Kultūros vertybės – ne tik šimtmečius skaičiuojantys objektai

 (Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 28, 29, 30, 31, 32, 34)

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos kultūros vertybių registras pasipildė dviem Palangos objektais, kurių amžius nesiekia ir pusšimčio metų. Kultūros vertybėmis pripažinti 1969 m. pastatytas architekto Algimanto Lėcko projektuotasis viešbutis „Žilvinas“ ir ilgamečio Palangos miesto vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotoji Vasaros skaitykla, iškilusi 1965 m. ir duris atvėrusi 1966 m. Kodėl gi nuspręsta juos saugoti ir kokiais kriterijais vadovautasi siūlant šiems vadinamuoju sovietmečiu statytiems objektams suteikti kultūros vertybių statusą?

 Išgirdo po kelerių metų

Kaip jau minėjome, 2007-ųjų rudenį vykusio Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos bei Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos iniciatyva surengto pasitarimo metu išsakytos mintys dėl tarybiniais metais suprojektuotų ir pastatytų vertingų architektūros objektų Palangoje išsaugojimo, įrašant juos į Lietuvos kultūros vertybių registrą, buvo išgirstos. Ir ne tik išgirstos, bet ir po kelerių metų įgyvendintos.

Pernai liepos 11 d. regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybės statusas Palangos miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos teikimu suteiktas viešbučio „Žilvinas“ pastatui. Kultūros vertybių registre nurodoma, jog šio objekto vertingųjų savybių pobūdis – kraštovaizdžio bei architektūrinis – beje, būtent pastarasis yra lemiantis vertybės reikšmingumą ir netgi retas.

Šių metų sausio 7 d. vietinio reikšmingumo lygmens kultūros vertybe pripažinta Vasaros skaitykla, kurios lemiantis objekto reikšmingumą bei taip pat retu pripažintas vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis.

Skaitykla – vienas iš Palangos ženklų

Apie A. Čepio projektuotąją Vasaros skaityklą, kaip apie vieną iš Palangos ženklų, pernai žurnale „Archiforma“ rašė architektas Leonardas Vaitys, straipsnyje „Palangos ženklai“ paminėjęs ir dar vieną šviesios atminties buvusiojo kurorto vyriausiojo architekto kūrinį, kuriam taip pat vertėtų suteikti kultūros vertybės statusą.

„Prisiminimus apie to meto architektūrinį palikimą derėtų pradėti nuo buvusio miesto vyriausiojo architekto A. Čepio dviejų kūrinių. Pirmasis – jau seniai tapęs raktiniu Palangos ženklu yra biblioteka Vytauto gatvėje, – atitraukta nuo gatvės, su švelniai banguojančiu stogu ir „opartišku“ fasadu – paprasta, šilta ir delikati. Kažkodėl man vis vaidenosi, kad tai citata iš O. Nimejerio kūrybos, tad neapsikentęs perverčiau jo biografiją ir turiu pripažinti, kad nei bažnyčia Pampuljoje, nei paties metro namas Kanoa negali būti laikomi citavimo objektais. Gal tik laisvės pojūtis, tarsi lengvas kreivų linijų štrichas, gali būti panašus.

Dar vienas A. Čepio kūrinys – parodų salė su kavinės patalpomis S. Dariaus ir S. Girėno bei S. Daukanto gatvių sankirtoje, vienaaukštis medinis statinys, vėlgi su „džiazuotais“ fasadais, deja, labiau mechanistiniais. Šiuo metu apleistas. Prieš kurį laiką buvo organizuotas šios vietos užstatymo konkursas, kurio laimėtojas R. Palekas sėkmingai inkorporavo esamą pastatą į galutinę kompoziciją. Puiku, jeigu taip ir atsitiktų realybėje. Bet ji kol kas nešviečia?“ – retoriniu klausimu užbaigia dviejų įstabiųjų A. Čepio kūrinių pristatymą L. Vaitys.

Suteikė kultūros vertybės statusą

Šių metų sausio 7 dieną Vasaros skaityklos Vytauto g. 72 pastatas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Jam suteiktas vietinio reikšmingumo kultūros vertybės statusas. Registre akcentuojama, jog objekto vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, retas).

Pastato vertingųjų savybių sąrašas pradedamas jo aukštingumu: saugotinas yra šio vieno aukšto statinio pagrindinis stačiakampis tūris, kiemo priestatai architektūriniu požiūriu – menkaverčiai.

Vertinga Vasaros skaityklos tūrinė-erdvinė kompozicija – stačiakampio plano su priestatais ir vidaus kiemu rytų pusėje. Saugotina erdvinė struktūra, kai vidaus kiemas formuojamas priestatais, tačiau priestatų architektūrinė išraiška nėra saugotina, ją tikslinga gerinti. Saugotinas ir pagrindinio stačiakampio korpuso tūris – vieno aukšto, stačiakampio plano, dengtas švelniai banguojančiu stogu bei pati stogo forma: erdvinio kreivinio paviršiaus, bangos motyvo. „Bangos“ suformuotos medine erdvine stogo konstrukcija. Dera saugoti medinės erdvinės stogo konstrukcijos tipą bei jo ruloninės dangos medžiagos tipą.

