Buvusi vila „Gintaras“ šiemet įrašyta į Kultūros vertybių registrą

Šiais metais Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba teisinę apsaugą suteikė keturioms naujai išaiškintoms Palangos nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Viena jų – sausio septintąją įregistruotoji, kaip spėjama, 1935 metais statyta ir 1978 metais rekonstruota buvusi advokato Prano Raulinaičio vila „Gintaras“, esanti J. Basanavičiaus g. 37.

Statyta apie 1939 metus

Kaip istorinėje pažymoje apie pastatą J. Basanavičiaus g. 37 rašo istorikė Janina Valančiūtė, tiksli jo pastatymo data nenustatyta, nes neišliko archyvinių šaltinių. Valstybės įmonės Registrų centro medžiagoje statybos data nurodyti 1935 metai.

Pagal istorinės kartografijos lyginamosios analizės rezultatus, pastatas statytas XX a. 3 dešimtmečio

pabaigoje ar 4 dešimtmečio pradžioje: XX a. pradžios kartografijoje jis dar nepažymėtas, o 1935

m. plane jau rodomas.

Palangos kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės medžiagoje teigiama, kad pastatas statytas 1928 m. Tačiau tai patvirtinantys šaltiniai nenurodyti.

Taip pat nepavyko išsiaiškinti nei pastato projekto autoriaus, nei statytojų.

Vila vadinta „Gintaro“ vardu

Kaip teigia J. Valančiūtė, dėl kartografijos schematiškumo pastato vieta XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios kartografijoje lokalizuota apytiksliai. Todėl žinios apie pastato vietos adresavimą, savininkus – fragmentiškos.

XIX a. pastato vieta prie dabartinės J. Basanavičiaus gatvės pietų kraštinės priklausė Palangos dvaro žemėms ir atskiru sklypu nebuvo išskirta. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ši J. Basanavičiaus g. atkarpa vadinta Tiškevičiaus gatve (lenkiška Ulica Tyszkiewiczowska), kiek vėliau – Tiškevičiaus alėja (lenkiškai – Al. Tyszkiewicza). Nuo 1923 m. gatvė vadinta J. Basanavičiaus gatve, Basanavičiaus prospektu, šnekamojoje kalboje – Basanavičiaus bulvaru. Taip gatvė pavadinta 1923 m. Palangoje apsilankiusio valstybės, politikos, visuomenės, kultūros veikėjo, 1918 m. Nepriklausomybės akto signataro, tautos patriarcho Jono Basanavičiaus garbei. Jo atminimas įamžintas 2002 metais dabartinių J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvių kampe pastačius skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtą paminklą.

Turimoje kartografijoje anksčiausiai sklypo prie Basanavičiaus prospekto pietų kraštinės numeris

aptinkamas 1933 m. matininko Česlovo Povydžio Palangos sklypų faktiško valdymo plane, patvirtintame 1934 metais. Jame sklypas žymimas – r. 400.

1934 m. duomenimis, 14,68 arų sklypas priklausė P. Raulinaičiui. Kraštotyros medžiagoje taip pat nurodyta, kad šioje vietoje „Sodybą įkūrė <...> advokatas Pranas Raulinaitis“. Manoma, kad jis žemę nupirko iš grafų Tiškevičių.

1937 m. duomenimis, aprašomas pastatas, kuris įvardintas kaip Prano Viktoro Raulinaičio vila „Gintaras“, adresuotas J. Basanavičiaus g. 11. Tam pačiam savininkui priklausė ir XX a. kartografijoje jau žymima gretima iš rytų pusės vila „Baltika“ (lenkiškai – Villa Baltyk).

Išlikusį pastatą – buvusią vilą „Gintaras“ – sovietinė valdžia nacionalizavo. Dėl apstatymo pokyčių prieškaryje ar karo metais pastato adresas keitėsi: J. Basanavičiaus g. 19, pokaryje kurį laiką – J. Basanavičiaus g. 29. Vėliau sovietmečiu, kaip nurodoma 1950 m. datuotame sklypo plane, buvusios vilos adresas – J. Basanavičiaus g. 37.  

Pagal fragmentiškus istorinius šaltinius, pirminė pastato paskirtis – kurortinis statinys. XX a. antrojoje pusėje naudotas valdiškų poilsio namų paskirčiai. Šiuo metu Registrų centro duomenimis, pastate veikia sanatorija su kavine ir parduotuve.

