Koncertų salė nauja ir moderni, bet tuščia

Palangos koncertų salės ateitis pamažu grimzta į rūką ir tampa vis sunkiau įžiūrima bei nuspėjama.

Moderniausiu šalyje įvardintas ir kurorto pasididžiavimu turėjęs virsti kultūros objektas, prasidėjus antram vasaros mėnesiui, stovi uždaromis durimis, o nuo jo iškilmingo atidarymo pernai gruodį iki šiol čia įvyko vos 4 komerciniai renginiai – muzikiniai spektakliai. O ir tuos pačius organizavo vienintelis Klaipėdos muzikinis teatras.
Viešojoje erdvėje kaip nuolatinių kultūros renginių vieta, Palangos koncertų salė apskritai neegzistuoja. Niekur nėra skelbiamas joje planuojamų renginių tvarkaraštis. Palangos kultūros flagmano būklę būtų galima palyginti su retais užsakomaisiais skrydžiais vietoj laukto reguliaraus maršruto.
Priežastis, kodėl taip atsitiko, yra žinoma. Iki šiol taip ir neatsirado koncesininkas, kuris mažiausiai dešimčiai metų turėtų tapti šios salės šeimininku. Jam priklausytų rūpintis viskuo – salės internetiniu puslapiu, renginių organizatorių paieška, optimalų salės apkrovimą garantuojančiu repertuaru.
Kodėl jo iki šiol nėra – kitas klausimas. Palangos savivaldybė per 10 metų iš koncesininko siekia susigrąžinti salės statybai iš banko pasiskolintas lėšas – su palūkanomis 2,57 mln. eurų. Per mėnesį tai sudarytų 21,467 tūkst. eurų sumą. Noras teisingas ir logiškas – gaunantys veikiantį objektą, jo valdytojai savininkams turėtų sugrąžinti statybų kaštus.
Tačiau šią salę valdyti pageidaujančios dvi įmonės vienu balsu šaukia, kad iš salės veiklos kas mėnesį surinkti tokius pinigus ir papildomai išlaikyti patį objektą bei darbuotojams mokėti algas yra neįmanoma. Juo labiau, kad koncesininkas ne mažiau kaip pusę milijono eurų privalės investuoti į garso ir šviesos įrengimą.
Situacijos neišgelbėjo ir savivaldybės atsitraukimas: sumažinus nuomos mokestį per pirmuosius trejus metus, bendra per 10 metų iš koncesininko norima susigrąžinti paskolos suma sumažėja net 567 tūkst. eurų. Gal matydami, kad kurorto valdžia pradėjo svyruoti ir leidžiasi į kompromisus, koncesininkai savivaldybę spaudžia toliau tvirtindami, jog ir sumažintas nuomos mokestis esąs nerealus.
Renginių verslo plonybių nežinantiems sunku spręsti, ar mūsų salę valdyti norinčios įmonės gudrauja, ar taip tvirtindamos yra teisios. Salės apyvartos galimybes vertinant mėgėjiškai, prie 21,5 tūkst. nuomos mėnesinio mokesčio reiktų pridėti bent 10 tūkst. eurų darbuotojų algoms ir dar vidutiniškai kokius 5 tūkst. eurų kas mėnesį pastatui išlaikyti bei einamajam remontui. Gauname, kad be jokio pelno salė privalo uždirbti vidutiniškai po 36,5 tūkst. eurų per mėnesį.
Vėlgi, vidutiniškai skaičiuokime, kad kas mėnesį salėje įvyksta po 10 komercinių renginių – 120 per metus, nors tai ir yra nerealu. Išeitų, kad net ir tokiomis idealiomis sąlygomis, už kiekvieną renginį salės operatorius privalėtų gauti po 3650 eurų. O norint ir užsidirbti – visus 4 tūkstančius. Ar tai iš tiesų įmanoma?
Teorinius skaičiavimus geriausiai pagrindžia realus gyvenimas. Tokį šansą savivaldybė gavo, kai jai buvo suteikta teisė koncertų salę nuomoti iki rudens, o gal ir dar ilgiau. Tačiau galimybe nušluostyti nosis visiems salės valdymo siekiantiems verksniams, vargu, ar bus pasinaudota.
Įvertinusi salės išlaikymo kaštus ir per metus privalomą sugrąžinti paskolos dalį (257,6 tūkst. eurų), savivaldybė apskaičiavo, kad per du vasaros mėnesius nuo birželio 20 iki rugpjūčio 20 dienos salėje turėtų vykti 40 renginių, už kuriuos miestui būtų sumokama po 8 tūkst. eurų. Likusių metų laiku planuojama 20 renginių už perpus mažesnę kainą.
Pagal šį skaičiavimą, negaudama jokio pelno salė per metus privalėtų uždirbti 400 tūkst. eurų. Tačiau iki šiol pagal pateiktas paraiškas už salės nuomą į savivaldybės sąskaitą tėra įkritę apie 180 tūkst. eurų. Daug, jei neskaičiuotume grąžinamos paskolos. Mažai, nes ši suma toli gražu nepadengia net metinės paskolos dalies. O ką jau kalbėti apie salės išlaikymą.
Kaip galima tikėtis surinkti pageidaujamą sumą, jei iš vasaros metu lauktų 40 renginių salė tėra rezervuota vos dešimčiai komercinių koncertų. O vietoj to, kad nuo birželio 20 dienos salėje kas savaitę vyktų po 5 renginius, pirmasis koncertas numatytas tik liepos 8 dieną. Kitas renginys tik po savaitės – liepos 16 dieną.
Beje, iš kur atsirado siekis per du vasaros mėnesius organizuoti net 40 renginių? Pasirodo, tiek koncertų per šį laikotarpį vykdavo senojoje Vasaros koncertų estradoje, tačiau tuomet už salės nuomą buvo prašoma po 4-5 tūkst. litų. Dabar salės nuoma kainuoja 6 kartus daugiau. Ar ne todėl Palangoje vasarą savo gastroles numatę dramos teatrai lenda į apšiurusią gimnazijos aktų salę, bet atsisako savo spektaklius rodyti moderniausioje šalyje koncertų salėje?
Girdamasi už salės nuomą surinktais tūkstančiais savivaldybė nepamiršta pabrėžti, kad šie renginiai atsirado be reklamos ir be jokių savivaldybės pastangų.
Blogai, kad nebuvo reklamos ir pastangų. Ne kas kitas, o savivaldybė būsimiems koncesininkams privalėjo trūks plyš įrodyti, kad jos sąlygos yra realios. Teisinamasi, kad nėra darbuotojų, kurie visu tuo rūpintųsi? Tai gal reikėjo juos samdyti, įdarbinti, kad ir vieneriems metams. Juolab, kad jų vėliau prireiks naujai savivaldybės įsteigtai bendrovei „Palangos renginiai“.
Kai daugiau nei prieš pusmetį iškilmingai atidarytos salės durys net ir prasidėjus vasarai yra uždaros, tai skaudžiai atsiliepia bet kurio vis dar mažai kam žinomo kultūros objekto ateičiai. Ypač sulaukus dar vieno smūgio į paširdžius – rudenį lauktas pasaulio muzikos įžymybės amerikiečio kompozitoriaus Philypo Glasso jubiliejinių koncertų turo festivalis Palangoje neįvyks.