Kiek žinių apie save galima atskleisti viešojoje erdvėje?

Pastaraisiais metais socialiniai tinklai tapo ypač populiarūs. Šių tinklų esmė – pritraukti interneto vartotojus, mėgstančius bendrauti virtualiai, suteikiant jiems galimybę išreikšti save bei surasti „draugų“ su panašiais interesais. Savęs rodymas, viešas asmeninių duomenų, intymių smulkmenų skelbimas labiau būdingas jaunimui. Tačiau žinių atskleidimas viešojoj erdvėje gali turėti ir neigiamų pasekmių. Tad kiek jų galima atskleisti?

Verta pagalvoti, kiek galima atsiskleisti
Būtų galima ilgai vardinti, kiek galimybė dalintis informacija viešojoje erdvėje mums suteikia patogumo. Tačiau neverta per daug atsipalaiduoti: kiekvieną kartą, publikuojant savo asmeninę informaciją, gerai pamąstykite, ar nėra tokių asmenų, kuriems publikuojama jūsų informacija neturėtų būti rodoma ir ar jie jos nepamatys.
Pavyzdžiui, JAV šiuo metu yra labai populiaru prieš įdarbinant žmogų, peržvelgti ne tik jo gyvenimo aprašymą (CV), bet ir susipažinti su jo virtualaus gyvenimo informacija. Pasirodo, pakankamai dažnai žmogus tokiu būdu susigadina savo reputaciją prieš būsimąjį darbdavį.
„Facebook“ galima rasti duomenų apie žmogų daugiau nei saugumo archyvuose, be to, asmuo juos pateikia savanoriškai. Vokiečiai apskaičiavo, kad „Facebook“ galima rasti asmeninių duomenų iš 90 sričių, kai buvusios Vokietijos demokratinės respublikos saugumo tarnybai „Stasi“ pakako 48 sričių, kad galėtų sekti gyventojus.
Pagrindinė tinklų bėda ta, kad jie suteikia intymumo iliuziją. Tarkim, vaikai mano, jog linksminasi su draugais, bet juos stebi visas pasaulis. Duomenų apsaugos specialistai įspėja, kad pėdsakų internete visiškai ištrinti neįmanoma.

Ką mano palangiškiai?
O ką apie tai, kiek žinių apie save galima atskleisti viešojoje erdvėje, mano Palangos moksleiviai, besimokantys Senojoje gimnazijoje?
Jonas Simutis: „Mano nuomone, žmogus pats pagal savo poreikius nusprendžia, kiek informacijos apie save atskleisti, Vienas mėgsta uždarą, intymesnį gyvenimą, kitam labiau patinka didelis žmonių dėmesys ir viešas gyvenimas.
Socialiniai tinklapiai daro didelę įtaką šiuolaikiniam jaunimui, nemanau, kad atrasčiau tarp savo draugų bent vieną, kuris nesinaudoja „Facebook“. Socialinis tinklapis turi daug pliusų: gali sužinoti apie artėjančius įvykius, atrasti senus draugus ar tiesiog prisijungti prie bendraminčių sukurtos tam tikros grupės. Aš pats, galima sakyti, esu priklausomas nuo „Facebook‘o“ ir jį patikrinti prisijungiu kasdien, tačiau esu senamadiškas ir daug labiau vertinu gyvą, tikrą bendravimą, nes manau, kad tik bendraujant su žmogumi gyvai, akis į akį, gali iš tikro jį pažinti ir pamatyti tikrąjį jo veidą.
Iš tikro internete dažnai atsiranda „laido riterių“, kurie virtualiame pasaulyje vaidina labai „kietus“, gali susikurti kokį nori įvaizdį, tačiau realiame gyvenime dažniausiai yra visai kitokie.
Taip pat privalu visad galvoti, ką viešini virtualioje erdvėje, nes kartais mes užmirštame, kad tą informaciją gali pamatyti tie žmonės, kuriems nederėtų. Trumpai viską apibendrinant, socialiniai tinklapiai yra tikrai geras ir patogus dalykas, bet jie niekad nepakeis tikro, gyvo bendravimo, nes jo vertė kelis kartus didesnė“.

„Ieškau konkrečios informacijos“
Jūratė Riepšaitė: „Kiekvienas žmogus turi skirtingą nuomonę apie tai, kiek žinių apie save galima atskleisti viešojoje erdvėje. Manau, internete informacijos apie save reikėtų pateikti kiek įmanoma mažiau. Asmeniškai aš apie save stengiuosi paskelbti tik tiek informacijos, kiek jos turėtų pakakti žmogui, kuris mane pažįsta, bet šiuo metu negali susisiekti kitomis priemonėmis, ir vienintelė išeitis lieka prisijungimas prie kokio nors socialinio tinklo, pavyzdžiui, „Facebook“.
Dažnai taip nutinka, kad man reikia ką nors sužinoti iš žmogaus, kurį pažįstu tik „iš matymo“, tada tiesiog susirandu tą žmogų per „Facebook“ ir greitai bei efektyviai paklausiu reikiamos informacijos. Tačiau jei su kuo nors noriu pabendrauti ne tik persimesdama keliomis internetinėmis žinutėmis – tada iškart pasiūlau žmogui susitikti, kadangi man ypač svarbu yra gyvas bendravimas, kuriame yra tikros emocijos, o ne vien žinutės, perpildytos jau sukurtais dirbtiniais internetiniais veideliais.
Prisipažinsiu, prieš keletą metų, kai tik pradėjau naudotis socialiniu tinklu „Facebook“ buvo smagu daug komentuoti, peržiūrinėti kitų įkeltas nuotraukas, būsenas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau tas noras sumažėjo ir pastaruoju metu „Facebook“ įsijungiu tik tada, kai man reikia kokios nors konkrečios informacijos, pavyzdžiui, sužinoti apie savo klasės veiklą „Facebook“ sukurtoje klasės grupėje. Ir tiek“.

Informaciją viešoje interneto erdvėje mato visas pasaulis
Moksleivė Greta Žvinklytė sako, kad savo intymių, asmeninių dalykų atskleidimas viešojoje erdvėje ar socialiniuose tinklapiuose yra labai dažnas dalykas: „Paaugliai neretai nori pasirodyti, kokiuose vakarėliuose lankėsi, ką veikė ir dėl to skelbia asmeninius dokumentus, fotografijas, nesuvokdami, kad jas mato ne keli draugai, o visas pasaulis ir net tie, kurie išties to neturėtų pamatyti: šeimos nariai, artimieji ar net mokytojai.
Manau, jog keldami asmeninę informaciją, fotografijas, turime labai gerai pagalvoti ar tikrai tai yra saugu ir ar vėliau neteks dėl neapgalvotų ir skubotų sprendimų raudonuoti iš gėdos tėvų, artimųjų, mokytojų ar net draugų akyse“.