Palangai reikia ne gausos, o kokybės

Niūriais lietumis besibaigiančią vasarą palydėjo internetinėje žiniasklaidoje pasirodę pasvarstymai apie Palangos kurortą ir jos ateitį. Didžiausią viešoje erdvėje prasidėjusių diskusijų bangą sukėlė žinomo ekonomisto ir „Swedbank“ analitiko Nerijaus Mačiulio nuomonė apie mūsų kurortą.

Anot jo, visas Palangos problemas galima išspręsti, jei vietoj Palangos atsirastų 35 kilometrų ilgio Tripolis, jungiantis Palangą, Šventąją ir Latvijos Papę. Tokiam siūlomam futuristiniam Tripoliui ekonomistas juokais net pavadinimą sugalvojęs – Šventoji PaPapė, kuriame visiškai dingsta net Palangos vardas.

Kiekvienas žmogus turi savo pamėgtą poilsio vietą. Amžinatilsį Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas neslėpė pirmenybę atiduodantis Nidai, šalies premjeras Algirdas Butkevičius atostogas nuolat leidžia Palangoje. Kažkas labiau dievina Latvijos kurortus Ventspilį, Jūrmalą. Kitam labiau prie širdies – laukiniai Papės paplūdimiai ar Lietuvos ežerai.

Akivaizdu, kad Palanga nėra mėgiamiausia N. Mačiulio poilsio vieta. Tam jis, matyt, turi savų priežasčių, kurias reikia gerbti. Tačiau, kai Palangos paplūdimį ekonomistas vertina prisipažinęs, kad čia buvęs tik vieną kartą ir tai ryte – yra pernelyg drąsu. Taip, čeburekus, keptą duoną ir alų pliaže įkyriai siūlantys prekeiviai mūsų pliažą verčia triukšminga turgaviete. Tačiau ir Barselonos paplūdimiuose apstu įtartinų žmogystų, kurie poilsiautojams bruka pirkti kokoso gabalėlius, supjaustytą ananasą ar kažkokius stikliukų vėrinius. Tiesa, tik marširuodami pakrante jie taip garsiai nerėkauja. Gal Ispanijoje jie bijo taip būti greičiau pagauti, nei mūsiškiai nelegalai.

Absurdu kvepia ir milijardus kainuojanti ekonomisto siūloma Tripolio idėja su traukinuku palei jūros pakrantę. Lietuvos valstybė (o ką jau bekalbėti apie Palangos savivaldybę) nepajėgia apžioti ir sukultūrinti Šventosios, kuri, būdama to paties kurorto dalimi, nuo centrinės Palangos yra atsilikusi geru dešimtmečiu.

Tačiau vienas N. Mačiulio pastebėjimas išties vertas dėmesio: visos kurorto problemos atsiranda dėl to, kad vasarą čia atostogauja per daug žmonių. „Per daug nereiklių žmonių, kurie pasiruošę gyventi bet kur, gerti bet kiek ir valgyti bet ką“, – teigia ekonomistas.

Į poilsiautojų kiekybę, o ne į kokybę nusitaikiusi Palanga niekuomet netaps prestižiniu Europos kurortu. Miesto vadovai nuolat didžiuojasi, kad poilsis mūsų kurorte yra pasiekiamas visiems visuomenės sluoksniams. Čia yra ir prabangių viešbučių, ir ekonominės klasės svečių namų. Žmonės gali rinktis ramų poilsį miesto pakraščiuose ir triukšmingas naktis kurorto centre.

Tačiau taip teigiant lyg ir užmirštama tai, kad už 20-30 litų visokiuose sandėliukuose ir tvarteliuose apsigyvenančių ar nemokamai savo mašinose nakvojančių žmonių yra dešimtis kartų daugiau, nei mokių ir teisėsaugai problemų nekeliančių poilsiautojų. Kad ne pailsėti, o pasiausti prie jūros suvažiuojanti masė ne tik užgožia tikruosius poilsiautojus, bet atbaido nuo Palangos ir stumia juos į Latvijos kurortus.

Bet kur pasiruošusi gyventi, bet kiek gerianti ir bet ką valganti minia Palangoje į dugną trypia ir Palangoje siūlomų paslaugų vertę. Dėl šios minios daugelis kavinių jau seniai orientuojasi į kuo pigesnius bulvinius ir miltinius patiekalus, tampa nebesvarbu aptarnavimo kokybė, stalo serviravimas. Pigiems viešbutukams ir nuo sovietmečio nesikeičiantiems svečių namams nebereikia elementaraus remonto, nėra būtinybės atnaujinti baldų, interjero. O kam investuoti? Juk vis vien jie vasarą bus sausakimši.

Ar išskyrus prabangesnius viešbučius mes daug galėtume išvardinti Palangoje esančių restoranų? Ne apšepusių kavinių, o restoranų, į kuriuos einant kiekvienas jaustų būtinybę persirengti išeiginiais rūbais.

Tokiu tikru restoranu galėtų vadintis nebent „Žuvinė“ J. Basanavičiaus gatvėje. Tačiau jos valgiaraštyje gurmaniškus patiekalus užtektų pakeisti pigiais žuvies maltinukais, kepta strimele ar troškintais grundulais ir restoranas akimirksniu virstų eiline kavine, jei ne valgykla. Su nudrengtais stalų kampais ir prispjaudytais pakampiais.

Gal tuomet „Žuvinė“ ir lūžtų nuo klientų, gal net padidintų savo apyvartą, tačiau ji niekuomet nebebūtų prestižiniu restoranu.

Ar kada susimąstėte, kodėl Nidoje nepamatysi pakelėje poilsiautojus gaudančių vietos gyventojų? Todėl, kad į Nidą važiuojantiems žmonėms yra žema šalikelėse pirkti nakvynę nežinia kur. Todėl, kad jiems svarbu, kur apsistoti, ką valgyti ir kiek išgerti.

Šiemet Nidos gerbėjai jau ėmė mušti pavojaus varpais dėl iš anapus Kuršių marių vienai dienai laivais gabenamų poilsiautojų iš Šilutės rajono gyvenviečių. Pagrindiniu atvykstančiųjų filtru esantis Smiltynės perkėlos ir įvažiavimo į Neringą mokestis nebeveikia, nes šilutiškiai Nidą pasiekia vos už keliolika litų. Išvydę link paplūdimio traukiančius alaus bambaliais apsiginklavusius ir jau kauštelėjusių žmonių būrius, tradiciniai Nidos poilsiautojai pakraupę – Nida „palangėja“, čia tampa nebe saugu.

Kurorto prestižą apibrėžia ne jį lankančių žmonių gausa, o poilsiautojų kokybė, kurią, deja, reguliuoja kaina. Kuo Palanga bus brangesnė, tuo čia ilsėtis galės atvažiuoti tik tie žmonės, kuriems nepasiūlysi nakvoti sandėliuke. Vadinasi, lengvai gaunamų pajamų netekę palangiškiai bus priversti iš esmės renovuoti savo būstą, arba savo namą parduoti tam, kuris čia pastatys „akį glostantį saldainį“. Kokius matydami mes aikčiojame važiuodami per nedidelius Vokietijos, Austrijos ar Olandijos miestelius.

Poilsis Palangoje, kaip buvo ir tarpukariu, turi tapti prabanga, prieinama tiems, kurie už ją gali susimokėti. Tuomet mūsų kurorte atsiras ir tarptautinio tinklo viešbučių, ir investicijų į visus metus veikiančias pramogas.