Palangos jaunimas: „Aš esu kultūra“

Į Lietuvos kultūros sostinės 2013 – Palangos – kultūrinį gyvenimą, kuriame gausu renginių, koncertų, parodų bei įvairioms sukaktims skirtų leidinių, originaliai įsiliejo kurorto jaunimas. „Palangos stalo 2013“ šventės metu palangiškiams ir svečiams pristatytas jaunųjų miesto bendruomenės narių pajėgomis išleistas laikraštis „Aš esu kultūra“.

Pirmąkart Palangoje
Įvykis išties neeilinis: pirmąkart tik jaunimas, dar ankstyvą pavasarį susibūręs po projekto „Aš esu kultūra“ vėliava, po kai kurių nesklandumų vis dėlto išleido pirmąjį moksleivių sukurtą laikraštį Palangoje.
„Dar šių metų pavasarį „Aš esu kultūra“ laikraščio redakcinė grupė susirinkusi diskutavo laikraščio temos ir žodžio „kultūra“ reikšmę, – įžanginiame leidinio žodyje rašo laikraščio redaktorius, jaunasis Palangos žurnalistas, laikinai einantis Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus pirmininko pareigas gimnazistas Žygimantas Mitkus. – Ne vieną valandą prasėdėję priėjome išvadą, jog žodis kultūra yra abstraktizmo įsikūnijimas, kuris neturi rėmų ir į kurį galima sutalpinti kone visą pasaulį. Nuo meno iki sporto, nuo sporto iki virtuvės, nuo virtuvės iki visuomeninės veiklos – visa tai yra KULTŪRA, kurią mes jums pateiksime šiame laikraštyje, leidžiamame Lietuvos kultūros sostinės Palangos vardui paminėti“.
Redaktorius dėkoja visiems Palangos jauniesiems žurnalistams, kurie padėjo įgyvendinti laikraščio idėją prisidėdami savo žodžiais, mintimis, nuotraukomis bei receptais: Onai Labžentytei, Ievai Šimkutei, Giedrei Urnikytei, Skaistei Miceikaitei, Ugnei Venckūnaitei, Kotrynai Jasinsikaitei, Magdalenai Stankevičiūtei, Evelinai Balkaitytei, Lauritai Želvytei, Amandai Matelytei, Gytautei Zaveckaitei, Ernestai Petraitytei, Živilei Repšytei, Gintarei Bagdonaitei, Emilei Griškevičiūtei ir Andriui Kleivai. Taip pat už didžiulę pagalbą leidžiant laikraštį dėkojama Palangos jaunimo reikalų koordinatorei Laurai Grendienei.

Platus temų spektras
Aštuonių puslapių laikraštyje jaunieji žurnalistai bei vyresnieji jų kolegos apžvelgia platų temų spektrą. L. Grendienė, priminusi skautų organizacijos istoriją, pateikia buvusios šios jaunimo organizacijos narės, 95 metų amžiaus Onos Miškinytės-Paršelienės prisiminimus, paveldosaugininkė Kristina Litvinienė primena neseniai vykusius Europos paveldo dienų renginius ir tai, kaip „Tiškevičių bulvaras“ buvo pristatytas jaunimui. Įdomūs ir turiningi trys I. Šimkutės interviu, kuriuose kalbinami tapantys, muzikuojantys bei teatro menui atsidavę jaunieji palangiškiai. Čia pat – G. Urnikytės straipsnis „Menas išmegztas siūlais“. Interneto naujovėms bei istorijai skirti du A. Kleivos straipsniai ir – jo prisipažinimas interviu S. Miceikaitei: „Mėgstu rašyti tiems, kurie domisi naujausiomis technologijomis“. Ši jaunoji žurnalistė parengė dar vieną publikaciją, kurioje pristato Palangoje besikuriantį jaunimo projektą „Kuriame Respubliką“.
O. Labžentytė išsamiai atsako į klausimą „Savanoriška veikla – kas tai ir kam ji?“ bei supažindina su aktyviu bei visuomenišku gimnazistu K. Zube, Ž. Repšytė pristato dar vieną talentingą piešiančią jaunąją palangiškę. L. Želvytė kalbina net 11 Senosios gimnazijos moksleivių – jaunųjų dizainerių, kurių sukurtų kolekcijų pristatymai papuošė gimnazijos 90-mečio šventę. O užsigardžiavimui – du M. Stankevičiūtės labai skaniai surašyti šokoladinių sausainukų ir nekepto sūrio pyrago receptai.
Beje, paskutiniame laikraščio, kuriame tikrai esama dėmesio vertų publikacijų, puslapyje it veidrodyje atsispindi leidinio pavadinimas: „Aš esu kultūra“ – „Kultūra esu Aš“...

