Koks įvaizdis supa Palangą socialinėje erdvėje?

Salomėja GALDIKAITĖ

Šiomis dienomis socialiniai tinklai užima didelę dalį mūsų gyvenimo, tarp jaunimo – neretai netgi pagrindinę. „Facebook“, „Twiter“, „Instagram“ – tai populiariausi socialiniai tinklai, kuriuose žmonės ne tik bendrauja. Šiose platformose svarbūs ir garsūs žmonės užsiima savo viešaisiais ryšiais, įmonės reklamuoja savo prekes ir paslaugas, taip pat „Facebook“ gausu pranešimų apie artėjančius renginius. Išnaudojus socialinius tinklus tinkamai, prestižas, žinomumas, populiarumas – garantuotas. O kaip mūsų Palangos kurortas atrodo socialiniuose tinkluose? Kaip Palangos valdžia ir verslininkai išnaudoja šį viešosios komunikacijos būdą? Ir kas vis dėlto slepiasi po grotažyme #Palanga?

Socialinių tinklų era
Ir kas prieš kelias dešimtis metų galėjo pagalvoti, kad iš esmės visas gyvenimas persikels į virtualią erdvę. XXI amžius paprastai vadinamas skaitmenine era, ypač tai gerai atsiskleidžia paanalizavus įvairių medijų integraciją namų ūkiuose. Pavyzdžiui, laikraštį pusė JAV namų ūkių turėjo praėjus net šimtui metų po jo išradimo, telefoną – po septyniasdešimt metų, asmeninį kompiuterį – po devyniolikos metų, o internetą – po septynerių metų.
Socialinių tinklų prisitaikymo visuomenėje greičiai dar kitokie. Marko Zuckerbergo 2004 metais sukurta socialinė „Facebook“ platforma jau 2007 metais naudojosi 70 milijonų žmonių pasaulyje. „Facebook“ skelbia, kad šiandien šiame socialiniame tinkle yra 1,44 milijardo aktyvių vartotojų. Vis dėlto galbūt tai socialinių tinklų era?

Dauguma Palangos politikų – aktyvūs
Užsienyje valdžios atstovai socialiniuose tinkluose veikia jau seniai, ypač Amerikoje dauguma jų turi „Twiter“ paskyrą. Lietuvos politikai aktyviau socialiniuose tinkluose pradėjo veikti tik prieš keletą metų. Vienas pirmųjų sėkmingai viešąją komunikaciją „Facebook“ paskyroje įvaldžiusių Lietuvos politikų buvo ankstesnis sostinės meras Artūras Zuokas. Jis tapo populiarus, nes ne tik aktyviai dalindavosi įvairia informacija, bet ir atsakinėdavo į komentarus, neretai pasitelkdamas švelnų humorą. Dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius taip pat aktyvus „Facebook“. Šiuo metu jis turi daugiau nei 45 tūkstančius sekėjų, taip pat be asmeninės paskyros šis žmogus turi ir oficialią politinio veikėjo paskyrą.
Aktyvi „Facebook“ narė taip pat yra ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos paskyroje gausu įvairių nuotraukų tiek iš Prezidentūros, tiek iš įvairių išvykų. Prezidentės paskyroje irgi nevengiama pajuokauti. Jau daugiau nei metus kartkartėmis prezidentė gauna gėlių nuo paslaptingojo Roko. Kas jis yra ir kokiu tikslu siunčiamos gėlės, Prezidentūros spaudos tarnyba nesako, tačiau prezidentės paskyroje buvo keletą kartų įkeltos puokštės nuotraukos su grotažyme #KasTasRokas.
Palangos politikai taip pat naudojasi „Facebook“. Turbūt aktyviausiai tai daro dabartinis Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Nors jo paskyroje informacija neretai būna tikrai gera ir naudinga, įėjus į mero profilį neina paspausti mygtuko „sekti“, tai reiškia, kad aktyviai stebėti mero paskyrą gali tik jo draugai, kurių jis turi tikrai nemažai (šiuo metu 4996).
Nepaisant to, mero socialinis „Faceobook“ profilis pilnas įvairių įrašų, nuotraukų, susijusių tiek su darbu, tiek su asmeniniu gyvenimu. Pastarąjį savaitgalį didelio populiarumo sulaukė susitikimas su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, dar netgi 449 „patinka“ paspaudimų surinko nuotraukų albumas iš dukters pirmojo gimtadienio šventės.
Taip pat Palangos meras stengiasi aktyviai komunikuoti. Pavyzdžiui, po nuotraukomis apie Šventosios paplūdimio baikerių festivalį, viena moteris paklausė, kurį savaitgalį vyks renginys, o meras atsakė, kad renginys jau prasidėjo ir vyks visą savaitgalį, Be to, kitame komentare pridėjo renginio programą.

