Palangai grėsmę kelia ne Ebola, o tuberkuliozė

Trečiadienį į „Palangos tilto“ redakciją rinkosi mūsų skaitytojai, kuriuos domina sveikatos priežiūros būklė, visuomenės sveikatos programų įgyvendinimas bei sveikatingumas mūsų mieste. Į skaitytojų klausimus atsakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas Remigijus Kučiauskas bei specialistė Jolita Vaznonytė. Deja, ne į visus klausimus buvo kam atsakyti: Savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė į susitikimą neatvyko.

Bus pravesti mokymai
Pirmas klausimas, kurį skaitytojai uždavė redakcijos svečiams, kilo atsižvelgiant į situaciją pasaulyje: pavojingasis Ebolos virusas jau peržengė ne tik JAV, Bet ir Europos slenkstį. Tad ir klausta: ar Lietuvai ir Palangai gresia šis kelis tūkstančius gyvybių jau nusinešęs itin pavojingas virusas ir kokių priemonių ketinama imtis, kad šios grėsmės būtų išvengta?
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas R. Kučiauskas sakė, jog į galimą grėsmę pradėta reaguoti šalies mastu. Planuojama, jog šešių didžiųjų miestų ligoninių medicinos personalas bus apmokomas, kaip derėtų elgtis, jeigu tektų susidurti su užsikrėtusiais šiuo virusu.
„Sprendžiant iš įvykių Ispanijoje, kur užsikrėtė su sergančiu ligoniu dirbusi slaugytoja, buvo pažeistos instrukcijos, kaip dera nusivilkti specialią apsauginę aprangą. Vienam žmogui tai padaryti sunku. O užsikrečiama labai greitai – užtenka pirštine, kuria buvo liestas ligonis, netyčia persibraukti per veidą, ir jau galima užsikrėsti. Tad bus pravedami personalo, kuriam galimai tektų dirbti su tokiais ligoniais, mokymai“, – aiškino R. Kučiauskas.

Domina kitos problemos
Tiesa, pasak pačių pokalbyje dalyvavusių palangiškių, juos labiau jaudina ne Ebola, kuri dar toli, o tos su sveikata susijusios problemos, kurios arčiau miestiečių. Kad ir metų metais neišsprendžiama fizioterapijos kabinetų problema.
Kaip sakė bendruomenei „Palangos santarvė“ atstovaujanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto vyresnioji slaugytoja Daiva Dekontaitė, ši problema aktuali ne tik Palangai, kurios pacientai turi šių paslaugų važiuoti į užmiestyje esančią ligoninę.
„Liepos mėnesį gavau raštą iš Akreditavimo tarnybos, kuriame primenama, kad šių paslaugų pirminiai asmens sveikatos priežiūros centrai teikti negali. Tiesa, Palangos valdžia buvo sureagavusi į palangiškių prašymus ir davusi atitinkamus nurodymus, tačiau gal dėl PASPC vadovo netekties kabinetai taip ir neatidaryti“, – paminėjo D. Dekontaitė.
Dar problema, kurią su visuomenės sveikata susiejo skaitytojai – pirtis, tikriau, jos nebuvimas. Tačiau, regis, pirtį Palanga turės – ji turėtų būti atidaryta vadinamosios poliklinikos teritorijoje.

Ebola toli, tuberkuliozė – čia pat
Tęsiant pokalbį apie užkrečiamas ligas, pastebėta, jog Ebola teoriškai toli, o va tuberkuliozė (TBC) – visiškai čia pat. Pasak R. Kučiausko, sergančiųjų TBC Palangoje yra 4-5, pora jų serga atvira jos forma ir yra lyg vaikštantys užkratai.
„Seniau tokie ligoniai buvo privalomai gydomi specializuotuose dispanseriuose, dabar gi to nėra, ir žmogaus, jei jis nesutinka gydytis, priverstinai gydyti negalima. Nors Sveikatos apsaugos ministerijoje jau kalbama, kad vėl reikėtų grįžti prie tokio modelio. Nes pastaruoju metu, ypač žinant, kad ši liga plinta tarp socialinės rizikos grupei priskiriamų žmonių, pastebima, jog jie pasigydo porą trejetą savaičių ir pabėga iš ligoninių, situacija tampa gan grėsminga“, – kalbėjo R. Kučiauskas.
Palangos bendruomenės sveikatos tarybos narys, Palangos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Antanas Šiupinys priminė, kad viename iš minėtosios tarybos posėdžių buvo priimtas sprendimas dėl TBC programos ir gautas finansavimas specialiems žymekliams įgyti. Tad besirūpinantys savo sveikata gali Palangos PASPC tokiu žymekliu pasitikrinti, ar jie neserga tuberkulioze.

