Koncertų salės ateitis priklausys nuo žiūrovų gausos

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pagalba Palangos savivaldybė triuškina naujosios kurorto koncertų salės valdyti vis neateinančių koncesininkų argumentus. Tų pačių, kurie viešai aimanuoja dėl pernelyg didelio koncesininkams pritaikyto mokesčio ir kurorto valdžią kaltina lupikavimu.
Uostamiesčio muzikinis teatras ryžosi atverti moderniausios šalies koncertų salės duris ir kitą savaitgalį į kurortą iš karto atveža du muzikinius spektaklius. Tačiau svarbiausia yra tai, kad šis Klaipėdos teatras nepabūgo Palangos miesto tarybos nustatytos salės nuomos kainos, kuri ne vasaros sezono metu siekia 4 tūkst. eurų vienam renginiui. Du renginius atvežančiam teatrui salės nuoma kainuos 8 tūkst. eurų.
Daug tai ar mažai? Klaipėdos muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas neslepia, kad vykdamas į Palangą rizikuoja. Anot jo, salės nuoma yra brangoka, žinant, kad antra tiek teatrui kainuos iš Klaipėdos į Palangą atsigabenti visą dviem spektakliams reikalingą scenografiją ir teatro mantą.
Tačiau šių teatro gastrolių finansinė sėkmė priklauso ne tiek nuo salės nuomos kainos, kiek nuo pačių spektaklių sėkmės ir klasikinės muzikos populiarumo pajūrio regione. Pigiausi bilietai į spektaklius kainuos 8 eurus. Už geresnes vietas salėje teks pakloti iki 30 eurų. Tarkime, vidutinė bilieto kaina sieks 13 eurų. Jei abiejų spektaklių metu bus užimta tik 70 proc. salės (apie 1500 vietų), teatras iš bilietų surinks per 40 tūkst. eurų. Tuo tarpu tiesioginės išlaidos salės nuomai ir teatro rekvizito bei kolektyvo transportavimui sieks apie 16 tūkst. eurų. Tiesą pasakius, ne tokia jau didelė ta rizika.
Tokie skaičiavimai į miltus mala Palangos koncertų salės administravimu lyg ir besidominčių, tačiau paskutiniu momentu iš konkursų vis pasitraukiančių Klaipėdos „Švyturio“ ir Vilniaus „Siemens“ arenas valdančių dviejų bendrovių argumentus.
Anot jų, ne sezono metu į Palangą per mėnesį galima pritraukti daugiausiai 10 renginių, o tokios salės nuomos rinkos kaina vidutiniškai, esą, siekia vos 2 tūkst. eurų. Taip per mėnesį būtų surinkta vos 20 tūkst. eurų, kai tuo tarpu tokio pat dydžio yra vien koncesininko mokestis savivaldybei. O kur dar salės išlaikymas, privalomai įdarbinamų 10 žmonių atlyginimai. Girdi, koks koncesininkas tokiomis sąlygomis į Palangą gali ateiti, jei jo laukia garantuoti nuostoliai.
Be abejo, jei būsimas salės valdytojas sudėjęs rankas tik lauks nuomininkų ir pats nesirūpins renginių gausa – bankrotas neišvengiamas. Tačiau abejones kelia galimų koncesininkų įvardinta, esą, salės nuomos rinkos kaina – 2 tūkst. eurų. Vadinasi, koncertą Palangoje surengęs ir, pavyzdžiui, 2 tūkst. bilietų pardavęs renginio organizatorius už salės nuomą nuo bilieto kainos atseikėtų vos vieną eurą? Net ir vasarą? Kai bilietas kainuotų mažiausiai 10 kartų daugiau?
Tokiu atveju, arba koncesininkas nepasako visko – tarkime, kad 2 tūkstančius kainuoja vien tik salės nuoma ir organizatoriams papildomai dar reikia susimokėti už visą scenos įrangą, žiūrovų aptarnavimą, komunalines paslaugas ir kitką (Palangos salės nuomos kaina yra su viskuo). Arba 2 tūkst. eurų mokami oficialiai, o antra tiek – salės valdytojams į kišenę. Beje, Vilniuje esančios panašaus dydžio privačios „Compensa“ salės nuomos kaina vienam renginiui siekia 5 tūkst. eurų ir daugiau.
Pavyzdžiui, 900 vietų Vilniaus operos ir baleto teatro salė su visomis paslaugomis vienam renginiui nuomojama už 10 tūkst. eurų. Vieni renginio organizatoriai pabūgę tokios kainos metėsi į dvigubai didesnę „Compensos“ salę, tačiau ten salės nuoma su visomis papildomomis paslaugomis jiems atsiėjo beveik 12 tūkst. eurų. Taigi, tokios realios rinkos kainos.
Palangos savivaldybės nustatytas salės nuomos įkainis tiesiogiai susijęs su šio objekto išlaikymo išlaidomis ir paskolos grąžinimu, įvertinant, kad per metus čia įvyks 60 renginių.
Norint per 10 metų atiduoti salės statybai savivaldybės paimtą paskolą su palūkanomis, kasmet bankui reikia grąžinti 240 tūkst. eurų – po 20 tūkst. kas mėnesį. Renginių metu žiūrovų aptarnavimui reikalingų žmonių darbo užmokestis per metus sieks 7,2 tūkst. eurų. Valymo paslaugos – 36 tūkst. eurų. Komunaliniai mokesčiai, šildymas, bei kondicionavimas – 42 tūkst. eurų. Papildomos scenos įrangos nuoma (jei tokios reikės) – 90 tūkst. eurų. Renginių apšvietimo sąnaudos – 9 tūkst. eurų.
Taip visos išlaidos per metus pasieks beveik 430 tūkst. eurų sumą. Per du vasaros mėnesius nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d. savivaldybė salėje planuoja organizuoti 40 renginių, kuriems bus taikoma 8 tūkst. eurų salės nuomos kaina. Per likusius 10 mėnesių pajamos iš planuojamų 20 renginių siektų po 4 tūkst. eurų. Visos salės pajamos – 400 tūkst. eurų. Tad norint padengti planuojamas metų išlaidas dar žioji 30 tūkst. eurų skylė. Savivaldybė ją planuoja uždengti mažindama išlaidas, arba didindama renginių skaičių.
Pagal tokį planą pelno nenumatoma. Tačiau papildomai užsidirbti galima pritraukus dar daugiau renginių ne vasaros sezono metu, per kurį vidutiniškai planuojami vos du renginiai per mėnesį. O juk šaltuoju metų laiku yra nemažai šventinių dienų, kurių metu realu yra organizuoti „viršplaninius“ koncertus.
Pagaliau, išgyvens Palangos koncertų salė, ar ne priklausys ir nuo pačių palangiškių bei aplinkinių gyventojų. Kaip sakė Klaipėdos muzikinio teatro vadovas J. Sakalauskas, pirkdami bilietus į pirmuosius klasikinės muzikos spektaklius, žmonės dalyvaus savotiškoje apklausoje – nori jie aukštojo meno renginių Palangoje, ar ne.