Puikus įrankis spręsti problemas
Palangos miesto meras teigia, kad socialiniai tinklai suteikia ne vieną privalumą. „Pirmiausia – puikią galimybę nemokamai paviešinti daugeliui aktualią informaciją, paskleisti svarbią žinią. Spaudoje tokia paslauga dažniausiai būna mokama, o socialiniuose tinkluose tai daryti galima nemokamai. O ir žiniasklaidos atstovai, sekantys socialinius tinklus, paviešinta aktualia informacija paprastai susidomi“, – dėstė Š. Vaitkus.
Anot mero, vienas didžiausių privalumų yra tas, kad labai daug gyventojų problemų galima išspręsti net neatėjus į Savivaldybę. „Neretai savo paskyroje sulaukiu Palangos miesto gyventojų žinučių – žmonės išdėsto savas problemas. Visuomet reaguoju į tokias žinutes – nedelsdamas gyventojų pateiktą informaciją perduodu atsakingoms tarnyboms ir paprašau, kad šios kuo greičiau problemą išspręstų. Kaip pavyzdį galiu paminėti šį savaitgalį sulauktą Laukų g. 8 namo gyventojų skundą, kad namuose nėra jokio – nei šilto, nei šalto – vandens. Apie tai informavau „Palangos butų ūkį“ bei „Palangos vandenis“, ¬ir problema buvo operatyviai išspręsta. Vienokių ar kitokių problemų gyventojai išsako ir daugiau, pavyzdžiui, yra tekę taip spręsti ir žiemą be šildymo likusio daugiabučio gyventojų bėdas. O tai, kad dėl iškilusių problemų palangiškiams nebūtina eiti į Savivaldybę, o galima tiesiogiai kreiptis į merą per socialinius tinklus, jiems yra tik patogiau“, – patirtimi dalinosi Palangos miesto meras.

Daugiau reklamuoti
J. Basanavičiaus gatvėje sutikta ir pakalbinta devyniolikmetė Aistė iš Vilniaus teigia, kad apie Palangos renginius socialiniuose tinkluose informacijos yra, bet ją pasiekia nedidelė žmonių auditorija. „Aš asmeniškai apie renginius Vilniuje sužinau iš „Facebook“, pamatau, kad kažkas iš draugų paspaudė, jog dalyvaus, arba organizatoriai skelbia konkursą bilietams laimėti. Tokie dalykai plečia auditoriją, daug žmonių nori laimėti bilietus, todėl netgi labai mažas renginys yra pastebimas. Palangoje daugiau makulatūros ant stendų, nei skelbimų ir įvairių akcijų socialiniuose tinkluose. O jos tikrai padėtų pritraukti jauną auditoriją“, – „Palangos tiltui“ kalbėjo šiuo metu pajūryje atostogaujanti studentė.
Ir tikrai, pavyzdžiui, Palangos koncertų salė turi netgi tris savo paskyras. Pirmąją iš jų mėgsta 15 žmonių, antrąją – 25 žmonės, o trečiąją – 1148 žmonės. Žmogus, kuris nori greitai surasti informaciją apie renginius, gali užtrukti, kol suras pagrindinį puslapį. Tiesa, pagrindinėje paskyroje, turinčioje daugiausiai „patinka“ paspaudimų, informacija apie renginius tikrai talpinama, neretai pridedamos ir įvairių koncertų reklamos.
Apie artėjančius renginius informacijos gausu ir Palangos kurhauzo salės puslapyje, tačiau jis taip pat nėra itin populiarus, turi arti 700 „patinka“ paspaudimų.
Kita vertus, yra ir tikrai išpopuliarintų puslapių „Facebook“ socialiniame tinkle. Daugiausiai „patinka“ paspaudimų turi naktinių klubų paskyros, jų renginiais aktyviai dalinamasi ir juos pamato tikrai nemaža dalis žmonių.