Architektūrinis Palangos simbolis

Vertingas skaityklos fasadų architektūrinis sprendimas: modernizmo stiliaus pastato pagrindinis korpusas – grakštus, perregimas, banguotos formos stogu dengtas paviljoninio tipo medinės konstrukcijos pastatas, kurio architektūrai būdingi geometriniai motyvai, – fasadų apdaila: medinių karkaso konstrukcijų ir vitrinų medinių dalių dažymo būdas ir spalvinis sprendimas – medinio karkaso elementai, cokolis, stogo pakalimas iš apačios dažyti tamsia spalva, vitrinų mediniai elementai ir bangos motyvą atkartojanti vėjalentė – balta spalva.

Dera saugoti medinės karkasinės pastato konstrukcijos tipą, pagrindinio tūrio medinių vitrinų, užpildančių pastato karkasą, tipą, konstrukcijų skaidymo būdą bei geometrinį piešinį. Prie saugotinų interjero elementų minimas pastato interjere išsaugotas šioje vietoje augęs šimtametis ąžuolas: medis auga skaityklos salėje, įrengta drėkinimo sistema.

Saugotini ir kiti skaityklos teritorijoje esantys želdiniai – keturi šimtamečiai ąžuolai, augantys tarp Vytauto gatvės ir pastato suformuotame skvere, šiaurės vakarų pusėje.

Taip pat Kultūros vertybių registre nurodoma, jog paviljono tipo medinės konstrukcijos pastatą, atspindintį XX a. 7 dešimtmečio modernizmo tendencijas, suprojektavo ilgametis Palangos miesto vyriausiasis architektas A. Čepys (1917-1989). Pastate veikė dailės parduotuvė, buvo įrengta Lietuvos nacionalinės bibliotekos vasaros skaitykla.

Grakštus, perregimas pastatas su švelniai banguojančiu stogu, geometrinio motyvo vitrinomis ilgainiui tapo vienu iš Palangos architektūrinių simbolių, savotišku opartiniu Palangos ženklu.

Pagerbė A. Čepio atminimą

Balandžio ketvirtąją dieną pirmąkart Palangos istorijoje bendruomenės iniciatyva, švenčiant mūsų miesto gimtadienį pagerbtas architekto A. Čepio atminimas ir pasidžiaugta, kad gražiausiu jo kūriniu įvardijama Vasaros skaitykla įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Prie pastato, ant kurio sienos bent jau iki vasaros kabės Fotobienalės.LT dizainerės Gintarės Grišmanauskaitės sukurtas informacinis stendas, kalbėję tiek pačios Palangos gimtadienio šventės organizatoriai, tiek A. Čepio paminėjimo iniciatoriai Fotobienalė.LT prezidentas Adas Sendrauskas bei ilgametis bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius Vitalius Litvaitis pasidžiaugė, jog prie naujai kultūros vertybe paskelbto Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaityklos pastato susirinko gausus būrys tiek A. Čepį pažinojusių ir kartu su juo dirbusių žmonių, tiek jo kolegų architektų, tiek Čepių giminės atstovų, tiek tiesiog Palangos architektūrai neabejingų ir A. Čepį pagerbti norinčių žmonių.

„Gaila, kad didelė jų dalis arba nugriauti, arba brangių kolegų nebeatpažįstamai patobulinti. Toks, koks buvo, išliko tik šis pastatas, laimei, šiemet paskelbtas kultūros vertybe“, – kalbėjo V. Litvaitis, priminęs, jog A. Čepys suprojektavo ir akyse nykstantį Vasaros parodų paviljoną, iš pagrindų rekonstruotą „Šachmatinę“, alaus barą „Molinis ąsotis“.

Kalbėjusysis apgailestavo, kad miesto Savivaldybė nerado galimybės šiais metais prie Vasaros skaityklos sukurti ženklo, kuris įmažintų A. Čepio atminimą.

Klaipėdos universiteto profesorius, architektas, Palangos nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos pirmininkas Petras Grecevičius savo kalbą pradėjo architekto Leonardo Vaičio straipsnio „Palangos ženklai“, pernai publikuoto žurnale „Archiforma“, citatomis.

Profesorius apgailestavo, kad per metus į Kultūros vertybių registrą įmanoma įtraukti tik porą trejetą Palangos objektų – tik tokiam jų skaičiui užtenka lėšų būtiniems tyrimams bei dokumentacijai perengti. O skelbtinų kultūros vertybėmis objektų mūsų mieste yra išties daug.

„Itin daug abejonių visiems kyla tada, kai siūlome į registrą įtraukti vadinamuoju sovietmečiu statytus pastatus. Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pernai pasiūlytas A. Čepio kūrinys šių metų sausio septintąją buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą“, – sakė P. Grecevičius.

Pasak profesoriaus, Vasaros skaitykla išgyveno daug įvairių momentų. Pavojus jai buvo iškilęs tada, kai Martyno Mažvydo biblioteka buvo sugalvojusi už pastato kiemelyje statyti daugiaaukštį pastatą. Laimei, šie planai įgyvendinti nebuvo.

„Nevardinsiu visų vertingųjų šio pastato savybių. Pasakysiu tik tiek: A. Čepio projektuotoji Vasaros skaitykla – vienas iš kurorto simbolių, kaip ir Kurhauzas“, – pabrėžė P. Grecevičius.

(Bus daugiau)