Birutės parko dieną paminėti dešimt Palangą mylėjusių kūrėjų

Praėjusį šeštadienį apsilankiusieji tradicinėje aštuntojoje Birutės parko dienoje buvo dosniai apdovanoti tiek gamtos, atsiuntusios Palangon įstabiai gražią dieną, tiek šventės organizatorių, surengusių įdomius, turiningus bei žaismingus improvizuotus susitikimus su dešimčia iškilių kūrėjų, mėgusių lankytis Palangoje, ir įkvėptų kurti būtent mūsų kurorto grožio bei dvasios.

E.F.Andrė – anturio
žiedas
„Laiko upe visi mes keliaujame nesustodami, prisijaukindami erdves, medžius, paukščius, net akmenis – ir žmones. Šiandien nusilenksime tiems, kurie brandino mumyse minties dvasią, kurie dovanojo šiai žemei, šiam kraštui savo sielą“, – į susirinkusius prie stelos, skirtos šio parko architektui, prancūzui E. F. Andrė, atminti, kreipėsi Kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė.
Skambant fleitų trio atliekamai melodijai „Kur giria žaliuoja“, ant E. F. Andrė atrasto ir aprašyto augalo – anturio žiedo formą primenančios stelos, kurią sukūrė dailininkė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė ir architektas Gintautas Likša, buvo padėtas raudonas anturio žiedas...
„Parkas mums visiems dovanoja nepaprastas kūrybines erdves. Šiandien mes prisiminsime dešimt kūrėjų, palikusių pėdsakus čia, Palangoje. Tai – etnografas ir literatūros istorikas L. A. Jucevičius, kompozitorius M. K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė-Čiurlionienė, poetai bei prozaikai Maironis, A. Mickevičius, V. Mykolaitis-Putinas, G. Petkevičaitė-Bitė, S. Nėris, M. Valančius, M. Vaitkus, S. Valiūnas“, – pasakojo A. Latonienė.
Skambant atminties būgno ritmui, po parką, papuoštą lietuvių ir latvių floristų sukurtomis kompozicijomis, į literatūrinių susitikimų vietas svečius lydėjo patys kūrėjai: čia buvo galima išvysti ir Maironį, ir S. Nėrį, ir G. Petkevičaitę-Bitę, ir kitomis iškiliomis asmenybėmis apsirėdžiusius personažus.

Literatūriniai
susitikimai – viktorinos
Nuo paminklo parko kūrėjui šventės svečiai rinkosi prie Didžiosios liepos, kur juos į viktoriną „Su Liudviku iš Pakėvio“, skirtą pirmajam legendą apie Jūratę ir Kastytį užrašiusiam etnografui L. Jucevičiui, sukvietė etnologė Gražina Kadžytė.
„Su Palanga susijusi daugelio iškilių Lietuvos menininkų, literatų bei muzikų kūryba. Šiandien mes paminėsime tik dešimt jų. Norėtųsi tikėti, kad toks projektas taps tęstinis: po keletos metų vėl galėtume prisiminti šiame nuostabiame kurorte kūrusius žmones“, – kalbėjo G. Kadžytė.
Susėdę ant suolų ir sustoję aplink juos Birutės parko dienos svečiai išbandė savo jėgas bei demonstravo žinias atsakinėdami į pačius įvairiausius etnologės užduodamus klausimus. Pavyzdžiui, kokį ženklą jaunavedžiams, budėdavusiems pernakt po liepomis, kuriose, mūsų protėvių tikėjimu, buvo įsikūrusi deivė Laima, atsiųsdavo ši deivė kaip savo palankumo bei palaiminimo porai parodymą?
Antrasis literatūrinis susitikimas-viktorina vyko Gintaro muziejaus terasoje. „Kas nepasakyta apie Maironį“ – taip pavadintos popietės metu dar neatskleistomis pikantiškomis paslaptimis apie šį poetą dalijosi Maironio muziejaus direktorė A. Ruseckaitė.

Žaismingi pasibuvimai
Po pokalbių apie Maironį svečiai patraukė prie Didžiojo tvenkinio, ant kurio kranto, prie puikios Palangos Juzei skirtos kompozicijos, jų laukė folkloro ansamblis „Mėguva“.
„Ar žinot, kas buvo pats linksmiausias Palangos žmogus? Ogi Jūzupas Viskontas, Palangos Juze vadintas. Jis žinojo daugybę dainų, pasakojimų, žaidimų, mokėjo skripkele čirškinti. Tad dabar ir prisiminsime jį“, – prisiminti spalvingąjį  M. Valančiaus personažą kvietė mėguviškiai, pradėję savo pasirodymą daina „Oi Juze, Juzele“, kurią pasigavo visi čia susirinkę žemaičiai. O paskui buvo ir šokta, ir dainuota, ir žaidimai žaisti. Tie, kurie „Palangos Juzėje“ aprašyti.
Prisišokę, prisidainavę ir prisižaidę šventės svečiai kiek atsipūtė skaitymuose-viktorinoje „M. Vaitkaus vasaros“, kurioje dalyvauti pakvietė Palangos senosios gimnazijos mokytojai bei etnologė G. Kadžytė.

Dainos ir eilės
Pavakare ant Žemaičių kalno liaudies muzikos gerbėjus sukvietė gražiai į Birutės parko dienos programą įsiliejęs paskutinysis renginių ciklo „Ant krašto marės, Palangos miestelėj“ koncertas, pavadintas „Gražiausios žemaičių dainos“. Žemaitijos kraštui būdingas melodijas pristatė šeši folkloro kolektyvai iš įvairių miestų, tarp jų – ir šventės šeimininkai, Palangos „Mėguva“, o  renginį vedė etnomuzikologė Loreta Sungailienė.
Pasigrožėję įstabios melodikos žemaičių dainomis, ant Birutės kalno susirinko Gražinos bei tie, kas norėjo jas pagerbti. Taip Birutės parko dienų organizatoriai sumanė paminėti faktą, kad Palangoje 1824 m. lankėsi garsusis Adomas Mickevičius.
„Tuo metu Palangoje dar nebuvo Birutės parko, bet labai tikėtina, kad A. Mickevičius tikrai yra lankęsis ant Birutės kalno. Paminėdami tai, nutarėme sukviesti visas „Adomo dukteris“ (kaip pats A. Mickevičius „Gražinoje“ vadino visas moteris) – Gražinas, pasirašyti specialioje Gražinų garbės knygoje“, – apie šį renginį pasakojo A. Latonienė.
Paskutinysis Birutės parko dienos akcentas – Gintaro muziejuje pristatytas monospektaklis „Poetė“, kurį S. Nėries dienoraščių ir poezijos motyvais sukūrė Birutė Mar.