Palangos sezoniškumas turi įtakos ir mokesčių mokėtojų veiklai

„Palanga – miestas kurortas, išsiskiriantis iš kitų miestų savo sezoniškumu. Tai turi įtakos ir mokesčių mokėtojų veiklai, ir biudžeto pajamų surinkimui“, – teigia Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų ir miestų mokesčių mokėtojų skyriaus Palangos poskyrio vedėja Elena Kuznecova.
– Mokestine prasme, kokie yra Palangos miesto ypatumai?
– Palanga – miestas kurortas, išsiskiriantis iš kitų miestų savo sezoniškumu. Tai turi įtakos ir mokesčių mokėtojų veiklai, ir biudžeto pajamų surinkimui. Vertinant Palangos miesto atskirų mokesčių mokėtojų ir juose dirbančių asmenų pasiskirstymą pagal ekonomines veiklas, išsiskiria prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo bei kitos aptarnavimo veiklos sektoriai – priskirtini trys penktadaliai visų mokesčių mokėtojų, per 40 proc. visų miesto dirbančiųjų.
Palangos mieste, naujausiais duomenimis, veiklą vykdo per 4,1 tūkst. verslo subjektų – per 1,8 tūkst. juridinių asmenų ir apie 2,3 tūkst. gyventojų. Dominuoja smulkus ir vidutinis verslas – jo dalis bendrame kontekste sudaro apie 89 proc. (3640 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų). Smulkaus ir vidutinio verslo sumokamų VMI administruojamų mokesčių į nacionalinį biudžetą dalis sudaro apie 70 proc.
Kurorte nežymiai, tačiau auga dirbančių su verslo liudijimais gyventojų skaičius ir ypač populiarėja individuali veikla su pažyma. Praėjusiais metais ją įregistravo 237 Palangos savivaldybės gyventojai (34 proc. daugiau nei 2011 m.), šiemet – jau 60.
Pastarųjų 3 metų rezultatai nuteikia optimistiškai – savivaldybės biudžeto pajamos surenkamos viršijant planuotas, o praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., savivaldybės biudžeto pajamos buvo didesnės beveik 1,6 mln. litų, pajamų surinkimo planas įvykdytas net 123,6 proc. Didžiausią dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 2012 m. mokesčių mokėtojai sumokėjo apie 12,8 mln. litų GPM, turto mokesčių – per 10 mln. litų.
– Kaip Palangoje vyksta gyventojų turto ir pajamų deklaravimas? Kiek yra pateikta deklaracijų šiemet ir kiek jų buvo pateikta pernai tuo pačiu laiku?
– Gyventojų pajamų ir turto deklaravimas Palangoje, kaip ir kasmet, vyksta pakankamai aktyviai ir sklandžiai. Beveik 3 tūkst. palangiškių deklaravo savo pajamas, pateikta per 100 turto deklaracijų. Bendra tendencija – laukti paskutinių deklaravimo termino dienų – išlieka, tačiau pastebima, kad vis daugiau Palangos gyventojų deklaracijas teikia patogesniu el. būdu, pvz., šiemet pasinaudojant Elektronine deklaravimo sistema pajamas deklaravo net 98 proc. gyventojų, o elektroninių prašymų dėl paramos visuomeninėms organizacijoms ir partijoms skaičius šiemet išaugo beveik dvigubai.
– Kokios yra pagrindinės deklaravimo naujovės?
– Gyventojų patogumui į preliminarias pajamų deklaracijas ir pažymas VMI šiemet papildomai įkėlė kur kas daugiau duomenų: išsamesnė informacija apie metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, dėl kurio anksčiau kildavo daug neaiškumų deklaruojant savarankiškai, paprasčiau pajamas gali deklaruoti ūkininkai, individualią veiklą vykdę gyventojai.
Kita naujovė – papildytas sąrašas asmenų, privalančių deklaruoti pajamas ir turtą. Tai valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai ir jų pavaduotojai bei išvardintas pareigas einančių asmenų šeimų nariai. Taip pat strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai.
