Atidaryta Palangos koncertų salė – viena moderniausių Rytų Europoje

Šeštadienį Palangoje buvo pagaliau atidaryta taip ilgai laukta naujoji Koncertų salė. Iki atidarymo ji buvo tapusi bemaž pagrindiniu kurorto kalbų objektu. Specialiai atidarymo šventei sukurtas ir Palangos pučiamųjų instrumentų orkestro, vadovaujamo Vyganto Rekašiaus, atliktas kūrinys „Gintaro skambesys“ atidarė šventinį vakarą ir pristatė salės akustines galimybes – orkestro nariai, „išsibarstę“ keliose salės vietose, taip pademonstravo, kad orkestro atliekami kūriniai puikiai girdimi iš bet kurio salės kampo.

Palangoje – istorinis įvykis
Tai patvirtino ir renginio vedėjai Marijus Žiedas bei Eglė Daugėlaitė: „Sudėtinga, skaitmenizuota elektroakustinė sistema – aštuoni, tiksliais kampais išdėlioti mikrofonai garsą iš scenos siunčia valdymo procesoriui, kuris garsą įtransliuoja 112 sienose, lubose ir po laiptais įrengtų kolonėlių“.
Naująją, modernią Koncertų salę galbūt kiek neįprastai, bet muzikaliai – dviem orkestrinio tamtamo dūžiais atidarė šalies Premjeras Algirdas Butkevičius ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Pastarajam renginio metu buvo išsakyta daug padėkų, ir meras neslėpė džiugesio: „Palangoje šiandien – istorinis įvykis. Daugelį metų šioje vietoje stovėjo Vasaros estrada, o šiandien mes jau verčiame kitą istorijos puslapį – atidarome naują, uždarą ir, svarbiausia, ištisus metus veikiantį kultūros objektą. Kad šis objektas būtų atidarytas, įdėta daug žmogiškų pastangų iš įvairių sričių specialistų, architektų, statybininkų, politikų ir Palangos gyventojų“.

Pradžių pradžia – 2011 metais
Meras trumpam grįžo ir į praeitį, kuomet 2011 metais Palangoje vyko 15-os Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis. „Jame buvo priimtas sprendimas Vasaros estradą įtraukti į valstybinių objektų sąrašą ir ieškoti finansavimo. 2013 metais, jau 16-oji vyriausybė, skyrė lėšų pradėti naujos salės statybų darbus ir tais pačiais metais gruodžio 6 dieną buvo įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms, žyminti Koncertų salės rekonstrukcijos darbų pradžią. Dėkoju Ministrui Pirmininkui ir jo patarėjai Jūratei Juozaitienei, nes be šių žmonių, manau, nebūtų buvę ir šio objekto. Dėkoju ir 15-os vyriausybės Premjerui Andriui Kubilui, kuris padarė pirmuosius žingsnius, kad šis objektas atsirastų“, – dėkojo meras.
Padėkos buvo skirtos ir rangovams, mero žodžiais sakant, padariusiems stebuklą – UAB „Conresta“, projektuotojams UAB „Uostamiesčio projektas“ ir architektui Algirdui Stripiniui, projekto bendraautoriams Snieguolei Stripinienei ir Kristinai Jurkutei.

Kvietė visus atvykti į Palangą
Meras ne tik dėkojo, bet ir kvietė visus Lietuvos žmones į kurortą: „Nuo šiandien šis modernus kultūros objektas priklauso Jums, Lietuvos piliečiams. Ačiū, kad mylite Palangą, esate čia visada laukiami“. Atidarymo metu salėje galėjai sutikti ne vieną Seimo narį, žinomą kultūros ir visuomenės veidą visos šalies mastu.
Šalies Premjeras A. Butkevičius šmaikščiai pasakojo apie naujojo objekto atsiradimo derybų klausimus ir avantiūristinį sprendimą: „Šį vakarą esame Palangos miesto permainų liudininkai – šis architektūros objektas leis miestui tapti Baltijos regiono kurortu ištisus metus. Prisimenant derybų pradžią dėl finansavimo, meras išsakė pageidavimą, kad miestui reikia naujos Koncertų salės. Jis planavo ją pastatyti 2018 metais. Aš jam pasiūliau 10 milijonų, bet su sąlyga, kad objektas bus baigtas 2015 metais. Meras susimąstė, bet ryžosi. Tad toks sprendimas – puikus įrodymas ir pavyzdys kitiems, ką reiškia dideli norai ir tikėjimas. Per pusantrų metų įgyvendintas tokio masto projektas, kuriuo galbūt ne visi tikėjo“.
Palangos meras Premjerui įteikė dovaną – simbolinę naujosios salės formos muzikinę dėžutę, kuri simbolizuoja Koncertų salės architektūrą ir paskirtį. O pats meras, daugelio įvardintas kaip statybos darbų vadovas ir prižiūrėtojas, statybų darbų metu objekte lankęsis vos ne kasdien, gavo dovanų nuo UAB „Conresta“ direktoriaus Luko Laukaičio – simbolinį raktą su užrašu: „Ko neatrakina raktas, teatveria muzika“.

Koncertų salės lūkesčiai
Prieš renginį naujasis objektas buvo pašventintas Telšių vyskupo ordinaro Jono Borutos. Tikimasi, jog šioje salėje skambės ne tik klasikinė, pramoginė, bet ir sakralinė muzika. Šventės metu Palangos pučiamųjų orkestras ir vaizdo ekrane demonstruojami istoriniai momentai nukėlė dar į Vasaros estrados laikus, kuomet čia daugybę metų koncertuodavo įvairūs šalies atlikėjai, vyko įvairūs festivaliai, autoriniai vakarai.
Prisiminimais dalijosi ir operos solistas Virgilijus Noreika. Vasaros estrados atidarymo metu prieš 40 metų solistas Palangai dovanojo savo dainas, o šiandien – jis ir vėl Palangos scenoje, tik naujoje ir modernioje. Palangiškiai pagerbė ir savo mylėtą, amžino poilsio jau iškeliavusį maestro Stasį Povilaitį, žiūrovams jau dainavusį iš vaizdo ekrano. Skambant legendinei dainai „Palanga“, salėje buvę beveik 2200 žiūrovų plojo atsistoję. Salės akustines galimybes demonstravo ir kiti klasikinės muzikos atlikėjai – Asmik Grigorian, Lilijana Gubaidulina, Justina Gringytė, Tadas Girininkas.

Naujoji salė – prestižinė
Salėje įrengtas 2200 sėdimų žiūrovų vietų amfiteatras, naudotos specialios akustinės medžiagos, neleidžiančios sklisti aidui ir maksimaliai apsaugančios nuo triukšmo sklidimo į aplinką, sienoms. Naujoji salė yra beveik 5 tūkstančių kvadratinių metrų ploto, virš žemės iškilusi daugiau nei 14 metrų, o po žeme įgilinta dar 6 metrus. Buvo planuota montuoti 15 metrų skersmens stoglangį, kuris salės lankytojus džiugintų natūralia šviesa ir sukurtų jausmą, kad sėdi lauke, tačiau tai reikalavo milžiniškų investicijų, tad taupymo sumetimais šio sumanymo buvo atsisakyta.
Tačiau išlaikė kitas salės išskirtinumo detales – į du lygius pasikelianti 65 kvadratinių metrų ploto orkestro duobė, tad tokiu būdu galima praplėsti parterį ar sceną. 300 kvadratinių metrų scena – didžiausia koncertų scena Lietuvoje.
 

 Arūno Prialgausko nuotraukos