Padegėlės šoką ir skausmą po gaisro gydo palangiškių gerumas

Palangiškė Aleksandra Irena Galinienė, artimųjų ir draugų vadinama Elyte, po gaisro, supleškinusio didžiąją dalį jos namo Draugystės gatvėje, vaikšto su nepažįstamojo padovanotais visai nežiemiškais bateliais. Penkių dorai išaugintų vaikų, visų pažįstamų giriamai moteriai – svetimų batelių nepatogumai – nė motais. Jos galva plyšta, kaip reikės gyventi toliau, kad labiau nesušlubuotų vyro sveikata, kad... visko ir neišpasakosi.

Pamanė, kad traška fejerverkai

Prisimindama vasario 9-osios dienos įvykius, moteris sunkiai tramdo jaudulį ir slapukė ašara, net ir valdoma, ištrykšta ir rieda per skruostą.

„Man labai sunku prarasti savo namus, dar tėvelio tautodailininko suręstus, bet mane labiausiai apstulbino žmonių gerumas... Aš niekada netikėjau, kad šiais laikais gali atsirasti tiek daug gerų, net nepažįstamam žmogui pasiryžusių pagelbėti žmonių“, – Elytės akys spindi, nors balsas virpčioja...

Kai ketvirtadienio vakarą palangiškė namo virtuvėje pirmame aukšte išgirdo traškėjimą ir spragsėjimą, pirma mintis buvo, kad kas nors gatvėje šaudo fejerverkus.

„Ruošiau vakarienę, o tas traškėjimas darėsi vis stipresnis ir, regis, artėjo... Kai paprašiau vyro pasižvalgyti, kas vyksta, jis, palypėjęs laipteliais į namo palėpę, nustėro: ugnis buvo jau apglėbusi visą medinio namo trečią aukštą, smilko antro aukšto lubos“, – prisiminė siaubo akimirkas A. I. Galinienė.

Pasirodo, kad spragsėjo ne fejerverkai, o namo šiferis.

Moteris pasakoja, kad, apimta šoko net užmiršo, kokiu telefonu reikia kviesto ugniagesius – vis rinko 03 mobiliajame telefone, nors tokiu atveju reikia šauktis pagalbos bendruoju 112 pagalbos telefonu.

„Ugnis leidosi žemyn, dingo elektra. Puolėme su vyru gesinti gaisro, bet buvo akivaizdu, kad įveikti ugnies liežuvius buvo ne mūsų jėgoms. Kažkas mane – atsimenu kaip pro miglas – išvedė iš namo, beveik be nieko – tik su šlepetėmis, nors didelis šaltis stingdė viską“, – prisiminė moteris.

Viskas – lyg nerišliame kine

Ji prisipažįsta, kad sunkiai menanti tolimesnius baisaus vakaro įvykius.

„Viskas – kaip kažkokiame nerišliame kine. Prisimenu, kad stovėjau lauke, drebėjau ne tiek iš šalčio, kiek iš šoko ir baimės. Tik prisimenu, kad mačiau daugybę pažįstamų veidų, mūsų kaimynų iš „rato“, kur gyvename, kurie vis bėgo į pleškantį namą, griebė po ranka papuolusius daiktus ir viską tempė laukan, krovė viską tiesiog ant sniego“, – pasakojo padegėlė.

Moteris sako, kad ji dėkinga ugniagesiams, kurie, atvykę laiku, užgesino gaisrą, bet išgyvena, kad išgelbėtas pirmasis namo aukštas yra užlietas.

„Girdėjau, kad ugniagesiai pasakojo, jog gaisrą, ko gero, būtų pavykę užgesinti greičiau, jeigu ne didelis šaltis – sunaudojus ugniagesių mašinose buvusį vandenį, nepavyko pripildyti jų bakų iš naudojamų vandens rezervuarų, nes jie buvo… užšalę“, – sakė A. I. Galinienė.

Anot jos, šaltą vakarą net ugniagesiai buvo pavirtę į varveklius – ant jų kombinezonų tviskėjo sušalę ledo rutuliukai.

Stebisi žmonių gerumu

Palangiškė iki šiol negali atsistebėti kaimynų ir visai nepažįstamų žmonių gerumu.

„Žmonės nešė rūbus, maistą, kvietė pietums, siūlė nakvynę kelioms dienoms ar  net neribotam laikui, kiti bruko pinigus, Darbo biržos darbuotoja, išgirdusi apie mūsų nelaimę, ištiesė šokolado plytelę… Labai padėjo mums Palangos komunalinis. Geras žmogus man net batelius atidavė – iki šiol su jais vaikštau. Sunku patikėti, kad yra tiek daug gerų, nesavanaudiškų žmonių dabar, kai žmonėms sunku gyventi“, – stebėjosi padegėlė.