Keitėsi stiliai

Pastatas, kurio adresas – J. Basanavičiaus g. 37,  stovi Palangos miesto centrinėje dalyje, XIX a. II pusėje nutiestos J. Basanavičiaus gatvės pietų pakraštyje, Palangos istorinės dalies, kuri taip pat registruota kultūros vertybė, teritorijoje.

J. Basanavičiaus gatvė buvo vienas iš nedaugelio pagal Palangos 1877 m. išplėtimo projektinį planą realizuotų struktūrinių elementų. Teigiama, kad gatvė nutiesta seno neapstatyto kelio Rąžės upelio pietų pakrante link jūros vietoje. Kaip pažymi istorikė J. Valančiūtė, kelias kažkodėl nepažymėtas Palangos 1877 m. tikrosios būklės plane.

Kaip jau minėta, žemė toje vietoje priklausė grafams Tiškevičiams. Po baudžiavos Kuršo gubernijoje panaikinimo 1831 m. (Kuršo gubernijai Palanga priklausė 1819-1918 m.; 1919-1921 m. priklausė Latvijos respublikai, 1921 m. prijungta prie Lietuvos, priklausė Kretingos apskričiai) dalis dvaro žemės išdalinta sklypais išperkamosios nuomos teise. Dalis žemės prie dabartinės  J. Basanavičiaus g. liko grafams Tiškevičiams. Jie prie gatvės, arčiau Rąžės upelio1877-1880 m. giminaičiams ir svečiams pasistatė fachverkinių vasarnamių kompleksą.

Namai sklypuose XIX a. antrojoje pusėje statyti mediniai, stačiakampiai, dažnai dvigaliai, su atvirais priebučiais fasade, dekoruoti drožinėtais ornamentais.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prie J. Basanavičiaus g. statytų vasarnamių architektūroje persipynę keli architektūriniai stiliai; buvo ryškus Šveicarijos užmiesčio vilų (bokšteliai, erkeriai, aukšti stogai) stilius. Dauguma pastatų buvo mediniai, vieno aukšto. Vasarnamiai statyti karkasinės konstrukcijos su užpildu.

Pastatytas „Naujojoje Palangoje“

XX a. 3-4 dešimtmečiais statyti paprastesnės architektūros, mažiau dekoruoti kurortiniai statiniai. Palangos istorinės struktūros požiūriu pastatas stovi Palangos istorinėje dalyje, kuri XVIII a. inventoriuose vadinta „Palangos miestu“ (lenkiškai – Miasto Połonga), arba „Naująja Palanga“. Ji atitinka teritoriją į pietus nuo Rąžės upelio.

Palangos XX a. pradžios planuose pastato vieta dar tuščia. Artimoje aplinkoje į rytus pažymėta tik vila „Baltika“ (lenkiškai – Villa Baltyk), stovinti labai erdviame sklype. Tikėtina, kad aprašomo sklypo vieta kurį laiką priklausė būtent šiam sklypui. Vėliau, statant vilą „Gintaras“, manoma, sklypas perplanuotas suskirstant mažesniais sklypais, nes 1937 m. plane abi vilos žymėtos skirtingais numeriais.

1934 metų plane apstatymas nežymimas. Jame tik lokalizuota aprašomo pastato vieta. 1935 metų  planas taip pat mažai informatyvus – juo tik patvirtinamas faktas, kad aprašomas pastatas jau stovėjo. Sklypo ribos 1935 m., 1937 m. planuose nepažymėtos. 1937 m. planas vertingesnis tuo, kad jame prie schematiškai pažymėto pastato nurodytas jo numeris.

Schematiškame 1938 m. plane esama žymėjimo netikslumų: jame vila „Gintaras“ išvis nepažymėta, nors stovėjo. Atsižvelgiant į tai, kad vila statyta XX a. 3 dešimtmečio pabaigoje ar 4 dešimtmečio pradžioje, mažai tikėtina, kad 1938 m. ji rekonstruota ar perstatinėta. 1944-1945 metų  kartografijoje ji schematiškai parodyta.  

Pastato sklypo istorinės ribos sunykusios. Neišlikus tikslesnės XX a. pirmosios pusės kartografijos, jo kiemo struktūra nenustatyta.

(Bus daugiau)