Palangos neva skriaudžiamų didžiųjų mokesčių mokėtojų teismas neužtarė

Palangos miesto savivaldybės taryba nepažeidė jokių įstatymų, kai pernai gegužės 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo 2014 metams padidino turto mokesčio tarifą nuo 0,5 proc. iki 3 proc. didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai priskiriamiems mokesčių mokėtojams. Tokią išvadą spalio 20 d. padarė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, paskelbęs sprendimą administracinėje byloje pagal Seimo nario Juliaus Sabatausko pareiškimą.
Šį sprendimą pernai buvo apskundusi ir UAB „Palink“, kurios skundą pirmosios instancijos teismas atmetė dar praėjusių metų spalį.

Prašė padidinti tarifus
Didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai priskiriamų bendrovių bei įmonių nepasitenkinimą sukėlusį sprendimą Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė gegužės 30 dienos posėdyje.
Sprendimo projektą pernai gegužę pristačiusi Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė informavo Tarybos narius, jog pagal atitinkamas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas konkretų mokesčio tarifą savo savivaldybės teritorijoje nustato savivaldybių tarybos, kurios turi teisę nustatyti kelis mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną ar kelis iš kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas ar nekilnojamojo turto buvimo vietą savivaldybės teritorijoje. Įstatymas numato, kad jeigu savivaldybės taryba nustatytu laiku nenustato mokesčio tarifo, Valstybinė mokesčių inspekcija, apskaičiuodama mokestį, kitu mokestiniu laikotarpiu, tos savivaldybės teritorijoje, taikys minimalų 0,3 proc. tarifą.
Atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos direktorės sudarytos specialios darbo grupės pateiktas išvadas, sprendimo projekte siūloma 2014 metams nustatyti didesnius mokesčių tarifus, negu buvo nustatyti praėjusiais metais, įvertinant, kad nekilnojamojo turto vertė mažėja: komercinio naudojimo paskirties nekilnojamajam turtui – 0,6 proc. (2012–2013 m. – 0,5 proc.), o gamybinės, pramoninės veiklos paskirties nekilnojamajam turtui – 1,1 proc. (2012–2013 m. – 1 proc.), tačiau jie bus gerokai mažesni už vidutinį mokesčio tarifą, siekiantį 1,65 proc. Tuo tarpu nenaudojamam, apleistam ar neprižiūrimam arba naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamajam turtui nustatyti maksimalų 3 proc. tarifą.
Tokį pat tarifą yra tikslinga nustatyti gamybinės, pramoninės veiklos ir kitų inžinerinių statinių nekilnojamajam turtui, kuris priklauso didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai.
„Pažymėtina, kad pagrindinis mokesčio mokėtojas – AB „Orlen Lietuva“ 2012 metais perskaičiavo ir sumažino savo inžinerinių statinių Būtingės terminale nekilnojamojo turto vertę, todėl miesto savivaldybės biudžetas nuo 2013 metų netenka virš 80 proc. šio mokesčio pajamų. Todėl nustatytas didesnis mokesčio tarifas minėtam nekilnojamajam turui, priklausančiam didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai, suteiktų galimybę nuo 2014 metų gauti truputį daugiau šio mokesčio pajamų“, – akcentavo R. Garadauskienė.

Priėmė sprendimą
Palangos miesto savivaldybės taryba pritarė pateiktam sprendimo projektui ir padidino tarifus.
Dviejų procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifas buvo nustatytas komercinio naudojimo nekilnojamam turtui, kuris priklauso didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai (pagal sąrašą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos).
Trijų procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės – gamybinės, pramoninės veiklos ir kitam inžinerinių statinių nekilnojamajam turtui, kuris priklauso didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai pagal aukščiau minėtą sąrašą.
Taip pat didžiausias – 3 procentų – nekilnojamojo turto mokestinės vertės mokesčio tarifas nustatytas nekilnojamajam turtui (neatsižvelgiant į jo paskirtį), kuris yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas, arba naudojamas ne pagal paskirtį.

Sprendimą apskundė
Į didžiųjų mokesčių mokėtojų kategoriją patenkanti bendrovė „Palink“ šį sprendimą dėl iki dviejų procentų išaugusio jai taikomo mokesčio tarifo 2014 metams apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašydama jį panaikinti.
„Palink“ skunde teigiama, jog tai, kad viena konkreti bendrovė – AB „Orlen Lietuva“ – susimažino savo turto vertę, ir todėl Palangos biudžetas netenka pajamų, negali būti priežastimi kelti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą kitiems šio mokesčio mokėtojams.
Pernai spalio 21 d. priimtu sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė UAB „Palink“ skundą kaip nepagrįstą.
UAB „Palink“ pramintu taku nuėjo ir kiti vadinami didieji mokesčių mokėtojai. Tik jie pasirinko kiek kitokį kelią: suradę užtarėją Seime jie kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kad šis išaiškintų, ar atitinkami aukščiau minėto Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo punktai neprieštarauja Nekilnojamojo turto mokesčio, Mokesčių administravimo įstatymų nuostatoms, mokesčių mokėtojų lygybės, apmokestinimo aiškumo bei proporcingumo principams.
Kadangi tokio išaiškinimo į teismą gali kreiptis tik atitinkami subjektai, tarp jų – Seimo nariai, Palangoje galimai skriaudžiamiems didiesiems mokėtojams sutiko atstovauti Seimo narys Julius Sabatauskas.

