Iš kaltintojų prokuratūra virto advokatais

 Praėjusios vasaros pabaigoje visą Lietuvą sukrėtusi nelaimė sulaukė netikėto aido iš Palangos prokuratūros.

Dingus elektrai sustojusiame atrakcione beveik valandai žemyn galvomis 4-6 metrų aukštyje pakibo 9 vaikai, kurie buvo per žingsnį nuo mirties. „Mama, aš jau mirsiu“, – spąstais tapusiame atrakcione aidėjo šalia bejėgiškai viską stebinčių tėvų kraują stingdantys vaikų klyksmai.

Pavojingoje padėtyje įkalinti paaugliai vėmė, kai kuriems iš nosies plūdo kraujas, jie jau buvo pradėję alpti. Po šio įvykio gydytojai neslėpė, kad gyvi jie išliko per stebuklą, nes aukštyn kojomis pakabinti žmonės gali išgyventi tik tam tikrą laiką. Viduramžiais tokiu būdu buvo vykdomos mirties egzekucijos.

Kitą dieną policija nedvejodama pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes niekam nebūtų kilę abejonių, kad už šį vaikų kankinimą kažkas turi atsakyti.

Prabėgus beveik 5 mėnesiams po šio įvykio visuomenę pasiekė ne mažiau ciniška žinia – nenustatyta, kad UAB „Leander LTU“ darbuotojai tyčia siekė sužaloti nukentėjusius vaikus. Tačiau ir be tyrimo aišku, kad olandai į Palangą atvažiavo ne žaloti vaikų, o iš jų išmelžti kuo daugiau pinigų.

Atrakcione nukentėjusiems vaikams nenustačius sunkių sužalojimų, prokuratūra šį įvykį prilygino nelaimingam atsitikimui, dėl kurio atrakcionus valdantys olandai yra nekalti. Nebūtų nieko keista, jei toks prokurorų verdiktas būtų buvęs kokiai parai žmonėms įstrigus be elektros likusiame lifte. Nors ir tuomet teisėsauga pultų aiškintis, kodėl tiek laiko jie nebuvo išvaduoti. Tačiau net parą trunkantį priverstinį įkalinimą lifte mes vargiai galėtume prilyginti valandą trukusiam kabojimui žemyn galva.

Juk pagrindinis žmonėms kilęs klausimas buvo ne kodėl sugedo atrakcionas, o kas kaltas, kad net valandą jo nepavyko nuleisti ant žemės. Elektros dingimo atveju kiekvienas pavojų keliantis atrakcionas turi autonomiškai elektrą tiekiantį įrenginį, kuris atrakcioną leidžia nuleisti avariniu būdu.

Kodėl užstrigus atrakcionui iš karto nesuveikė avarinis nuleidimas?

Prokuratūrai pakako olandų paaiškinimo, kad pasinaudoti avariniu nuleidimu jiems sutrukdė į įvykio vietą atvažiavę ugniagesiai gelbėtojai, kurie olandus nuvarė nuo atrakciono ir atjungė elektros kabelius. Dėl to nebebuvo galima avariniu būdu nuleisti atrakciono strėlės.

Sunkiai įsivaizduojama, kad prie užstrigusio sudėtingo mechanizmo atvykę ugniagesiai ėmė šeimininkauti, lyg prie avarijos metu suknežintos mašinos. Labiau į tiesą panašūs yra ugniagesių liudijimai, kad vos tik atvykę jie ėmė ieškoti už atrakcionus atsakingo asmens, angliškai su juo aiškinosi, kaip galima būtų nuleisti atrakcioną. Net kelis kartus ugniagesiai olandams suteikė tokią progą ir kai jiems tai nepavyko, gelbėtojai vaikus ėmėsi vaduoti taip kaip jie išmano – bandė karpyti sėdynių apsaugas.

Kodėl prokurorai nesiaiškino dėl šių parodymų prieštaravimo? Juk akivaizdu, kad olandai arba ugniagesiai meluoja ir kažkurie yra kalti dėl šios avarijos padarinių. Jei, anot olandų, ugniagesiai iš tiesų trukdė iš karto atlikti gelbėjimo darbus, kodėl finansinių nuostolių patyrusi atrakcionų bendrovė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nepaduoda į teismą? Kodėl „Leander“ įmonei pareikšto nukentėjusių žmonių 151 tūkst. litų civilinio ieškinio olandai nenukreipia dėl nepavykusio gelbėjimo „kaltiems“ ugniagesiams?

Tačiau net į tai, kas kam trukdė, galima būtų nesigilinti. Pakaktų atsakyti dar į vieną klausimą, kuriam tyrėjai visiškai neskyrė dėmesio – kodėl olandai avariniu būdu atrakciono nesugebėjo nuleisti ugniagesiams dar neatvykus, kai atrakciono šeimininkams tai padaryti dar niekas netrukdė?

Įvykio vietoje buvę liudytojai pasakojo, kad atrakcionui sustojus jį prižiūrintys darbuotojai sunerimusius tėvus kurį laiką vis ramino, kad netrukus atrakcionas bus pataisytas. Po kelių minučių žmonių kantrybė išseko ir pasipylė skambučiai gelbėtojams. Pranešimą apie nelaimę ugniagesiai iš Bendrojo pagalbos centro gavo 22 val. 52 min. Į įvykio vietą jie atvyko 23 val. 02 min. Atstačius elektros tiekimą atrakcioną pavyko nuleisti tik 23 val. 49 min.

Vadinasi, tam, kad netrukdomai atrakcioną nuleistų avariniu būdu, olandai turėjo 10 minučių. Dar pridėjus tas kelias minutes, kai žmonės laukė, kol problemą išspręs patys olandai, laiko buvo dar daugiau. Ką per tas brangias minutes veikė atrakciono darbuotojai?

