Dešimtas gaisro metines kurhauzas pasitinka neatpažįstamai pasikeitęs

Lygiai prieš dešimt metų sudegęs Palangos kurhauzas netrukus pakils naujam gyvenimui. 
Dar pavasarį šis brūzgynais apaugęs kampas su apgriuvusiu ir degėsiais nusidriekusiu pastatu J.Basanavičiaus ir Vytauto gatvių sankirtoje atrodė lyg iš siaubo filmo. Per tris mėnesius ši vieta gerokai pasikeitė. Nors teritorija apjuosta aukšta medine tvora, tačiau kiekvienas prašalaitis gali pamatyti, kaip keičiasi ir į gyvenimą grįžta kurhauzas.

Nugriaus tvorą
Darbus organizuojančios bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas statybai Algimantas Zokaitis teigė, kad kas planuota padaryti rugsėjo viduriui, jau dabar yra atlikta.
Sutvarkyta medinė perdanga, įrengta stogo konstrukcija, visas stogas padengtas naujomis čerpėmis iš Danijos, sutvarkytas fasadas, jis dalinai jau nudažytas rusva spalva. Nuo vakar jau pradėti montuoti langai. Statybininkai beveik 60 langų įstatyti planuoja per savaitę.
Restauratoriai kurhauzo išorę sutvarkyti planuoja iki spalio. Po mėnesio, anot pašnekovo, jie ketina nugriauti tvorą ir atverti kurhauzą gyventojams bei kurorto svečiams.
„Daug kas yra pasiilgę šio pastato. Jau dešimt metų nematė normalaus kurhauzo. Aišku, į vidų dar negalės patekti. Aš pats esu palangiškis ir man labai svarbus šis pastatas. Norisi kuo greičiau jį sutvarkyti, tada galėsiu ramiai eiti užtarnauto poilsio”, – šypsodamasis kalbėjo A.Zokaitis.
„Pamario restauratoriaus“ specialistai dar šiemet ketina pradėti rengtis ir kurhauzo vidaus restauracijai. Jie pradės gamintis lipdinius, vidaus duris.

Gaisro nuoskaudos
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus atkreipė dėmesį, jog gaisras Palangos kurhauzą nusiaubė beveik prieš dešimtmetį.
„Rugpjūčio 25 d. minėsime šią liūdną sukaktį. Džiugu, kad dešimtmečio kurhauzo degėsiai nesulaukė – rangovams pradėjus restauracijos darbus, per tris mėnesius Savivaldybei priklausanti kurhauzo dalis jau yra atgavusi buvusias formas. Tai – džiugi žinia Palangai, nes beveik dešimtmetį akis badžiusi Palangos gėda pagaliau gražėja“, – kalbėjo Š.Vaitkus.
Kurhauzo atstatymas – didelis Š. Vaitkaus nuopelnas. Restauracijai pinigai buvo skirti po to, kai Š. Vaitkaus ir Seimo narių P. Žeimio bei V. Bacevičiaus pastangomis, praėjusių metų vasarą Palangoje apsilankė premjeras A. Kubilius ir visas ministrų kabinetas – išvažiuojamajame posėdyje buvo priimti sprendimai ir dėl kurhauzo.
Buvo svarbu ir tai, kad po ilgai trukusių Savivaldybės ginčų su pastato bendrasavininkiais Jackomis praėjusiais metais Lietuvos Respublikos vardu prie kurhauzo buvo suformuotas 52,7 arų sklypas, vėliau pastato mūrinės dalies restauracijos pirmajam etapui numatyta lėšų. Kultūros paveldo departamentas skyrė 300 tūkst. litų, iš Vyriausybės gauta 700 tūkst. litų, dar 400 tūkst. litų tam numatė Palangos miesto savivaldybė.
Planuojama, jog mūrinės kurhauzo dalies restauravimas truks dvejus metus. Pirmojo restauracijos etapo metu numatyta atstatyti pastato išorę, šie darbai kainuos 1,8 mln. litų. Kitąmet planuojama atlikti pastato vidaus pritaikymo darbus.

