Brangiausia vertybė – Dievo duotas laikas

Penkiasdešimtmetį švenčiantis Palangos klebonas dekanas, bažnytinių kanonų teisės mokslų daktaras Algis Genutis teigė, jog žmogui šiame pasaulyje Dievo duotas laikas yra labai didelė vertybė, kurią reikia ypatingai branginti. „Dažnai pagalvoju, kad kažkada vaikystėje galėjau labiau pasistengti, padaryti, pasielgti geriau. Tačiau vis dėlto esu įsitikinęs, jog pasirinkdamas kunigo kelią nesuklydau“, - sakė jubiliatas.

Klebono A.Genučio gyvenimo kelias prasidėjo Šilalės rajono Stročių kaime. Jis šeimoje buvo pirmagimis, šiek tiek vėliau pasaulį išvydo ir sesuo. Pirmuosius mokslo riešutus vaikas pradėjo krimsti to paties kaimo pradinėje keturklasėje mokykloje. Vėliau, ūgtelėjęs, mynė Laukuvos vidurinės mokyklos slenksčius. Pradėjęs galvoti apie profesijos pasirinkimą, A.Genutis iš pradžių susidomėjo medicina, jį domino gydytojo darbas. „Tokie žmonės padeda kitiems įveikti negalavimus, gelbsti nuo skausmo, ligų. Galvojau, jog dirbdamas tokį darbą galėčiau labiausiai padėti žmonėms. Tačiau šiek tiek vėliau dar labiau susidomėjau dvasiniu žmogaus gyvenimu. Tapti kunigu manęs niekas neskatino, potraukis kunigystei atsirado kažkaip savaime. Todėl būdamas abiturientu jau tikrai žinojau, kokį tolimesnį kelią pasirinksiu“, - prisiminimais dalijosi klebonas.

Tikrasis A.Genučio kunigystės kelias prasidėjo Kauno kunigų seminarijoje, kur prabėgo penkeri įtempto mokymosi metai. 1983-iaisiais Kauno bazilikoje vyskupas Antanas Vaičius, kardinolas Vincentas Sladkevičius jauną seminaristą įšventino kunigu. Pasak klebono, nuo tos akimirkos prasidėjo nauja jo gyvenimo atkarpa.

Pirmąja jubiliato darbo vieta tapo Kretinga, vėliau kunigavimas Plungėje, Tauragėje. „Kiekviena vieta turėjo savo specifiką. Visur įgyta nauja patirtis. Sielovadinis darbas – tai mokykla, kurią lankome visą gyvenimą“, sakė A.Genutis.

Po penkerių vikaravimo metų, 1989-aisiais, Telšių vyskupas A.Vaičius pasikvietė A.Genutį į kuriją, pasiūlė būti klebonu. Pirmiausia šį darbą jam teko dirbti Sedoje. Tapus klebonu, anot A.Genučio, atsirado daug daugiau įvairių rūpesčių, nes teko savarankiškai tvarkytis. Atgimimo laikotarpių atkūrus Telšių kunigų seminariją, A.Genutis pradėjo joje dėstytojauti, važinėjo iš Sedos į Žemaitijos sostinę. Netrukus, vyskupui A.Vaičiui pasiūlius, jis tapo Telšių Mažosios bažnytėlės klebonu, dirbo Telšių katedroje.

„Dirbdamas Telšiuose susidūriau su dar viena staigmena – buvęs vikaru, klebonu, vėl turėjau tapti... studentu. Vyskupas A.Vaičius pateikė dar vieną pasiūlymą – važiuoti mokytis į Romą. Žinoma, sutikau“, - šypsodamasis prisiminė A.Genutis. Anuomet, anot klebono, šis pasiūlymas lyg ir nebuvo labai viliojantis, nors italų kalba nebuvo svetima. Tačiau šiandien jis džiaugiasi paklausęs kitų kunigų patarimo priimti vyskupo pasiūlymą. Romoje, popiežiškajame  Leterano universitete A.Genutis apsigynė disertaciją ir tapo bažnytinių kanonų teisės mokslų daktaru.

Po šių itin svarbių studijų grįžęs į Telšius A.Genutis pradėjo dirbti Telšių kunigų seminarijos rektoriumi. Šešis su puse metų jam teko rūpintis kunigystei besiruošiančiu jaunimu. Pasak klebono, ne visi seminaristai ištvėrė, kai kurie pasitraukė iš dvasininko kelio ir tapo pasauliečiais. Tačiau jam ir dabar visada malonu susitikti, pabendrauti ne tik su tapusiais kunigais buvusiais seminaristais, bet ir su tais, kuriems toks gyvenimo pasirinkimas galbūt buvo per sunkus.

Palangos klebono, dekano, bažnytinių kanonų teisės mokslų daktaro A.Genučio darbas neapsiriboja vien tik kurorto tikinčiųjų sielovada. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentai taip pat jį pažįsta, kaip Bažnytinės teisės katedros dėstytoją. Jis taip pat dirba ir Klaipėdos universiteto Katechetikos katedros dėstytoju.

Itin didelė atsakomybė užgulė klebono A.Genučio pečius pradėjus dirbti Bažnytiniame teisme prie Vyskupijos kurijos, nagrinėjančiame negaliojančiai sudarytų santuokų problemas. „Šis darbas reikalauja labai didelio atidumo, susikaupimo, nes po santuokine byla slepiasi žmonių likimai, jų gyvenimas. Reikia nuo žmogaus sąžinės nukelti sunkią naštą, kad jis vėl galėtų atsiverti Dievui, su juo bendrauti“, - sakė klebonas.

Kasdien besirūpindamas įvairiausiais reikalais, dirbdamas labai atsakingus darbus, A.Genutis sako net nepastebėjęs, kaip prabėgo 25-eri kunigystės metai, o juo labiau – kaip priartėjo 50-asis gimtadienis. „Dabar bažnyčia išeina į viešumą, klebono darbas nebeapsiriboja tik viena parapija, kaip tarybiniais metais. Reikia daug labiau pasiruošusio, išprususio žmogaus, kad galėtų reprezentuoti bažnyčią. Reikia eiti kartu su gyvenimu, neatsilikti. Dvasininko darbo esmė lieka ta pati, tačiau formos ir būdai keičiasi. Būtina nuolat gilintis į visuomenės gyvenimą, bažnyčia kasdien susiduria su įvairiais iššūkiais, todėl labai svarbu juos tinkamai priimti, įvertinti. Svarbiausia – nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis“, - „Palangos tiltui“ sakė 50-mečio proga rytoj Palangos bažnyčioje kartu su Telšių vyskupu J.Boruta SJ šv. Mišias aukosiantis klebonas dekanas dr. A.Genutis.