Projektas virto leidiniu
Nuo ko viskas prasidėjo, kaip gimė laikraštis „Aš esu kultūra“, kalbamės su jaunaisiais kolegomis – redaktoriumi Žygimantu Mitkumi ir korespondente, V. Jurgučio pagrindinės mokyklos mokinių tarybos pirmininke, Lietuvos mokinių parlamento nare Ona Labžentyte.
„Pavasarį „Fotobienlės.LT“ prezidento Ado Sendrausko ir jaunimo reikalų koordinatorės Lauros Grendienės paskatinti, susibūrėme į neformalią jaunimo grupę, – prisiminė O. Labžentytė. – Kartu kūrėme projektą „Aš esu kultūra“, kuriame buvo numatyta daug veiklų, viena jų – laikraščio leidyba. Projektą teikėme Jaunimo reikalų departamentui, tačiau finansavimo negavome“.
Tačiau pats projektas jau buvo įsibėgėjęs, ir jaunieji žurnalistai turėjo parengę nemažai medžiagos.
„Nors viskas buvo kiek „apstoję“, nenorėjome pasiduoti, ir ieškojome finansavimo. Ačiū Savivaldybei, kuri skyrė leidybai lėšų“, – pridūrė Ž. Mitkus.
O kalbant apie laikraščio pavadinimą – kadangi projektas vadinosi „Aš esu kultūra“, tad visa komanda nusprendė, jog ir leidinio pavadinimas būsiąs būtent toks.
Kas gi rinko jaunųjų žurnalistų komandą? „Aš, – nusišypso laikraščio redaktorius. – Dalis mūsų komandos buvo jau pažįstama iš tų laikų, kai dirbome laikraščio „Vakarinė Palanga“ priede „Ilgoji pertrauka“. Dalis atėjo perskaičiusi kvietimą, kurį buvau įkėlęs į socialinį tinklą „Facebook“. Beje, tiesiogiai atsiliepė, atrodo, tik Ona, kiti spaudė mygtuką „patinka“. Tai tiems pats parašiau ir pakviečiau asmeniškai“.
Kodėl gi Ona prisijungė prie rašančiųjų draugijos? „Buvau rašiusi keletą straipsnių ir į „Vakarinę Palangą“, ir į „Palangos tiltą“, tad ši sritis nebuvo visiškai svetima. Be to, norėjau save išbandyti. O ir pats projektas, jo idėja sužavėjo. Pasitikėjimo atsirado ir po to, kai mums labai aiškiai išdėstė ką ir kaip rašyti L. Grendienė – tikrai dėkui jai už pagalbą“, – sakė O. Labžentytė.
Kas ir kaip rinko temas publikacijoms? „Rinkdavomės į redakcinius susitikimus. Iš pradžių, kaip minėjau vedamajame, išsidiskutavome, kas yra toji kultūra, kaip mes ją suprantame. Ir kai priėjome išvadą, kad į šią sąvoką telpa absoliučiai viskas, pradėjome rašyti tomis temomis, kurios kiekvienam mūsų artimiausios. Štai Ona domisi savanorių veikla ir pati aktyviai joje dalyvauja, tad ir jos straipsniai skirti savanorystės bei visuomeninės veiklos temoms. Magdalena mėgsta gaminti, ir gamina labai skaniai, tad dalijasi savo receptais“, – pasakojo redaktorius.
„Temų buvo siūloma pačių įvairiausių – ir mes sugalvodavome, ir A. Sendrauskas su L. Grendiene daug minčių ir idėjų pateikdavo. Beje, buvome ir konkursą logotipui paskelbę, bet, kai nepavyko gauti finansavimo projektui, tai toli gražu ne viską įgyvendinome, Gal ir mūsų laikraštis būtų buvęs kokybiškesnis, didesnės apimties. Nes – straipsnių dar liko“, – sakė žurnalistė.

Galvoja apie žurnalą...
Kas buvo sunkiausia ir kas – smagiausia dirbant prie laikraščio kūrimo bei leidimo? Pasak Žygimanto ir Onos, sunkiausia buvo tada, kai reikėjo ieškoti finansavimo. O smagiausia – kai į rankas paėmė ką tik išleistą laikraščio numerį.
„O man visų smagiausia buvo tada, kai „Vakarų spaustuvėje“ man padavė patį pirmą tiražo egzempliorių“, – prisipažino Ž. Mitkus.
Dar sunku būdavę iš jaunųjų žurnalistų laiku pažadėtus straipsnius išpešti: „Parašėm parašėm, tuoj tuoj, jau siunčiam“, – o elektroninio pašto dėžutėje kaip nėra žadėtojo teksto, taip nėra...
O smagu – kad įgyta tiesiog neįkainojamos patirties. „Man tik šešiolika, o jau galiu sakyti, kad išleidau laikraštį“, – šypsosi Žygimantas. Ir abu su Ona pabrėžia: išleidom mūsų, jaunimo laikraštį mūsų pačių iniciatyva, jokie suaugusieji nediktavo – tik patardavo.
„Ir tai, kad ne tik patys rankose turime savo leidinį, kuriam pristatyti buvo labai graži proga – „Palangos stalo“ šventė, tai, kad kiekvienas mūsų mato rezultatą, ir jį matom ne tik mes, bet ir visi, perskaitę „Aš esu kultūra“, manau, paskatins ir kitus prisijungti prie mūsų ir rašyti“, – sakė O. Labžentytė.
Tai jeigu esama tokių minčių, gal sulauksime ir kitų laikraščio numerių, juolab, kad minėta, jog straipsnių dar liko?
„Gal, – gudriai blyksteli akimis redaktorius. – Sumanymų turime daug, ir apie žurnalą pagalvojame. Bet tai – jau ateities dalykai“.