Pats bendrovės direktorius Petrusas Leanderis tyrėjams pasakojo, kad sustojus atrakcionui jis iš karto bandė įvertinti bendrą situaciją: kas atsitiko, ar niekas nėra sužalotas. Pirmiausia jis apžiūrėjo, kaip jaučiasi atrakcione užstrigę žmonės, norėjo įsitikinti kokia jų savijauta (?!), juos ramino. Po to jis apžiūrėjo sustojusį atrakcioną, kitų darbuotojų paprašė, kad jie apžiūrėtų kitus atrakcionus. Kai įsitikino, kad atrakcionuose jokių akivaizdžių gedimų nematyti, jis specialiu prietaisu-indikatoriumi patikrino ar yra elektros srovė ir tik tuomet suprato, kad problema kilo dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo. Ir tik tada jis ėmėsi skubių (?!) priemonių avariniu būdu išlaisvinti žmones iš atrakciono: pajungė atrakciono generatorių ir ketino rankiniu būdu reguliuodamas atrakciono hidraulines rankenas lėtai apversti atrakciono ratą ir jį nuleisti ant žemės. Tačiau to nespėjo padaryti, nes tuo metu atlėkė ugniagesiai ir to padaryti jam nebeleido.

Visą tai užrašiusiems tyrėjams jokių klausimų kažkodėl nekilo. Kodėl įvykus avarijai už atrakcioną atsakingas įmonės vadovas pirmiausia rūpinasi atrakcionų apžiūra, vaikštinėja ir žvalgosi, kaip jaučiasi kojomis aukštyn pakabinti vaikai, aiškinasi, yra elektra ar jos nėra ir tik tada ruošiasi nuleisti atrakcioną? Tai gal, po velnių, pirmiausia nuleisk vaikus, o tada tyrinėk savo įrenginius!

Ar vien tokie atrakcionus valdančios įmonės vadovo veiksmai nėra nusikalstamas abejingumas?

Kodėl P.Leanderis taip ramiai reagavo į sustojusį atrakcioną, paaiškina viena tyrėjų praleista aplinkybė. „Pats atrakcionų veiklai vadovaujantis olandas man prisipažino, kad šis įrenginys šią vasarą šitaip užstringa jau ketvirtą kartą. Tačiau pramogautojai įstrigdavo tik kelioms minutėms, per kurias gedimus pavykdavo pašalinti“, – iš karto po įvykio „Lietuvos rytui“ pasakojo tą vakarą gelbėjimo darbams vadovavęs ugniagesių pamainos vadas Sigitas Stonkus.

Tačiau tyrėjų užrašytose apklausose apie tai – nė žodžio. Negi pareigūnams apie šį ugniagesio liudijimą nebuvo žinoma? Juk šie S.Stonkaus žodžiai „Lietuvos ryto“ dienraštyje buvo išspausdinti jau kitą dieną po įvykio. Prokurorai neskaito spaudos, kuri rašo apie jų tiriamą įvykį? O gal nenori pastebėti to, kas tyrimui nėra naudinga?

„Lietuvos rytas“ rašė ir apie tai, kad kitą dieną po įvykio, kai atrakcioną apžiūrėjo komisija, Energetikos inspekcijos vyresniajam inžinieriui Ginteriui Skrabsui „Leander LTU“ negalėjo pateikti nė vieno prašomo dokumento. Apie tai prokuratūros nutarime – nė žodžio. Užtat prokurorai labai kruopščiai užrašė P.Leanderio pasakojimus, kaip kiekvieną vakarą, baigus darbą šis atrakcionas avariniu būdu pakeliamas, o ryte nuleidžiamas. Vieną kartą per savaitę atliekamas demonstracinis avarinis atrakciono strėlės nuleidimas, tai pažymint specialiame žurnale. Lemtingą nelaimės dieną, prieš pajungiant atrakcionas „Move it“ buvo patikrintas ir tai vėl buvo pažymėta žurnale.

Kitą dieną po nelaimės, po vidurdienio Palangoje esančios elektros montavimo įmonės „Geduva“ savininkas Vytautas Kuprys sulaukė olandų atsiųsto žmogaus, kuris prašė parašyti pažymą apie atliktus atrakciono izoliacinės varžos matavimus ir už tai siūlė dosniai atsilyginti.

Žinodamas, kas atsitiko su šiuo atrakcionu, įmonės savininkas tai padaryti kategoriškai atsisakė. „Kiek man žinoma, tokie matavimai privalo būti atliekami prieš paleidžiant įrenginį – dar vasaros pradžioje. Tai, kad buvo prašoma tokius matavimus atlikti dabar, įrodo, kad iki šiol to nebuvo padaryta“, – teigė V.Kuprys.

Palangiškio manymu, sutikus įvykdyti olandų atstovo prašymą, jo būtų prašoma šią pažymą išduoti atgaline data: „kitaip kokia jiems nauda iš šios pažymos“. Apie šį svarbų liudytoją taip pat buvo rašoma, tačiau nešališkas elektros montavimo specialistas net nebuvo apklaustas, nors galima spėti, kad „Leander“ įmonei būtiną pažymą išdavė kas nors kitas.

Prokuratūros nutarimas kelia daug neaiškumų, tačiau yra vienas esminis klausimas, kurį visuomenė turi teisę užduoti jos išlaikomai Palangos prokuratūrai, kuri šiame įvykyje nerado nusikaltimo sudėties ir nutraukė ikiteisminį tyrimą – kodėl? Ar galime bent tikėtis sulaukti atsakymo?