Iškreiptos advento modernios tradicijos: pirkti, vartoti ir naudotis

Advento laikotarpiu skaičiuojame laiką iki didžiųjų metų švenčių – Kalėdų. Tačiau retas kuris beatsimena tikrąsias šio laukimo tradicijas ir daugiau suka galvas, kaip išmoningiau pasiruošti šventėms ar kokiomis dovanomis apipilti artimuosius. Domėjomės, kokias advento tradicijas dar žino Palangos gyventojai ir ar bent dalies jų dar laikosi.

Nepradėti švęsti iš anksto
Palangos krašto etnokultūros klubo, folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė, etnologė Zita Baniulaitytė įsitikinusi, kad didžiausia šiandienos problema – kaip sustabdyti šventinį lėkimą advento laikotarpiu ir švęsti tam skirtu laiku: „Labai svarbu nepradėti švęsti iš anksto, kas šiandien, kiek pastebiu, jau nebelabai įmanoma. Pastaruoju metu pradedame švęsti nuo Advento. O šis laikotarpis yra laukimo, neskubėjimo metas. Šventimui turime ilgą laikotarpį – nuo Kūčių iki pat Trijų Karalių. Kuomet ateina Kalėdos, namie papuoštos eglutės jau būna nublukusios, visi jau lyg ir pavargę, šventiniai papuošimai atsibodę – tai kokios čia šventės?“.
Etnologė pasakoja, kad kiekvienas iš mūsų turėtume advento laikotarpiu permąstyti savo gyvenimą, apmąstyti savo poelgius, labiau bendrauti vienas su kitu, skirti daugiau ne tik šeimai, bet ir sau. Neskirti daug laiko pramogoms, maistui.

Adventą švęsti vis sunkiau
Kuomet aplink vyrauja masinis lėkimas, pirkimas ir aiškiai žmonėse matoma komercijos įtaka – visa tai Z. Baniulaitytė vadina tarsi iškreipta advento forma: „Daugiau šiuo laikotarpiu reikėtų skirti dėmesio namams, šeimai, Bažnyčiai. Pats laikas išmokti sugebėti save sustabdyti bent vieną dieną savaitėje – gal net užsidegti žvakę, kurios liepsna raminančiai nuteikia ir pabūti ramybėje keletą minučių. Kaip jau kiekvienam išeina, kiekvienas turėtų atrasti sau priimtiniausią būdą“.
Tačiau etnologė jau kurį laiką pastebi, kad adventą švęsti vis sunkiau. Nuo gyvenimo, kuris vyksta aplink, sunku pabėgti. „Galbūt lengviau gyvenantiems toliau nuo miesto, vienkiemiuose, kurie taip neįsukti į vis nepabaigiamus darbus, aplinkos šurmulį“, – sakė pašnekovė.
Šiuo laikotarpiu, pasak etnologės, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir vaikų ugdymui: „Šeimose turėtų būti kalbama apie adventą, senąsias jo šventimo tradicijas. Nepamirškime skatinti vaikus prisiminti papročius. Šis laikotarpis – pats tinkamiausias metas aptarti šeimos tradicijas, ką yra perdavusi močiutė ar promočiutė. Smagu ruoštis šventei taip, kaip ruošėsi tavo proseneliai. Ir nebūtinai šventinį stalą ruošti taip, kaip pasakoja etnologai – kur kas svarbiau išlaikyti šeimos tradicijas, kas jau yra atėję iš ne vienos kartos. Kaip smagu iškepti pyragą pagal močiutės receptą, o ne ištrauktą iš interneto“.
Pačiai etnologei šiandien, kaip ir visiems, sudėtinga laikytis advento tradicijų: „Įtraukia tas šiandieninis ratas nori nenori: darbai, renginiai. Tačiau vienos tradicijos vis dėlto laikausi – niekada nepuošiu Kalėdų eglutės nuo Advento pradžios, o tik Kūčių vakarą. To visada paisau ir niekada nebuvau pasielgusi kitaip. Tada Kūčios tampa dar labiau išskirtinės, sukuriamas šventinis įspūdis. O džiaugtis eglute turime laiko iki pat Trijų Karalių“.
Etnologė Z. Baniulaitytė džiaugėsi, jog mieste organizuojama „Dovanų meistarnė“ suburia vis daugiau norinčių pabūti advento laikotarpiu kartu. „Gyventojai renkasi šeimomis, daro savo rankomis įvairias dovanas savo artimiesiems, planuoja, ką kam dovanos. Tai puiki proga pabūti kartu su šeima, draugais. Yra tokių, kurie po darbo skuba tiesiai čia ir skuba prie rankdarbių – tai nusiraminimo, pokalbio su savimi laikas“, – pastebėjo Z. Baniulaitytė.