Nauja ir patogu tai, kad abejojant, ar gyventojui privalu teikti deklaraciją, jis gali pasitikrinti VMI profilio socialiniame tinkle „Facebook“ (https://www.facebook.com/Valstybinemokesciuinspekcija), pasirinkęs paskyrą „Naudinga“ ir pasinaudojęs programėle „Ar deklaruoti?“
– Kas gali tikėtis susigrąžinti mokesčių permokas Palangoje?
– Kaip ir kasmet, pateikę metinę pajamų deklaraciją Palangos gyventojai gali susigrąžinti dalį 2012 m. patirtų išlaidų. GPM lengvatomis gali pasinaudoti bei pajamų mokesčio permoką susigrąžinti tie, kurie sumokėjo pensijų įmokas į pensijų fondus, taip pat už studijas aukštosiose mokyklose (už pirmąjį aukštąjį išsilavinimą), taip pat jei mokėjo palūkanas už iki 2008 m. pabaigos paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, mokėjo gyvybės draudimo įmokas, per kalendorinius metus pasinaudojo ne visu metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, nepasinaudojo papildomu metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu už auginamus vaikus. Susigrąžinti minėtas išlaidas gali tie gyventojai, kurie praėjusiais metais mokėjo 15 proc. tarifo GPM. VMI tęsi pažadus mokesčių permokas gyventojams, el. būdu pateikusiems teisingas pajamų deklaracijas, grąžinti kuo anksčiau – dalis palangiškių jau pastebėjo papilnėjusias sąskaitas, nors įstatymo numatyta tvarka permokos gyventojams turi būti grąžintos iki liepos 31 d. Todėl, siekiant greičiau susigrąžinti permokas, raginčiau paskubėti pajamas deklaruoti elektroniniu būdu. Taip pat primenu, kad deklaruojantieji pajamas ir turtą visuomet gali konsultuotis paskambinę trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882. Išsami informacija apie turto ir pajamų deklaravimą pateikiama ir VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.
– Kiek įmonių Palangoje turi mokestinių nepriemokų? Kokia jų suma?
– Naujausiais balandžio mėn. VMI duomenimis, 366 Palangos savivaldybėje registruoti juridiniai asmenys turi 12,4 mln. Lt mokestinę nepriemoką. Didžiausią nepriemokos dalį sudaro pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, įmonės taip pat turi aplinkos teršimo ir nekilnojamojo turto mokesčių skolų.
– Kiek įmonių Palangoje turi su VMI mokestinių nepriemokų mokėjimo dalimis sutartis? Ar tokia tvarka pasiteisina?
– Taip, tokia valstybės pagalba įmonės naudojasi ir ji pasiteisina. Pvz., Palangoje 10 juridinių asmenų turi sutartis dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, ši suma sudaro 11 proc. nuo visos juridinių asmenų nepriemokos. Devynios iš minėtų įmonių vykdo sutarčių sąlygas, o viena numato kreiptis dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nes susiduria su trumpalaikiais finansiniais sunkumais vykdydama sutartinius įsipareigojimus.
– Ar VMI per pastaruosius metus taiko lankstesnę politiką išieškodama mokesčius? Kokia ji?
– Atsakydama į jūsų klausimą atkreipčiau dėmesį, kad pakeitus Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti mokestinę nepriemoką jau kitą dieną po mokėjimo termino, tačiau VMI, prieš pradėdama išieškojimo veiksmus, siunčia mokesčių mokėtojams pranešimus, kuriuose primena apie laiku neįvykdytą mokestinę prievolę. Pranešimai taip pat talpinami „Mano VMI“ portale, kurio vartotojais naudinga tapti visiems mokesčių mokėtojams. Ir tik išsiuntus priminimus dėl mokesčių ir nesulaukus mokesčių mokėtojo atsako, t.y., nesumokamos skolos biudžetui arba nesikreipiama su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, VMI inicijuoja priverstinio išieškojimo veiksmus, duodant nurodymą kredito, mokėjimo elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos arba priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto.
– Kiek gyventojų Palangoje yra išsiėmę verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“? Koks gali būti realus skaičius gyventojų, teikiančių tokias paslaugas?
