Kas gali „vartoti“ viešą savivaldybės informaciją?

Ką daryti visuomeniškai aktyviam Palangos gyventojui, kuris pageidauja žinoti, ką planuoja daryti jo išrinkta miesto valdžia, kokius ruošiasi priimti sprendimus, kaip vienu ar kitu klausimu diskutuoja politikai, ar jie gina miestiečių interesus?
Vienas būdas visa tai žinoti yra dalyvauti tarybos komitetų arba pačios miesto tarybos posėdžiuose. Tačiau ištisas dienas kiurksoti savivaldybės patalpose sau gali leisti nebent smalsūs pensininkai. O ką daryti dirbančiam žmogui?
Išeitis, regis, yra paprasta. Šiame aukštųjų technologijų amžiuje visa reikalinga informacija prieinama internete. Ten smalsus palangiškis turėtų rasti visą jį dominančią medžiagą apie taryboje ir savivaldybės administracijoje priimamus sprendimus.
Juo labiau, kad teisę visa tai žinoti bet kuriam Lietuvos piliečiui suteikia šalies Konstitucija ir Vietos savivaldos įstatymas, kuriuo savivaldybės gyventojams garantuojamas dalyvavimas tvarkant viešuosius (kitokių savivaldoje ir negali būti) savivaldybės reikalus.
Šiuo įstatymu savivaldybė įpareigojama sudaryti sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, skatinti įvairias pilietinės iniciatyvos formas, remti gyventojų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu.
Pagal įstatymą savivaldybė privalo garantuoti savo veiklos skaidrumą. „Savivaldybės ir jos viešojo administravimo subjektų veikla gyventojams turi būti aiški ir suprantama“, – rašoma Seimo priimtame ir valstybės Prezidento pasirašytame teisės akte.
Kitas Vietos savivaldos įstatymo principas įtvirtina viešumą ir reagavimą į savivaldybės gyventojų nuomonę. Gyventojai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės ir kitų jos viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą.
Tačiau visoje Lietuvos teritorijoje galioti turintis Vietos savivaldos įstatymas Palangos, matyt, neaprėpia.
Oficialiame Palangos savivaldybės tinklalapyje norint susipažinti su tarybos sprendimų projektais, eilinis palangiškis iš karto susiduria su miesto valdžios įstatytu filtru: jam leidžiama skaityti tik valdiška ir menkai suprantama kalba surašytą sprendimo projektą ir dar painesnį projekto teikimą.
Visą sprendimo projekto rengimo medžiagą: projekto priedus, komitetų posėdžių protokolus, tarybos ketinamus tenkinti motyvuotus prašymus, detaliųjų planų brėžinius galima matyti tik paslaptingiems vartotojams, kuriems savivaldybė suteikia prisijungimo slaptažodį.
Palangos gyventojas, kuris kartu yra ir tarybos rinkėjas, taigi ir tarybos narių, bei iš miesto biudžeto algą gaunančių savivaldybės administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų darbdavys, prisijungimo slaptažodžio negaus (kitaip jų visai nereikėtų), nes jis nėra vartotojas.
Jei tie su slaptažodžiais vartoja tarybos sprendimų rengimo medžiagą, kodėl jos lygiai tiek pat vartoti negali ir bet kuris savivaldybės gyventojas? O, interneto pagalba, ir kiekvienas lietuviškai suprantantis pasaulio žmogus? Juo labiau, kad tokią teisę mums suteikia Lietuvos įstatymai.
Išgirdusi, kad visuomenei savivaldybės internetinėje svetainėje neprieinama informacija apie tarybos komitetų darbą, žmonės nemato taryboje tvirtinamų detaliųjų planų brėžinių, regis, nustebo ir savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.
Ar tik apsimetė nustebusia? Juk dar beveik prieš dvejus metus A. Kilijonienė aiškino, kad, esą, gyventojams pakanka matyti sprendimų projektus, jau priimtus sprendimus ir jos pasirašytus įsakymus. O jei palangiškius kas nors domina plačiau, jie privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose.
Kitas prieš dvejus metus išsakytas direktorės argumentas buvo, kad tarybos nariams pateikiamoje papildomoje informacijoje būna nurodyti interesantų asmens duomenys, kurių kitiems nevalia matyti. Tuomet kokie teisės aktai tokią teisę suteikia politikams? Gal jie yra gavę Valstybės saugumo departamento leidimą susipažinti su riboto naudojimo ar slapta informacija?
Pastaruoju metu ir tarybos narių teikiamoje sprendimo projekto medžiagoje žmonių asmens duomenys ir adresai yra užtušuojami. Tačiau nuo kada visuomenei slaptais tapo detaliųjų planų brėžiniai, ar kokios nors privačios įmonės prašymas kažką suteikti, skirti ar leisti? Juk prašo ne asmeniškai mero, o tarybos, kurią išrinko visi palangiškiai.
Tuo metu Klaipėdos miesto valdžia Vietos savivaldos įstatymą skaito visiškai kitaip. Uostamiesčio savivaldybės interneto svetainėje nėra išskirtinių vartotojų su slaptažodžiais, visuomenė bet kada gali susipažinti su ne tik su visais tarybos sprendimų projektų priedais, bet ir pasiskaityti išsamius tarybos komitetų posėdžių protokolus.
Kai pati miesto valdžia nusprendžia, ko miesto gyventojams nėra būtina žinoti, nenuostabu, kad kuo toliau, tuo labiau žmones apima visuotinė apatija. Kažkuo aktyviau savivaldybėje besidomintis žmogus tarp valdininkų net ima kelti abejones dėl savo psichikos. Gal todėl nereiktų stebėtis, kaip kaskart mažėja prie balsadėžių ateinančių rinkėjų gretos, o visuomenei tampa nebesvarbu, kas tvarkys jų reikalus. Juk kas bebūtų valdžioje – vis vien padarys taip, kaip valdžiai, o ne žmonėms, reikia.
O gal to valdžia ir siekia. Juk valdyti niekuo nesidominčią bendruomenę visada yra lengviau. Juk tuomet gali daryti ką nori, nes visuomenei vis vien niekas nerūpi.