Nesibaigiančios bylos
Tačiau iki šiol nesibaigia teisminiai ginčai tarp kurhauzo savininkų.
Prieš kelias dienas Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nutartį dėl privataus kurhauzo savininko Gedimino Jackos apeliacinio skundo. Jis prašė išaiškinti dar 2003 metų Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą dėl pastato nuosavybės.
Kaip „Palangos tiltui“ aiškino savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas, G.Jacka bandė įrodyti, kad jam priklauso ne medinė, o mūrinė kurhauzo pastato dalis. Tačiau teismas tada atmetė jo ieškinį. Nagrinėdamas apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti žemesnės grandies teismo sprendimą ir nepatenkino G.Jackos skundo.
„G.Jacka skundžia bet ką, kiekvienas veiksmas yra apskundžiamas. Tačiau dažniausiai teismų sprendimai yra savivaldybės naudai. Sunku net suskaičiuoti, kiek tų bylų jau buvo. Šiuo metu nagrinėjamos dar dvi bylos, susijusios su detaliuoju planu, bei teritorijos kiemo įrenginių“, – komentavo P.Kaminskas.

Variantas visai restauracijai
Seimo narys Pranas Žeimys taip pat tvirtino, kad mūrinė dalis priklauso savivaldybei, o medinė – Jackoms. Jam dar būnant meru, buvo pasirašyta tokia sutartis.
„Jeigu ne ši sutartis, tai, vargu, ar būtų pajudėję mūrinės dalies restauravimo darbai“, – sakė P.Žeimys.
Jį stebina, kokiais greitais tempais yra atnaujinamas kurhauzas. Seimo narys prisiminė, koks buvo sudėtingas kelias, judinant kurhauzo restauravimo klausimą iš mirties taško. Jam būnant meru ir praėjus dar
trim kadencijom su kitais miesto vadovais, nepavyko surasti kompromiso su šalies valdžia.
„Nepavykdavo surasti bendro sutarimo, kad ir valstybė turi prisidėti prie kultūrinio objekto atstatymo, ne vien tik savivaldybė. Tačiau šalies biudžete vis neatsirasdavo laisvų pinigų“, – sakė P. Žeimys.
Pasak jo, tik kai į savivaldą atėjo Tėvynės sąjungos atstovai, sutapo vietos politinės partijos ir šalies valdžios politinės jėgos ir buvo sutarta restauruoti bendrom jėgom Palangos kurhauzą.
Anot pašnekovo, kurhauzas gali būti atstatytas ir pilnai – kartu su Jackoms priklausančia medine pastato dalimi. Tačiau tam reikia bendro sutarimo ir iš privatininkų pusės.
„Tačiau dešimt metų teko tartis, kad būtų atstatyta mūrinė dalis. O kiek dar prireiktų metų, jog pajudėtų ir medinė – neaišku. Privatininkai nelabai linkę ką daryti. G.Jacka yra konservavimo iniciatorius. Tad nuteikia kiek slogiai“, – teigė P.Žeimys.
Jis teigė, kad miesto tarybos,
Seimo nariai galėtų pagalvoti ir apie kitokį variantą – pagal tam tikrus teisinius reglamentus perimti likusią kurhauzo dalį.
Jo žodžiais tariant, tokia galimybė yra. Nes jei privatininkas nesitvarko, įstatymų nustatyta
tvarka privati nuosavybė gali būti nusavinta.

Pradžios kelias – sunkus
Prie Palangos kurhauzo atgaivinimo prisidėjęs kretingiškis, Seimo narys Vaidotas Bacevičius taip pat džiaugėsi atnaujėjančiu pastatu.
„Vos ne kas antrą dieną praeinu pro kurhauzą. Džiaugiuosi, kaip jis sparčiai atgimsta. Jam jaučiu nostalgiją, nes dar vaikystėje su tėvais čia lankydavomės“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, kelias buvo nelengvas, siekiant, kad pagaliau kurhauzo restauracija pajudėtų. Teko organizuoti įvairius vizitus valstybės valdžios atstovams, Vyriausybės išvažiuojamuosius posėdžius, kad pamatytų, jog kultūros paveldą reikia būtinai atgaivinti.
„Buvo įdėtos didžiulės pastangos. Užtat dabar matosi ir rezultatas“, – pasidžiaugė politikas.