– Nuo 2010 metų gyventojų vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla nebepriskiriama individualiai veiklai. Tais atvejais, kai nekilnojamąjį turtą (patalpas) gyventojas nuomoja kitiems gyventojams, pakanka su nuomininku sudaryti nuomos sutartį ir gautas pajamas už turto nuomą, kaip tai numato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d., iki to paties termino sumokant 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Kaip ir anksčiau, nekilnojamąjį turtą nuomojant tik gyventojams, galima įsigyti verslo liudijimą, sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį, o gautas nuomos pajamas taip pat privaloma deklaruoti (šiemet – iki gegužės 2 d.). Praėjusiais metais per 800 Palangos gyventojų buvo išsiėmę verslo liudijimus „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, sumokėta per 220 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio.
Tuo atveju, kai gyventojas teikia patalpų nuomos paslaugą juridiniam asmeniui (įmonei, įstaigai, organizacijai), gyventojo iš juridinio asmens gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo pajamas išmokanti įmonė. Todėl, jei gyventojas per kalendorinius metus negavo kitų privalomų deklaruoti pajamų, tai iš įmonės gautų patalpų nuomos pajamų deklaruoti neprivalo. Atkreipčiau dėmesį, jei gyventojas tais metais nebuvo draustas sveikatos draudimu, jam savarankiškai reikia mokėti PSD įmokas.
– Kiek VMI išaiškino Palangoje pernai neteisėtai, be verslo liudijimų teikiamų paslaugų, ypač apgyvendinimo? Kokios nuobaudos buvo taikytos?
– Atsižvelgiant į regiono specifiką, apgyvendinimo sektoriaus (tiek viešojo, tiek privataus) kontrolė – viena iš prioritetinių Klaipėdos AVMI veiklos krypčių. Tuo tikslu ne vienerius metus buvo įgyvendinamas projektas „Kurortinis sezonas“, apėmęs ir šį veiklos sektorių. Siekiant optimizuoti vykdomos veiklos efektyvumą, buvo atliekama aktyvi mokesčių mokėtojų stebėsena, pasitelkiant skiriamąja apranga vilkinčius inspektorius ir taikomos analizės priemonės, kurių pagalba buvo nustatomi asmenys, vengiantys apskaityti visas gautas pajamas, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti vykdomą veiklą bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.
Gyventojų neregistruotos veiklos bei neapskaitytų pajamų prevencijos tikslais buvo nuolat lankomi privataus sektoriaus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. Stebėtojai aplankė apie 700 būstų pajūrio kurortuose, kur galimai teikiamos nuomos ar apgyvendinimo paslaugos poilsiautojams, tuo pačiu juos informuojant apie veiklos registravimą, gautų pajamų deklaravimą metams pasibaigus. Informacija apie vykdomos veiklos apimtis ir apgyvendinimo sektoriaus užimtumą buvo kaupiama ir kitai būdais. Akcentuočiau, kad numatytos stebėsenos ir kontrolės priemonės bus tęsiamos ir šiais metais.
Praėjusiais metais Klaipėdos apskrityje iš viso nustatyta 210 neregistruotos veiklos atvejų, šiemet – apie 100. Neregistruotos veiklos atvejų, daugiausia prekybos sektoriuje (prekyba maisto produktais, gėlėmis, suvenyrais ir kt.) nustatyta ir Palangos m. savivaldybės teritorijoje. Žinotina, kad už neregistruotos veiklos vykdymą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 500 iki 1000 litų.
– Kiek mokestinių patikrų VMI Palangos skyriaus darbuotojai atliko kurorto įmonėse pernai bei šiemet? Kas buvo išaiškinta? Kokie dažniausi pažeidimai? Kas VMI darbuotojams signalizuoja, kad mokestine prasme ne viskas yra gerai įmonėje?