Verslininkai išnaudoja socialinius tinklus
Vilniaus socialinių mokslų kolegijoje reklamą studijuojantis Tadas sako, kad Palangos verslininkai vis aktyviau reklamuoja savo verslus socialiniuose tinkluose. „Socialiniai tinklai versle yra jau visai išplitę – „Facebook“ puslapius turi net ir kempingai. Socialiniuose tinkluose kasmet vis daugiau atsiranda puslapių, kuriuose reklamuojamos įvairios paslaugos, teikiamos Palangoje“, – dėstė Tadas.
Paklaustas, ar tiesa, jog „Facebook“ platforma daugiausiai gyvuoja jaunimo tarpe, studentas atsakė, kad ryški tendencija, jog dažniau „Facebook“ puslapį administruoja tos vietos, kuriose dirba jaunesnis kolektyvas.

Palangos futbolas – populiarus
Dar yra likę nemažai komandų ar įvairių organizacijų, kurios socialinių tinklų nenaudoja aktyviai. Tačiau Palangoje yra tikrai gerų pavydžių, kur tokia klaida nedaroma. Palangos futbolo komanda „FK Palanga“ tikrai aktyviai veikia socialiniame tinkle „Facebook“, ją mėgsta beveik 4000 šio tinklo vartotojų. Komandos puslapyje gausiai pateikiama įvairi informacija: varžybų rezultatai, nuotraukos, video, artėjančių varžybų tvarkaraščiai, naujienos apie naujus ir komandą palikusius žaidėjus. Yra skatinamas ir komandos sirgalių aktyvumas – skelbiami konkursai, kuriuose galima laimėti prizus.
Vienas iš „FK Palangos“ puslapių administratorių Ramintas Puškorius teigia, kad išnaudoti socialinių tinklų privalumus yra būtina. „Žmonės šiais laikais į skelbimų lentas retai pažiūri. Jie įsijungę savo išmaniuosius telefonus ten suranda daugiau informacijos, todėl ir mes naudojame socialinio tinklalapio paskyrą. Aktyvūs „Facebook“ nariai visada viską pastebi, todėl jie pro akis nepraleidžia ir mūsų skelbiamų įrašų. Tada sužinoję naujienas pasako kitiems, jie susidomi ir mūsų sekėjų ratas didėja. Taip yra lengviau pritraukti jaunimą ir socialiai aktyvius vyresniuosius. Tokiu būdu jie sužino apie mūsų skelbiamus renginius, rungtynes bei įvairias naujienas“, – „Palangos tiltui“ pasakojo Ramintas.
Taip pat, anot Raminto, socialiniai tinklai suteikia ne tik puikias reklamos galimybes, taip pat jų pagalba galima užsiimti ir edukacija: „Didžiulę rolę paskyroje turi komandos edukacinė veikla. Stengiamės į futbolą aktyviai įtraukti vaikus. Tegul geriau sportuoja nei šlaistosi gatvėmis. O tai žavi vyresnio amžiaus auditoriją“.

Nuo pikantiškų asmenukių iki pajūrio peizažų
Socialinėje medijoje pastaruoju metu itin išpopuliarėjo grotažymės (dar kitaip vadinamos „hashtag“). Jose yra vienu arba dviem žodžiais ar trumpiniais nusakoma įrašo esmė. Grotažymės naudingos todėl, kad paspaudus ant jos, galima vienoje vietoje matyti visus įrašus, kurie buvo patalpinti su tokia pat grotažyme.
Pavyzdžiui, paspaudus ant grotažymės #Palanga galima pamatyti labai įvairių dalykų. Šiuo metų ją panaudoję yra daugiau nei 92 tūkstančiai žmonių.
Viena Palangoje poilsiaujanti moteris įdėjo savo šeimos asmenines nuotraukas pajūryje ir šalia parašė #Palanga, kita mergina grotažymės pagalba reklamavo laikinas tatuiruotes, o Lietuvoje garsios merginų grupės narės džiaugėsi esančios vėl „namie“.
Grotažymę #Palanga naudoja ir tokie puslapiai kaip „We love Lithuania“. Jame galima pamatyti Palangoje darytų pajūrio peizažų, gamtos ir miesto nuotraukų.