Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti

Nenašias, sunkiai įdirbamas žemes turintys ūkininkai, pasinaudoję parama, gali jas apželdinti mišku. Antrojo etapo paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priimamos iki lapkričio 16 dienos. Iš viso šiam laikotarpiui skirta 9 283 964 Eur. Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga adresu: https://zumis.lt.

Išeitis turintiems nenašias žemes
Šia KPP parama Akmenės rajone, Ventoje gyvenantis ūkininkas, auginantis šaltalankius ir laikantis nemažai bičių, Aleksandras Deimontas pasinaudojo nebe pirmą kartą.
Pirmą sykį prieš keliolika metų mišku jis apsiželdino 2 hektarus Šiaulių rajone.
„Ir teisingai padariau. Žemė ten yra prasta, siūliau išnuomoti tai vienam, tai kitam ūkininkui – niekas nenorėjo. Pagalvojau, na, kur aš pats ten plaksiuos taip toli nuo namų, ar nusipelniau tiek vargti. Mažeikių urėdijoje esu dirbęs eiguliu, miškai man visad buvo ir yra prie širdies, tegul žaliuoja, apylinkes puošia“, – teigė jis.
O pagal KPP gavęs beveik 8 tūkst. Eur išmoką, šiuokart Aleksandras 4 hektarus apsisodino arčiau namų, Šiaudinės kaime. Šiame jo miške vyrauja beržai, ant kalniuko stiepiasi viena kita eglė. Jei kokią neplanuoto medžio sėklą vėjai ir atneš, – tebūnie.
Anot pašnekovo, nebūna taip, kad apsodinai plotą mišku ir nuėjai, gyveni ramiai. Savo miškus būtina nuolat prižiūrėti – valyti, šviesinti: juk ir žolė per daug užželia, ir žvėrys „iškadų“ pridaro.

Įkainiai padidinti
Šių metų liepą buvo patvirtinti didesni įkainiai už įveisto miško plotą ha, atsižvelgiant į medžių rūšis, taip pat patvirtintos didesnės kasmetinės išmokos už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą. Miško veisimo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi 2020 (ir vėlesniais) metais pateiktoms paramos paraiškoms. Įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi už 2020 (ir vėlesnius) metus mokamoms kasmetinėms kompensacinėms išmokoms, nepriklausomai nuo paramos paraiškos pateikimo ir miško įveisimo datos. Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, jeigu žemė, kurią ketina apželdinti mišku, jiems priklauso nuosavybės teise. Taip pat paramos gali prašyti savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.
Parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Savaime mišku apaugusioje žemėje, kai jos papildomai želdinti nereikia, miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jeigu žėlinių vidutinis amžius – iki 5 metų.

Kiek balų ir už ką
Miško veisimo projektai vertinami skiriant balus už atitiktį veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos.
Visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), – skiriama 20 balų; daugiau kaip 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, – 15 balų; miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – 15 balų; visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – taip pat 15 balų; miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – 10 balų.
Jeigu pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo, – 15 balų, jeigu juridinis asmuo, – 10 balų.
Jeigu veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir kuriame laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, – skiriami 5 balai.
Jeigu pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys, – taip pat 5 balai.

Dariaus Šypalio nuotr.
Nuotraukoje: Miškų savininkai žino: vien tik pasodinti sodinukus neužtenka, juos būtina nuolat prižiūrėti ir puoselėti.