– Atliekant kontrolės veiksmus Palangos įmonėse, buvo nustatyti atvejai, kai įmonės vykdė veiklą ir gavo neapskaitytų pajamų, pajamų nefiksavo kasos aparatais, už prekes ir paslaugas mokėjo iš „juodai“ uždirbtų pajamų, nepagrįstai didino prekių savikainą, tuo sumažindamos apmokestinamąjį pelną. Buvo nustatyta ir tokių atvejų, kai apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės, mažindamos realų viešbučių užimtumą, vengė apskaityti visas gautas pajamas, o įmonėje apyvartinių lėšų trūkumą dengė įmonės akcininkai savo lėšomis. Kad įmonė galimai vengia mokėti, slepia mokesčius, signalizuoja tai, kad pajamos, taikomi antkainiai, užimtumas ir pan. gerokai skiriasi nuo kitų įmonių rodiklių, o dažnais atvejais įmonėms, vengiančioms apskaityti pajamas, trūksta apyvartinių lėšų. Į mokesčių administratoriaus akiratį patenka ir tos įmonės, kurios moka nerealiai mažus atlyginimus arba darbuotojus linkę įdarbinti nepilnai darbo dienai ir nepateikia pagrįstų argumentų, taip pat jei įmonėje ne kartą nustatyti to paties pobūdžio pažeidimai, pvz., neišduodami EKA kvitai.
Iš viso praėjusiais metais patikrinimų sulaukė per 130 verslo subjektų. Dažniausi pažeidimai: neapskaitytos pajamos, EKA kvito neišdavimas – 53 proc., EKA ar kasos operacijų tvarkos, apskaitos taisyklių pažeidimai – 38 proc., nustatyta ir nelegalaus darbo atvejų, kitų pažeidimų.
Įvertinus rezultatus, dar kartą patvirtinta nuostata, kad ne tik kontrolės veiksmai, bet ir nuolatinė mokesčių mokėtojų stebėsena dėl pajamų apskaitymo, o ypač periodiškai atliekama mokesčių mokėtojų veiklos rodiklių analizė turi tiesioginės įtakos mokesčių mokėtojų veiklos rezultatams ir jų mokestinei drausmei. Pvz., viešbučių verslu užsiimančių įmonių, su kurių vadovais prieš sezoną buvo aptarti veiklos rodikliai, vasaros užimtumo rodiklis buvo gerokai aukštesnis, juose nebuvo nustatyta ir pajamų neapskaitymo atvejų. Kita vertus, nuolatinė stebėsena, kai mokesčių mokėtojai periodiškai teikė informaciją apie vykdomos veiklos rodiklius, padėjo identifikuoti mokesčių mokėtojus, keliančius tam tikrų abejonių jų veiklos skaidrumu.
Praėjusio sezono metu, įgyvendinant įvairaus pobūdžio priemones, mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių suma išaugo 65 proc. iki 2,8 mln. litų, įmonių pardavimai išaugo 8,6 mln. Lt, įmonėse 15 proc. padidėjo darbuotojų skaičius, kurių vidutinis darbo užmokestis per mėn. sudarė daugiau nei 800 Lt, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu.
– Kiek pernai buvo nustatyta kurorte PVM mokėjimo pažeidimų? Kokie jie dažniausi?
– Visais atvejais išaiškinus, kad įmonė buhalterinėje apskaitoje neapskaito visų pajamų, nustatomi ir PVM apskaitymo ir mokėjimo pažeidimai, t.y. įmonės neapskaito ir nedeklaruoja pardavimo PVM. Tokiais atvejais taikomos numatytos sankcijos.
Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities VMI išaiškino atvejį, kai viešojo maitinimo paslaugas teikianti bendrovė, turinti restoraną, siekdama išvengti mokesčių, neapskaitė visų pardavimo pajamų, jų nefiksuodama elektroniniais kasos aparatais ir nepateikdama klientams apskaitos dokumentų. Tuo įsitikinta ir patikrinimo metu. Mokestinio patikrinimo metu restorano darbuotojai patvirtino, kad iš vadovų buvo gavę nurodymus apskaityti ne visus klientų užsakymus, todėl kai kam fiskalinį kvitą išduodavo, kai kurių, maždaug trečdalio, sąskaitų neapskaitydavo. Mokesčių administratoriaus vertinimu, įmonė tokiu būdu galimai nuslėpė per 813 tūkst. litų gautų pajamų – pritaikius netiesioginius mokesčių apskaičiavimo metodus, jai papildomai apskaičiuota sumokėti per 170 tūkst. PVM.