Jeigu dalį namų apyvokos daiktų iš pirmojo aukšto, kuriame gyveno ponia Aleksandra su vyru, pavyko išgelbėti, tai antrasis aukštas, kuriame gyveno Galinų sūnus Algirdas su žmona Vaida, visiškai supleškėjo.

„Kokius drabužius jie vilkėjo parėję į gaisro suniokotą namą, tokius ir dabar vilki“, – sako A. I. Galinienė.

Blogiausia, kad gaisre supleškėjo ne tik jaunos poros rūbai, daiktai, bet ir asmens dokumentai, ir namuose laikyti pinigai.

„Nuėjau į Darbo biržą, o ten pirmiausia išgirdau: o kur jūsų asmens dokumentai? Be jų negalime nieko padėti“, – pasakojo A. I. Galinienės sūnus.

Padaryti pasą įprasta tvarka trunka apie mėnesį, skubos tvarka – daug greičiau. Bet iš kur paimti pinigų?

Savivaldybė žada pagalbą

Moteris džiaugiasi ir miesto mero Šarūno Vaitkaus dėmesiu.

„Nežinia kaip sužinojęs apie mus ištikusią nelaimę, meras pasikvietė mus pokalbiui, žadėjo artimiausiu metu skirti socialinį būstą. Sakė, kad jeigu reikės kitos pagalbos, savivaldybė bandys pagelbėti“, – teigė palangiškė. Ji yra įteikusi savivaldybės administracijai prašymą skirti pašalpą.

Kol kas gaisre nukentėjusi šeima glaudžiasi kaimynų, išvažiavusių į užsienį, bute.

Dar du Elytės sūnūs gyvena Anglijoje, tame pačiame mieste. Jaunesnysis Mindaugas mokosi, o vyresnysis Gediminas dirba ir… remia brolio mokslus.

„Žmonių gerumas ir mano šeima yra didžiausia atrama šiuo sunkiu metu“, – sako moteris. Jos akyse vėl sužvilga ašaros. Ji priduria: „Didžiausia laimė, žinoma, kad visi liko gyvi… Neduok Dieve, jeigu gaisras būtų kilęs naktį, kai visi sumigę…“

Galinų namas – senas, dar ponios Elytės tėvo tautodailininko statytas. Jis prie namo pastatė, kaip sako pašnekovė, labiau pagonišką, o ne krikščionišką rūpintojėlį prie įėjimo. Po gaisro priėjęs dievobaimingas, iš matymo pažįstamas vyras kuždėjo, kad neva Dievas šeimą nubaudė už ne tikrų dievų garbinimą.

„Net nuėjau pas Palangos kunigą pasitarti. Jis neliepė man tokio rūpintojėlio su pagoniškais ženklais nugriauti. Net ir jeigu būtų paliepęs, mano ranka nebūtų pakilusi sunaikinti tėvelio palikimą“, – pasakojo palangiškė.

Gaisro priežastis – susikaupę kamine suodžiai

Gaisro priežastis – visai žemiška ir gan dažna. Ugniagesių teigimu, metaliniame kamine užsidegė susikaupę suodžiai – tą vakarą buvo deginamas antrajame aukšte esantis židinys.

O kaminas, moters teigimu, buvo valytas visai neseniai – tik pavasarį…

Didžiausias šeimos tikslas dabar – kuo greičiau atstatyti gaisro nuniokotus namus. Bet Galinai suka galvą, kaip prasimanyti pinigų nepigioms statybinėms medžiagoms. Namas nebuvo apdraustas, todėl namo šeimininkai gali pasikliauti tik savo santaupomis. Beje, šeima bendromis pastangomis namą buvo beveik baigusi renovuoti – tebuvo likę tik apšiltinimą įrengti ir pirmąjį aukštą rekonstruoti. Viskas žuvo liepsnose…

Nors Elytė – kukli, paprasta ir aplinkinių gerbiama moteris, kratėsi „Palangos tilto“ idėjos, bet mūsų redakcija kviečia visus geros valios žmones padėti padegėliams. Kas kuo gali…

„Dabar mums labiausiai reikėtų statybinių medžiagų, kad galėtume namą prikelti naujam gyvenimui“, – tyliai sako moteris, gyvenime iki šiol dažniau kitiems padėjusi, nei pati priėmusi pagalbą.

Jeigu galite pagelbėti nuo gaisro nukentėjusiai Galinų šeimai, galite jai pasiūlyti pagalbą paskambinę gerbiamai Elytei tel. 868114096.

Šeima bus dėkinga, jeigu atsiras palangiškių, galinčių šeimą sušelpti piniginėmis lėšomis.

Aleksandros Irenos  Galinienės banko sąskaita yra SWEDBANK. Sąskaitos numeris: LT467300010019870066