Įstatymams neprieštarauja
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija spalio 20 dieną paskelbė sprendimą, kuriuo pripažino, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo „Dėl nekilnojamojo turto mokesčių tarifų 2014 metams nustatymo“ punktai, kuriuose kalbama apie tarifo padidinimą vadinamajai didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai, neprieštarauja J. Sabatausko patikslintame pareiškime išvardintų įstatymų straipsniams, jų dalims bei punktams.
Teismas, be kita ko, akcentavo, jog J. Sabatausko minimo Nekilnojamojo turto mokesčio 6 straipsnio pirminiai pakeitimai, įvedant mokesčio tarifų intervalą ir nustatant kriterijus, pagal kuriuos savivaldybės taryba turi teisę nustatyti konkrečius mokesčio tarifus ir juos diferencijuoti, buvo padaryti tam, kad padidėtų savivaldybių finansinis savarankiškumas, bei tam, kad būtų sudarytos sąlygos taryboms nustatant nekilnojamojo turto mokesčių tarifus įvertinti vietos poreikius bei prioritetus.
Pabrėžta ir tai, jog būtent savivaldybių tarybos gali geriausiai įvertinti nekilnojamojo turto mokesčio poveikį mokesčių mokėtojams bei galimiems investiciniams sprendimams, sąlygojantiems savivaldybės infrastruktūros plėtrą bei verslo subjektų vystymąsi. Būtent dėl to buvo nustatytas mokesčio tarifų intervalas, kurio laikydamasi savivaldybės taryba turi teisę nustatyti konkretų nekilnojamojo turto mokestį.
Tiesa, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

„Didžiųjų“ metinė apyvarta – per 60 mln. Lt
Kokius gi vadinamuosius didžiuosius mokesčių mokėtojus palietė minėtas Tarybos sprendimas, kad dėl jo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama jau antra byla?
„Nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o didieji mokesčių mokėtojai yra priskirti kuruoti Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamentui, – „Palangos tiltui“ sakė Biudžeto skyriaus vedėja R. Garadauskienė. – Todėl miesto savivaldybė neturi duomenų, kokie konkrečiai didieji mokesčio mokėtojai turi nekilnojamojo turto Palangos mieste, už kurį turi mokėti mokestį didesniu tarifu. Tačiau manome, kad tai turėtų paliesti šalies didžiuosius prekybos centrus už parduotuvių pastatus, kuru prekiaujančias įmones už degalinių pastatus, šilumos ir elektros energiją teikiančias įmones už savo pastatus ir įrengimus, Mažeikių naftos perdirbimo įmonę „Orlen Lietuva“ už Būtingės terminalo įrenginius“.
Paminėjusi, jog didžiųjų mokesčių mokėtojų sąrašas yra paskelbtas VMI interneto puslapyje, R. Garadauskienė priminė, jog prie didžiųjų mokesčių mokėtojų priskiriamos tos įmonės, kurių metinė apyvarta siekia 60 mln. Lt ir darbuotojų skaičius viršija 10 darbuotojų.

Pajėgūs gali prisidėti daugiau
Paprašyta pakomentuoti pirmadienį teismo priimtą sprendimą jo posėdžiuose dalyvavusi Biudžeto skyriaus vedėja akcentavo, jog pagal jį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas nustatyti didesnius mokesčio tarifus didiesiems mokesčių mokėtojams nepažeidžia jokių įstatymų ir kitų teisinių normų.
„Sprendime nurodyta, kad šie mokesčio mokėtojai išsiskiria ekonominiu pajėgumu ir, atsižvelgiant į jų finansines galimybes, gali daugiau prisidėti prie miesto bendruomenės gyvenimo gerinimo, nei tie, kurie yra gerokai silpnesni, o miesto savivaldybė tik siekė daugiau surinkti pajamų dėl tinkamo priskirtų funkcijų įgyvendinimo“, – paaiškino R. Garadauskienė.
Pasiteiravus, kiek gi nekilnojamojo turto mokesčio mokėjo ir moka aukščiau minėti didieji mokėtojai, Biudžeto skyriaus vedėja sakė, jog Savivaldybė neturi duomenų apie visų didžiųjų mokesčio mokėtojų sumokamą mokesčio sumą į savivaldybės biudžetą.
„Savivaldybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio 2013 m. sudarė 5 mln. 190,2 tūkst. Lt, arba 8 proc. visų biudžeto pajamų. Pagal VMI duomenis, iš Mažeikių rajono šio mokesčio buvo gauta 1 mln. 73 tūkst. Lt. Palyginimui, 2012 m. mokesčio į biudžetą buvo gauta iš viso 7 mln. 727,5 tūkst. Lt, o iš Mažeikių rajono – 4 mln. 307,6 tūkst. Lt. Pagal gautą UAB „Orlen Lietuva“ informaciją, 2013 m. mokesčio mokama mažiau, nes bendrovė gerokai sumažino Būtingės terminalo įrenginių vertes“, – skaičius ir aplinkybes vardijo R. Garadauskienė, pridūrusi, jog už devynis šių metų mėnesius savivaldybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio sudaro 3 mln. 707,6 tūkst. Lt, iš Mažeikių rajono gauta 270,8 tūkst. Lt.