Palangos aplinkkeliu automobiliai riedės jau kitą pavasarį

Antradienį prie Vydmantų sankryžos iškilmingai duota pradžia Palangos aplinkkelio statybai: kelio ženklą „Kelio darbai“ su užrašu „Palangos aplinkkelio statybos darbų pradžia 2014-03-04 – pabaiga 2015-04-30“ pastatė premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Skirmantas Skrinskas, Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Giedrius Cvilikas, UAB „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius Juozas Aleksa ir UAB „Palangos aplinkkelis“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas. Kurortą aplenksiantis 8,25 km ilgio kelias bus nutiestas dar šiemet, o jau kitų metų gegužę juo važiuos transporto priemonės.

Pirmas tokio pobūdžio projektas

Palangos aplinkkelis bus tiesiamas įgyvendinant Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Palangos aplinkkelio tiesimas ir eksploatacinė priežiūra“. Tai – pirmasis šalyje kelių statybos projektas, įgyvendinamas viešosios ir privačiosios partnerystės būdu.

Iškilmingą darbų pradžios ceremoniją pradėjęs premjeras A. Butkevičius pasidžiaugė pirmojo tokio pobūdžio projekto įgyvendinimo pradžia.

„Man teko dirbti susisiekimo ministru, tad puikiai suprantu šio aplinkkelio būtinybę. Džiaugiuosi, kad būtent susisiekimo srityje įgyvendinamas pirmasis viešosios ir privačiosios partnerystės projektas, kurio naudą pajus ir Palangoje gyvenantys žmonės, ir transporto priemonių vairuotojai, pervežantys krovinius. Šiuo aplinkkeliu bus išspręsta automobilių srauto problema“, – sakė premjeras.

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius taip pat palankiai vertino naują iniciatyvą, kai šalyje kelių statybai naudojami alternatyvūs finansavimo šaltiniai. „Šis projektas valstybinės reikšmės keliuose yra pirmas ir, esu tikras, sėkmingas bandymas derinti privačią ir viešą partnerystę. Džiaugiuosi, kad aplinkkelis pirmiausia leis lengviau atsipūsti palangiškiams“, – sakė ministras, paminėjęs, kad tokiu būdu galėtų būti finansuojama kelio Vilnius – Molėtai rekonstrukcija, estakada į Rusnę.

Projektas parengtas rekordiniais tempais

LAKD projektą rengė kiek ilgiau nei dvejus metus. Žinant kaimyninių valstybių patirtį, tai puikus tempas. Tarkim, Lenkijoje pirmoji viešosios ir privačiosios partnerystės sutartis pasirašyta tik po 9-erių metų, Latvijoje parengiamieji darbai truko trejus metus, bet sutartis taip ir nebuvo pasirašyta.

„Džiaugiuosi, kad Direkcija tapo pirmąja valstybės institucija, parengusia viešosios ir privačios partnerystės projektą. Rangovams linkiu puikiai nutiesti kelią, kad jis ilgai tarnautų ir naudotojams teiktų ne mažesnį džiaugsmą nei poilsis Palangoje“, – sakė LAKD vadovas S. Skrinskas.

Kaip „Palangos tiltui“ sakė S. Skrinskas, pirmąkart įgyvendinamas viešosios ir privačiosios partnerystės projektas duos naudos: nepanaudojant valstybės lėšų šiuo metu, kai jų trūksta, už darbus bus galima išsimokėti vėliau. Be to, vyksta darbai, žmonės turi darbo. Didžiulis pliusas esąs ir tai, kad vietoj paprastai keliams suteikiamos penkerių metų garantijos šiuo atveju kelio kokybės garantija atitinkamais etapais bus užtikrinta 33 metus: po 23 metų, prieš perduodant kelią, jį rekonstruos, ir aplinkkeliui bus suteikta dešimties metų garantija.

Dar vienas pliusas: kelias sujungs keletą transporto mazgų – Klaipėdos jūrų uostą ir Palangos oro uostą bei tiesis toliau iki Liepojos bei Ventspilio uostų. Taip, kad šis projektas gali tapti ir tarptautiniu: pasak LAKD vadovo, Latvija priėmė sprendimą rekonstruoti 23 km kelio atkarpą nuo Palangos savivaldybės ribos iki Liepojos ne 2018 m., kaip buvo planuota, o kitąmet.