Siekiant nustatyti rizikingus PVM mokėtojus, kurie galimai neteisingai vykdo ar vengia vykdyti PVM prievoles, mokesčių inspekcija pradeda vykdyti projektą „Ar moki PVM?“. Ypatingas dėmesys bus skirtas PVM mokėtojams, kurie deklaruoja pardavimo PVM ir atitinkamai mokėtiną PVM, tačiau šio mokesčio į biudžetą nesumoka. Į VMI akiratį pateks ir rizikingi PVM mokėtojai, laimėję viešųjų pirkimų konkursus, bei su minėtais PVM mokėtojų sandoriais susiję asmenys. Tuo tikslu numatyta bendradarbiauti su Viešųjų pirkimų tarnyba, Muitinės departamentu, teisėsaugos ir kt. institucijomis.
– Ar VMI bendradarbiauja su savivaldybėmis, teikdama pasiūlymus dėl teisės aktų priėmimo, kad jie VMI darbuotojams padėtų efektyviau surinkti mokesčius? Kaip VMI Klaipėdos skyrius bendradarbiauja su Palangos miesto savivaldybės Rinkliavų skyriumi mokestinėje srityje? Ar kyla kokių nors keblumų?
– Be abejo, bendradarbiavimas įvairiais klausimais vyksta ir su šalies savivaldybių asociacija, ir su savivaldybėmis. Kalbant apie bendradarbiavimą su kurortų savivalda, pastaraisiais metais yra vis daugiau susikalbėjimo, o tai atsispindi ir rezultatuose. Be to, vykdomos ir bendros priemonės, pavyzdžiui, vasaros sezono metu – bendri patikrinimai su, pavyzdžiui, Palangos savivaldybės Rinkliavų skyriaus specialistais, keičiamasi turima informacija ir pan.
Pavyzdžiui, Palangos mokesčių mokėtojų savivaldybei pateikta informacija apie suteiktų nakvynių skaičių – tai dar vienas papildomas šaltinis mokesčių administratoriui, vertinant apgyvendinimo sektoriaus pajamų neapskaitymo riziką. Klaipėdos AVMI, gavusi Palangos m. savivaldybės turimus duomenis, juos analizuoja ir sulygina su turimais. Paaiškėjus, kad mokesčių administratoriui yra teikiami mažesni skaičiai, aiškinamasi, ar jie yra pagrįsti (pvz., vietinės rinkliavos nemoka mažamečiai, todėl duomenys gali nesutapti), ar yra įsivėlusi klaida, ar sąmoningai pateikiami neteisingi duomenys.
Pabrėžčiau, jog ne mažiau svarbus yra ir bendradarbiavimas su verslo organizacijomis. Kokių tikslų mokesčių administratorius siekia ir kokiomis priemonėmis netrukdant verslui juos numatoma įgyvendinti, įprastai aptariama susitikimuose. Jau nebe pirmi metai, kai tokie bendradarbiavimo susitikimai rengiami su Palangos viešbučių ir restoranų asociacija, Palangos ir Šventosios asociacija „Svetingas šeimininkas“. Pastebima, kad juose užsimezgęs konstruktyvus dialogas turi įtakos ir galutiniam rezultatui – auga verslininkų suinteresuotumas veikti skaidriai, turėti lygiavertę konkurencinę aplinką.
– Į ką VMI atkreipia dėmesį kalbant apie vasaros prekybą kurorte, ypač paplūdimyje ar prie jo?
– Vasaros sezono metu padidintas dėmesys yra skiriamas vykdomai neregistruotai veiklai, neaplenkiant ir paplūdimių, kur nustatoma prekybos čeburekais, žuvimi, alumi, ledais, vaisvandeniais pažeidimų ir pan. Paplūdimio teritorijoje be dėmesio nelieka ir joje veikiančios kavinės-barai, kuriuose nustatoma ir neapskaitytų pajamų, neišduodant EKA kvitų, atvejų, ir nelegalių darbuotojų, prekiaujama prekėmis be įsigijimo dokumentų.
Apie pažeidimus Palangoje sulaukiama ir gyventojų pranešimų, dažniausiai pasitikėjimo telefonu 1882 – pranešama apie galimai nelegaliai teikiamas nuomos paslaugas, dėl viešojo maitinimo, prekybos ir kitų paslaugų. Praėjusią vasarą įdiegta ir dar viena priemonė informuoti apie mokesčių pažeidimus – programėlė išmaniesiems telefonams „Pranešk“.