Palangiškiai vis dar moka švęsti
Renginių prodiuseris Gintautas Mieleika, paklaustas apie adventą, šį laikotarpį vadina išskirtiniu: „Šis laikotarpis man reiškia labai daug ir nebuvo dar tokių metų, kada šis laikotarpis nebūtų minimas ne tik mano šeimoje, bet ir giminėje. Giminėje šiuo metu jaučiamas susikaupimas, pakylėjimo dvasia, gerumas, padidėjęs rūpestis vienas kitu“.
Palangiškis net neabejoja, kad visus įsukusi komercija nustelbia patį švenčių laukimą ir adventą ganėtinai iškreipia. „Iki švenčių šiuo laikotarpiu vyrauja nemenkas chaosas, parduotuvėse šis reikalas ganėtinai perspaustas. Kad ir praėjusį savaitgalį prekybos centruose buvo organizuojamos didžiulių nuolaidų dienos – vėl skatinamas masinis pirkimas, stumdymasis. Reikėtų ir komercijoje išlaikyti tam tikras ribas ir taip įkyriai visko šventiniu metu nebrukti“, – įsitikinęs pašnekovas.
G. Mieleika mano, kad ypač advento metu reikėtų mokytis ar bent bandyti išlaikyti dvasinę pusiausvyrą ir keisti požiūrį, kad ne viskas atsiremia į pinigus: „Dabar labiausiai turėtų vyrauti ramybė, metų veiklos apmąstymas – daugiau gerumo, gražumo, bendravimo tarpusavyje“.

Valdžios rodomas pavyzdys ugdo jaunąją kartą
Adventą visada švenčia ir Palangos menininkas Vytautas Kusas: „Kaip ir priklauso, šeimoje yra šventinis vainikas su keturiomis advento žvakėmis – degsime kiekvieną sekmadienį. Tradicijų stengiamės laikytis“.
Menininkas puikiai atsimena laikus, kuomet prieš šventes skubėdavo įsigyti sunkiai gaunamą daiktą, pavyzdžiui – knygą. „Būdavo eilės, grumtynės, kad gautumėm knygą ar norimą muzikos plokštelę. Šiandien parduotuvėse taip pat grumtynės, bet tikrai ne dėl to, kad ką nors sunkiai galime gauti, o dėl to, kad verčiamės per galvą, ką įmantresnio padovanoti artimam“, – pasakojo menininkas.
V. Kusas išsako ir savo požiūrį į valstybę: „Pažiūrėkit, kas šiuo metu vyksta aplink – pikti žodžiai siunčiami vienas kitam, nuolatiniai skandalai. Išsakomas požiūris, kad apie šventes ir jų tradicijas turi kiekvienas kalbėti savo šeimose. Tačiau turi būti rodomas pavyzdys ir aukščiau, gal bent per adventą galėtų valdžia nesisvaidyti pykčiais, geriau palaikyti tą norimą mesti akmenį užanty. Jei būtų natūraliau ir be dirbtinumo šnekama, būtų rodomas kur kas geresnis pavyzdys. Taip pat svarbu laukiant švenčių, susikaupimo metu nedemonstruoti dirbtinumo. Jei netiki, nedek tos advento žvakės ir nevaikščiok į bažnyčią, būk savimi, nes dirbtinumas niekam nepatinka“.

Pasninkas visą gyvenimą
„Žemaičių draugijos“ pirmininkas, aktyvistas Augustas Narmontas, propaguojantis sveiką gyvenimo būdą, sako, jog jam adventas – visą gyvenimą: „Stengiuosi gyventi sveikai, niekada nepersivalgau, netriukšmauju, nepijokauju, tad man adventas, pramogų ar pasninko atžvilgiu, nėra išskirtinis metas. Tačiau adventinę nuotaika bandau kurti. Susiradau šiaudinį vainiką, uždegsiu žvakę, pabūsiu vakarais. Susikaupimo laikas“.
Adventas A. Narmontui – ramybės ir pasiruošimo žiemai laikas. „Jaučiu, kad ateina tamsiausias ir ilgiausias metų laikas, tad bandau jam nusiteikti, tačiau advento kažkaip specialiai negalėčiau išskirti“, – kalbėjo A. Narmontas.

Vaikų ugdymas advento metu
Palangiškė, auginanti du mažus vaikus, pasakojo, kad šiandieninėmis advento tradicijomis ji stebisi. Jau seniai yra pastebėjusi, kad parduotuvės užkištos advento kalendoriais, kurie moko švenčių laukimo, tačiau yra kita, ne pati geriausia tokių kalendorių pusė – saldumynų vartojimas. „Šeimoje stengiuosi kiek įmanoma riboti saldumynų kiekį, tad ir tokio advento kalendoriaus, kurio metu vaikas kasdien gautų šokolado, neperku. Buvau kitaip auklėjama ir man susiformavęs kitoks požiūris į šį laukimo laikotarpį. Man adventas asocijuojasi su ramybe, pasninko laikymusi. Buvau auklėjama, kad šiuo laikotarpiu derėtų sumažinti savo poreikius, atsisakyti pramogų, saldumynų ir panašiai. Ir tik Kalėdoms atėjus gaudavome saldumynų, tada ir laukimas būdavo kitoks. O dabar priešingai – aplink tik komercija. Žinau, jog užsienyje yra tokio tipo kalendoriai ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, kurių metų vėl skatinamas masinis vartojimas“, – tokį šiandienos gerokai iškreiptą adventą mato palangiškė Reda.