Kam nelaimė, o kam – proga politiniam pareiškimui

Praeinančią savaitę juoda gedulo juosta paženklino tragiškas pirmadienis. Visą Lietuvą sukrėtė pajūryje įvykusi nelaimė – įsiaudrinusi Baltijos jūra beveik vienu metu pasiglemžė du vos 11 metų sulaukusius vaikus ir vieno jų tėvą.
Šalies žiniasklaidoje apie šią nelaimę pasipylė straipsniai ir vertinimai. Internete tūkstančiai komentuojančių žmonių negailėjo karčių žodžių patiems poilsiautojams, kurie prie jūros nesisaugo patys ir į pražūtį stumia savo vaikus, nes tragedija įvyko tuomet, kai dėl pavojingos jūros maudytis buvo draudžiama.
Žibalo į ugnį šliūkštelėjo tragiškų įvykių pajūryje liudytoju prisistatęs vienos draudimo kompanijos teisininkas, kurio socialiniame tinkle paviešintus piktus įspūdžius mielai platino ir šalies žiniasklaida.
Vyro ir sūnaus netekusios moters tragediją iš arti stebėjusio teisininko emocijas galima suprasti – esant įvykių sūkuryje neišvengiamai užsikrečiama aplink tvyrančia panika ir bejėgiškumu. Tokiu momentu krenta į akis ir erzina kiekviena smulkmena, laukimo minutės virsta vos ne valandomis, o įvykyje dalyvavusių pareigūnų neatsargūs leptelėjimai prilygsta nežmoniškam abejingumui.
Visų pirma, nereiktų užmiršti, kad tai jau nebuvo skęstančiųjų gelbėjimas, kai kiekviena sekundė gali būti lemiama. Konstatavus žmonių mirtį ant kranto vyko standartinės biurokratinės procedūros, kurios, aišku, galėtų trukti ir gerokai trumpiau.
Tačiau pakalbėkime tik apie priekaištus gelbėtojams, už kurių tarnybą yra atsakinga Palanga. Liudytojas piktinasi, kad gelbėtojai sureagavo per 10-15 minučių ir tvirtina, kad per tokį laiką, esą, galima nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų.
Greitkeliu gal ir galima. Bet ne arčiausiai paplūdimio esančiomis pilnomis poilsiautojų kurorto gatvelėmis, o nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės – pliažu pro gulinčius žmones. Pagal gelbėtojų visureigio vaizdo registratoriaus įrašą paaiškėjo, kad nuo centrinės gelbėjimo stoties iki į krantą ištraukto nuskendusio berniuko gelbėtojai atlėkė per 5 minutes. Dar po 7 minučių jų visureigis į paplūdimį atvežė medikus. Panašu į tai, kad gelbėtojus lėtumu apkaltinęs „liudytojas“ užfiksavo jau antrą kartą į paplūdimį atvažiavusį gelbėtojų automobilį.
Anot jo, kai jūra nerami, gelbėtojų dėmesio labai trūksta ten, kur maudosi žmonės, o ne ten kur yra gelbėtojų postai. Kaltinimais besisvaidančiam teisininkui neprošal būtų suvokti, kad kai jūra nerami ir iškelta raudona vėliava, maudytis iš viso yra draudžiama. Kita vertus, kodėl matydama raudonas vėliavas dviračiais į paplūdimį atvažiavusi šeima maudynėms išsirinko beveik už pusantro kilometro nuo arčiausio gelbėtojų posto esančią paplūdimio vietą? Gal suprato, kad arčiau gelbėtojų jie bus varomi iš vandens?
Palangos gelbėtojų darbo vertinimą „liudytojas“ aišku baigė kaltinimais kompetencijos stoka, netinkamu apmokymu ir net jaunu gelbėtojų amžiumi.
Labiau emocijomis, o ne blaiviu įvykių vertinimu pagrįsti stebėtojo įspūdžiai gal ir būtų likę žmogaus asmenine nuomone, tačiau ją į politinį lygmenį pasistengė iškelti aktyviu politiku prisistatantis palangiškis Eimutis Židanavičius, kuris nepraleidžia progos nuo savęs pridėti prie viešoje erdvėje Palangai pasakytų piktesnių žodžių.
Pradžioje nors lyg ir suabejojęs liudytojo objektyvumu, kurorto tarybos narys kad dėjo, tai dėjo.
„Ar tikrai gelbėtojai tinkamai ir laiku reagavo į šį skendimą? Ar gelbėtojų vado veikla yra nukreipta tik profesionalioms žmonių gelbėjimo vandenyje operacijoms atlikti? Kodėl iš jo lūpų girdėjosi tik priekaištai, bet pritrūko elementaraus žmogiškumo pareikšti užuojautą aukų artimiesiems?“ – socialiniuose tinkluose trypė kojomis E. Židanavičius.
Jis žadėjo reikalauti mero, kad būtų sudaryta komisija, kuri nustatytų ne tik įvykio aplinkybes, bet ir įvertintų Palangos motociklų klubo tinkamumą teikti žmonių gelbėjimo paslaugas vandenyje. Pernelyg įsilingavęs E. Židanavičius viešai net pareiškė, kad, kaip miesto tarybos narys, dėl šių netekčių jis prisiimantis kaltę. Po tokio politiko pareiškimo dabar, matyt, reiktų laukti jo atsistatydinimo.
Jei po emocijomis, o ne faktais pagrįsto tragiškų įvykių stebėtojo pasisakymo internete taip imtų putoti turgaus boba, gal ir nebūtų nieko keisto. Bet yra neatleistina, kai dviejų šeimų tragedija išnaudojama politiniams tikslams.
Gal prieš darant politinius pareiškimus E. Židanavičiui derėjo bent kiek pasidomėti pačiam. Tuomet būtų sužinojęs, kad jokia žmonių gelbėjimo vandenyje operacija ir nevyko, nes tėvas save ir vaiką audringoje jūroje skandino pasislėpęs nuo gelbėtojų. Apie nelaimę jie buvo informuoti jau ištraukus daugiau nei prieš pusvalandį paskendusio berniuko kūną, o į įvykio vietą gelbėtojai atvyko po 5 minučių.
Ar skausmo prislėgtą motiną būtų paguodusi visiškai nepažįstamo žmogaus valdiška užuojauta? Ar tikrai gelbėtojai privalėjo susilaikyti nuo priekaištų į pražūtį žengiantiems patiems poilsiautojams?
Kodėl tarybos narys žmonių gelbėjimo funkcijas atliekančio Palangos motociklų klubo tinkamumu nesuabejojo anksčiau, kai tarnybos prižiūrimuose Palangos ir Šventosios paplūdimiuose gelbėtojai per paskutiniuosius trejus metus iš vandens ištraukė per 50 skendusių žmonių, o per tą laiką jūroje nuskendo tik vienas.