Arvydas Dočkus: „Sveikata neatsiejama nuo judėjimo. Pasinaudokime Palanga!”

Visais laikais buvo žinoma, jog norint gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą, privalu pasirūpinti ir savo sveikata. Apie tai prirašyta šimtai knygų, sukurtos sudėtingos formulės, kurių paprastam žmogui laikytis yra dažnai labai sudėtinga.  Arvydas Dočkus, palangiškis, krepšinio treneris, miesto savivaldybės Tarybos narys „Palangos tiltui“ atskleidė visai nesudėtingą formulę, kaip išlikti sveikam.

Sveikata – tai kokybiškas gyvenimas

Arvydas Dočkus apie sveikatą kalbėjo: „Sveikata, visų pirma, man asocijuojasi su kokybišku gyvenimu. Tai yra judėjimas bei gyvenimo komfortas. Žmogus yra sveikas, jei gali kokybiškai judėti. Mano supratimu, tuomet žmogus yra sveikas, kai jis gali gyventi pilnavertį gyvenimą, o vienokios ar kitokios problemos netrukdo jam taip gyventi“.

Sulaukęs 60-ties metų treneris, paklaustas, kaip  pats palaiko fizinę formą, atsakė: „Sportuoju visą gyvenimą. Net dabar vis dar sportuoju. Tris kartus per savaitę“. Pašnekovas tai darąs miške bei sportuojantis su guminiais treniruokliais. „Visiškai nesvarbu, koks oras man sportuojant. Galiu tik pasidžiaugti, jog oras šią žiemą toks puikus“, – sakė vyras.

„Viena šeimos gydytoja man yra pasakiusi: „Kaip žmogus nori, taip jis ir jaučiasi“. Jeigu jis nori gerai jaustis, jis taip ir jaučiasi. Bet tam reikia įdėti pastangų“, – kalbėjo krepšinio treneris. Paklaustas, ar jo sveikatos išmintimi seka bendraamžiai, pašnekovas  nusiminė: „Mano bendraamžiai arba jau užsiaugino pilvukus, arba iškeliavo Anapilin. Jei kelias dienas nejudu, nesportuoju, organizmas pats pradeda to reikalauti“, – pasakojo „Palangos tiltui“ tarybos narys.

Palangiškiai – visiškai neaktyvūs

Palangos pajūrio miškeliai, grynas oras, Botanikos parkas tapo nepamainomais daugybei puikių sportininkų ir net Lietuvos krepšinio rinktinei vasarą, tačiau ar pastebi A. Dočkus daug sportuojančių palangiškių? Koks jo požiūris apie sveikatingumą Palangoje?

„Žmonių požiūris – labai įdomus. Vos ne kiekvieną dieną vaikščiodamas miške nepastebiu palangiškių. Tai yra labai keista, nes mes turime tobulas sąlygas gyventi sveikai: grynas oras, jodas, pušynėliai – fantastika“, – nustebo 60-metis.

„Sutinku daugybę žmonių, kurie anksčiau sportavo ir supranta tikrąją judėjimo reikšmę. Vaikai dažniausiai sėdi prie kompiuterių ir nieko neveikia. Tėvai taip pat sėdi namie, nes ilsisi po dienos darbų. Atvykę žmonės iš tolimų miestų ir kaimų naudojasi natūraliomis gamtos dovanomis, o mums, pasirodo, jūra per toli“, – su apmaudu pasakojo Palangos savivaldybės tarybos narys bei krepšinio treneris.

Galima pamanyti, jog tai tiesiog žmonių apsileidimas – tinginystė.

„Na taip, kiekvienas tingime. Ir aš kartais tingiu. Ir tai yra normalu.  Tačiau judėti reikia tik prisiversti. Jeigu ne – tuoj pat imsime ieškoti priežasčių, kodėl negalime judėti ir gyventi sveikai“, – sako treneris.