Skiepai ir dar kartą skiepai
Be to, kad TBC itin plinta tarp asocialių asmenų, kurie neturi tiek atsakomybės, kad patys gydytųsi bei saugotųsi, kad neužkrėstų kitų, ligos plitimui įtakos turi ir tai, kad visuomenė baidosi skiepų. Tad ne tik TBC, bet ir kitos ligos, nuo kurių derėtų skiepyti vaikus, „atsigauna“.
„Ne veltui priimtas sprendimas, kad į darželius nebebus priimami neskiepyti vaikai“, – pastebėjo patys skaitytojai.
Tiesa, dėl skiepų nuo gripo nuomonės išsiskyrė: vieni nusiteikę skiepytis, kiti – ne. „Skiepai, be abejo, šimtu procentu nuo ligos neapsaugo. Tiek vaikus skiepijant nuo rimtų užkrečiamų ligų būna, kad jie po skiepų perserga silpna ligos forma, užtat įgyja imunitetą, tiek pasiskiepijus nuo gripo vis tiek kartais juo susergama. Bet sergama daug lengvesne forma“, – pastebėjo R. Kučiauskas.
O „Palangos santarvės“ narys Vitalius Litvaitis savo ruožtu pastebėjo, kad viena pavojingiausių vietų prasidėjus peršalimo ligų „sezonui“ tampa patys PASPC, kur ir užkratą nešiojantys ligoniai, ir atėję pas šeimos gydytoją, tarkim, siuntimo pas okulistą pasiimti sėdi vienoje eilėje.

Įvairios problemos
Pokalbyje buvo paliestos ir kitos problemos. J. Vaznonytė, pasidžiaugusi, kad tikrinant Palangoje apgyvendinimo paslaugas teikiančias įmonės kasmet nustatoma vis mažiau visuomenės sveikatos saugos reikalavimų pažeidimų, pastebėjo, jog jų vis dėlto pasitaiko. Ir tie pažeidimai kartojasi: neatliekami vandens tyrimai legionella bakterijoms nustatyti, karšto vandens sistemoje vandens temperatūra periodiškai nepakeliama iki 66 laipsnių – šiais metais 4-uose objektuose iš 4, kuriuose buvo nustatomi pažeidimai, 2013 metų laikotarpiu – 9 objektuose iš 12-os. Šios priemonės būtinos siekiant apsaugoti lankytojus nuo pavojingos ligos – legioneliozės – plaučių infekcinės ligos, kurią sukelia legionella bakterijos.
A. Šiupinys savo ruožtu pasidalijo problemomis, su kuriomis susiduria neįgalius vaikus auginančios mamos. Tiesa, šios problemos daugiau socialinės, mat Palangoje trūksta bendruomenės slaugytojų.

Palangiškiai aktyvėja
Pokalbio metu pasidžiaugta, kad vis daugiau palangiškių propaguoja sveiką gyvenseną: tarkim, jeigu prieš kokius dešimtį metų mažai buvo galima sutikti bėgiojančių ar propaguojančių šiaurietišką ėjimą, pastaruoju metu tokių žmonių sutinkama vis daugiau. Įtakos sveikos gyvensenos suaktyvėjimui turi ir tai, kad Palangoje rūpinamasi atitinkama infrastruktūra: atnaujintas itin populiarus takas „Labrytys“, artimiausiu metu bus įrengtos dvi treniruoklių aikštelės Palangoje ir viena Šventojoje.
Sveikatinimu rūpinasi ir bendruomenė „Palangos santarvė“, šiemet kviečianti visus norinčius prisidėti prie projekto „Judesys. Šokis. Sveikata“, kurio nemokami užsiėmimai vyksta V. Jurgučio mokykloje.