Lengviau atsikvėps ne tik Palanga

Labiausiai būsimas aplinkkelis džiugina Palangos merą Š. Vaitkų, nes kurortas, ypač vasarą, būdavo užkemšamas transporto priemonių: pagrindinę kurorto sankryžą Palangoje per metus pravažiuodavo per milijoną į Šventąją ir Latviją važiuojančių lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių

„Paskaičiuota, kad vasaros metu per Palangą pravažiuoja apie 100 tūkst. kitur vykstančių transporto priemonių. Šis papildomas į Latviją riedančių sunkvežimių ir į Šventąją važiuojančių automobilių srautas apkraudavo ir taip vasarą padidėjančių poilsiautojų mašinų skaičių. Sezono metu kurorto sankryžos dūsta nuo transporto spūsčių, o oras nuodijamas automobilių išmetamosiomis dujomis. Mums beliko pakentėti metus ir tuomet lengviau atsidus visi į pajūrį važiuojantys poilsiautojai“, – teigė kurorto meras.

Numatoma, kad būsimo aplinkkelio vidutinis pralaidumas per metus sieks po 3 tūkst. transporto priemonių per parą.

Palangos aplinkkelis aktualus ir Kretingos rajono gyventojams, o ypač tiems, kurie dirba kurortiniame mieste arba gyvena netoliese.

„Vasarą aplinkkelis leis išvengti automobilių spūsčių ties įvažiavimu į Palangą valstybiniu keliu A11 Šiauliai-Palanga. Tačiau labiausiai rajono gyventojai džiaugiasi, kad Vydmantų sankryžoje vykstant 1000 km automobilių lenktynėms šiuo keliu nebebus ribojamas automobilių eismas. Dirbantys kurorte žmonės ir aplinkinių kaimų gyventojai būdavo nepatenkinti, kai kelias ties Vydmantų gyvenviete būdavo uždaromas“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika.

Beje, kaip anksčiau buvo minėjęs S. Skrinskas, ir šią vasarą lenktynės vyks – aplinkkelio tiesimo darbai nesutrukdys tęsti tradiciją.

Nuties laiku

Projekto rangovai – patyrusios transporto infrastruktūros statybos bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“. Kaip „Palangos tiltui“ sakė AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius G. Cvilikas, jo vadovaujama bendrovė nusprendė dalyvauti šiame projekte ir todėl, kad norėta išsaugoti atliekamų darbų apimtis ir čia dirbančius specialistus.

„Esame didžiausia kelių infrastruktūros statybos įmonė Baltijos šalyse, tad norisi ne tik išlaikyti darbų apimtis, bet ir priimti naujus iššūkius. Kalbant apie darbų sudėtingumą – sunku dabar šį projektą lyginti su kitais, įgyvendintais kitose vietose: įvertinti, kiek buvo sudėtingi darbai bus galima juos pabaigus, nes yra daug dalykų, kurių mes nematome – problemų gali slėptis, pavyzdžiui, po žeme. Iš dalies sudėtinga tai, kad kelią reikės nutiesti per vieną sezoną. Tačiau ir dėl terminų problemų kilti neturėtų: pavyzdžiui, pernai mūsų bendrovė sugebėjo pabaigti 9B kelio jungtį prie Vilniaus „Ikėjos“ šešiais mėnesiais anksčiau numatyto termino. Per šešiasdešimt metų sukaupta patirtis mums tai leido ir leidžia“, – sakė G. Cvilikas.

Dar šiemet nutiestas kelias į magistralinės reikšmės kelią A13 Klaipėda – Liepoja įsilies už Palangos oro uosto. Kitąmet pavasarį bus atlikti kelio ženklinimo bei kiti su saugiu eismu susiję darbai ir nuo gegužės 1 d. bus leidžiamas eismas. Tiesiant aplinkkelį bus rekonstruota netoli Palangos esanti dviejų lygių Vydmantų sankryža, taip pat įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos.

Administruos speciali bendrovė

Palangos aplinkkelis 23-ejus metus bus prižiūrimas privačiomis lėšomis. Valstybė už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas pradės mokėti nuo trečiųjų projekto įgyvendinimo metų ir atlygį išmokės per 23-ejus metus. Projekto įgyvendinimo kaina –123,6 mln. litų. Jo valdymą ir administravimą per visą sutarties galiojimo laikotarpį vykdys specialiai įsteigta bendrovė „Palangos aplinkkelis“.

„Pasibaigus sutarties terminui, valstybės nuosavybėn bus perduotas kokybiškas, visus normatyvinius reikalavimus atitinkantis kelias, kuris dar 10 metų po sutarties pabaigos tarnaus be priekaištų. Pasaulinė praktika rodo, kad įgyvendinant projektus viešosios ir privačiosios partnerytės būdu yra pasiekiamas geriausios kainos ir kokybės santykis. Tai yra didžiausias tokių projektų privalumas“, – teigė bendrovės „Palangos aplinkkelis“ direktorius V. Sapožnikovas.

Pasibaigus oficialioms kalboms, darbų pradžia simboliškai pažymėta kelio ženklu „Kelio darbai“ su specialia informacine lentele. Ženklą, užsidėję apsaugos šalmus ir kiekvienas gavę po naujutėlaitį kastuvą, įkasė ceremonijos dalyviai.