„Kas mums uždirbs pensiją...?“

Vis daugiau mokinių, jis pastebi, mieliau renkasi kompiuterį, iškeisdami sportą. Tai turi didžiulę įtaką ir jų sveikatai. „Dabartinė mokinių būklė yra labai apverktina. Palyginti su tais laikais, kai pradėjau dirbti treneriu ir kūno kultūros mokytoju – tai buvo prieš 37 metus, mokinių sveikata buvo visiškai kitokia. Situacija dabar skiriasi kaip diena ir naktis. Sergančių vaikų yra tiesiog nesuskaičiuojama galybė“, – stebėjosi jis. „Vienam – sloga, kitam koja skauda – atleidimų krūvos! Įtakos turi ir tai, jog dabar nuo kūno kultūros pamokų gali atleisti ir tėvų rašteliai. Žodžiu – liūdni popieriai“, – dėstė pašnekovas.

„Mes su kolega, kūno kultūros treneriu, kartais sėdime, žiūrime į vaikus ir galvojame, kas mums uždirbs pensijas... Dabartiniai vaikai užaugę, tiesiog negalės normaliai dirbti fizinio darbo, – pastebėjo jis. – Jei vaikas neatlaiko vienos akademinės valandos krūvio – tai prastas ženklas“.

Paklaustas, kas turėtų atsakyti už tokį vaikų ir tėvų abejingumą judėjimui ir sveikai gyvensenai, A. Dočkus sakė: „Daug priklauso nuo valstybės požiūrio. Kol kas kūno kultūros pamoka priimama labai atmestinai. Daug labiau yra vertinamos matematikos ar lietuvių kalbos žinios, taip pat informacinės technologijos. Tačiau, kad taip trumpėja žmonių gyvenimas – nemąsto“.

Profesionalus sportas – kenksmingas sveikatai

Garsus Lietuvos sveikuolis Dainius Kepenis neseniai paskelbė mintį, jog Lietuvoje auginami krepšininkai gali likti invalidais. Paklaustas, ką apie tokią mintį mano pats krepšinio treneris A.Dočkus, sakė: „Profesionalus sportas yra žalingas ir nieko čia nepadarysi. Vis tik daugybė krepšininkų sulaukia ir garbaus amžiaus. Jie pasiaukoja, ir už tuos uždirbtus pinigus vėliau turi galimybę kažkokiais būdais taisyti savo sveikatą“.

„Ar turite taisyklę, kaip galima su minimaliomis pastangomis žmonėms išlikti sveikiems, darbingiems bei energingiems?“ – klausiu.

 „Taip. Viskas labai paprasta. 3-4 kartus per savaitę reikia duoti 20-30 minučių krūvį širdžiai“, – savo sveikatos ir judrumo formulę pasakojo A. Dočkus.

Tačiau galbūt yra kokia dieta, kurios laikantis taip pat būtų galima greitai ir lengvai žmogui tapti atletišku ir judriu?

„Kokios dar dietos? Visų pirma negalima sau leisti prisivalgyti, privesti savęs iki to, jog reikėtų mesti svorį. Asmeniškai aš stengiuosi valgyti kuo daugiau  žuvies. Taip pat tik kartą per savaitę valgau kiaulieną“, – trumpai dėstė krepšinio treneris, sportuojantis jau daug metų.

Apsilanko ir pas daktarus

Paklaustas, ar dažnai pats lankosi pas daktarus bei dėl kokios priežasties, pašnekovas prisiminė: „Man ir pačiam metams bėgant yra visokių nesklandumų, tačiau rimtos ligos prie manęs dar nekimba“, – spjauna per petį treneris. „Tiesa, būna, jog ir pas mane moterys ateina konsultuotis kaip numesti priaugtus kilogramus. Mano atsakymas dažniausiai būna, kad nereikia jų ir priaugti“, – juokėsi politikas.

Paprašytas suregzti palangiškiams palinkėjimą naujiems metams, A. Dočkus atsakė: „Norėčiau palinkėti tik išnaudoti Palangą ir kuo daugiau judėti. Kai žmonės pradės judėti, atsiras ir sveikata.  Judėjimas – tai gyvenimas. Nebesėdėti tiek daug prie kompiuterio, vartoti kuo mažiau alkoholinių gėrimų. Judėjimas tai gyvenimo džiaugsmas“.