 spalio mėnesį, vėliau atidėta į 2015 m. sausio mėnesį, po to kalbėta apie kovo mėnesį, tačiau nuo 2015 m. balandžio sustabdyti visi statybos darbai, kurie nevyksta iki pat šiandien.
Katilų nuo 3 MW iki 10 MW įrengimo finansavimas pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2011 m. sąmatą atliekamas trylikoje Lietuvos rajonų. 11-oje iš jų katilų įrengimo darbai baigti, katilai sėkmingai eksploatuojami. Liko Palanga ir Rietavas, nors pastarajame katilo įrengimo darbai, mūsų žiniomis, jau eina į pabaigą.
Panašu, kad Palangos savivaldybė gali tapti vienintele, nesugebėjusia įsisavinti paramos fondų lėšų ir įgyvendinti planuotą biokuro katilo projektą, skirtą mažinti šilumos kainai.

„Litesko“ įgyvendinti darbai
Nepaisydama nuolatinių trukdžių iš Palangos miesto savivaldybės pusės, „Litesko“ laiku, pagal sutartyje numatytą darbų grafiką, įvykdė visus savo finansinius įsipareigojimus Palangos miestui ir šilumos ūkiui.
Nuo 2000 metų į šilumos ūkį bendrovė iš viso investavo daugiau nei 6 mln. eurų privačių lėšų: į šilumos trasas investuota virš 1,73 mln. eurų, į biokurą ir gamybą – virš 2,89 mln. eurų, į šilumos punktus – virš 868 tūkst. eurų, kitoms investicijoms, reikalingoms šilumos tiekėjo funkcijoms vykdyti, skirta virš 289 tūkst. eurų.
Iš viso Palangoje bendrovė pakeitė 6049 metrus šilumos trasų – 17,4 proc. visų miesto trasų. Įrengti 207 modernūs automatizuoti šilumos punktai.
Šilumos perdavimo nuostoliai tinkluose per nuomos laikotarpį sumažinti 41,4 proc. (nuo 28,17 tūkst. MWh 2002 metais iki 16,52 tūkst. MWh 2014 metais).
Termofikacinio vandens papildymo apimtis sumažinta net 86,8 proc. (nuo 33,4 tūkst. kub. m 2002 metais iki 4,4 tūkst. kub. m 2014-aisiais).
2002 metais „Litesko“ įrengė 6 MW galios biokuro katilą, kuris Palangoje iš biokuro leidžia pagaminti 52 proc. šilumos. Tai leido didžiąja dalimi apsisaugoti nuo drastiškai per šilumos ūkio nuomos laikotarpį brangusių importinių gamtinių dujų.

Parengta pagal „Litesko“ inf.