Apleistas žemės sklypas perpildė kantrybės taurę

Apleistas žemės sklypas akis bado jau ne vienerius metus, aplinkinių namų gyventojai kantriai tylėjo, kol vieną dieną daug metų nešienauti žolynai užsidegė. Kilus grėsmei, palangiškė Eglė Miceikienė socialiniame tinkle „Facebook“ paprašė pagalbos: kaip išsiaiškinti, kam priklauso išdegusio ploto žemė? Atsakymą rasti pabandė ir „Palangos tiltas“.

Kur kreiptis pagalbos
„Aštuonerius metus jau gyvename Saulėlydžio gatvėje ir visą tą laiką mums prieš akis plyti betvarkė – apleistas žemės plotas, niekuomet nešienaujamas, neprižiūrimas. Neseniai užsidegė toji žolė, nežinia, gal koks neatsargus žmogus numetė rūkstančią cigaretę, kilo grėsmė ir mums. Jeigu būtų buvęs tądien vėjas, ugnis būtų pasiekusi ir mūsų kiemą. Išdegė nemažas žemės plotas. Laimei, ugniagesiai užgesino kilusį gaisrą, nelaimės išvengėme. Kiek teko su gaisrininkais bendrauti, jie sakė, kad čia atvyksta gaisrų gesinti jau ne pirmą kartą. Tačiau ar nėra jokio būdo tai sutvarkyti. Matyti, jog toje vietoje buvo sodas, nes iki šiol dar yra vaismedžių“, – pasakojo Eglė.
Moteris prisipažino, jog kreipėsi ne į vieną asmenį, ieškodama atsakymo, kaip būtų galima išspręsti ne vienerius metus kamuojamą problemą. Tačiau niekas aiškiai ir nepasakė.
„Klausiau bendrijos pirmininko. Jis tik užsiminė, jog girdėjęs, kad dalis Palangos sklypų priklauso Palangos miesto savivaldybei“, – paminėjo E. Miceikienė.
Tad ji paprašė pagalbos internetinėje erdvėje. Čia pagalbos ranką ištiesti pažadėjo ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, užsiminęs, jog pirmadienį Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius patikrins šią vietą ir nustatys savininkus.

Skatinami būti pilietiškais
Tačiau kreipusis į Viešosios tvarkos skyrių dėl šio žemės ploto, specialistai tik kraipė galvomis ir pasakė, kad niekuo negalintys padėti: iš fotografijų nustatyti neįmanoma, kur toji vieta, adresas neaiškus. Vėliau paaiškinus, kur gyvena žmonės, kurie kreipėsi dėl apleisto sklypo, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė pažadėjo išsiaiškinti.
„Mes fiziškai nesame pajėgūs patys apeiti visus apleistus sklypus. Pastebime daug ir patys apleistų kurorto vietų, ieškome savininkų, bet matomai dar vis lieka tokių vietų, kurių nepamatėme. Todėl labai skatiname gyventojus būti pilietiškais ir pranešti mums apie pastebėtą netvarką. Tuomet atvyksime ir patikrinsime, kodėl taip vyksta, o nustačius savininkus galima tuomet taikyti ir baudas“, – sakė vedėjo pavaduotoja.
Ji paminėjo, jog jeigu sklypas toje vietoje nėra registruotas, tuomet juo privalo rūpintis komunalinio ūkio darbuotojai, o jeigu vis dėlto paaiškės savininkai, tuomet jie bus įspėti dėl nepriežiūros.
„Bauda siekia nuo įspėjimo iki 600 eurų. Pirmiausia, žinoma, apsiribojame įspėjimu ar minimalia bauda, kuri siekia 5 eurus, tačiau jeigu matome, kad žmogus nereaguoja, tuomet jam gali tekti susimokėti ir kelis šimtus eurų. O blogiausia yra tai, jog tokių apleistų sklypų savininkai patenka į metų pabaigoje sudaromą sąrašą – tokių žmonių, kurie nesitvarko, ir jiems padidinamas žemės mokestis“, – išvardijo pasekmes Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja D. Mikienė.

Pažeidėją sunku nustatyti
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidmantas Jarulis papasakojo, jog toje Palangos pusėje ugniagesiams tenka darbuotis kone kasmet, nebūtinai šiame sklype, bet ir kituose. Dažnai kyla gaisrų dėl neatsargaus žmonių elgesio, ypač pavasarį, kai po žiemos likusi nešienauta žolė išdžiūna, tampa sausa ir labai grėsminga, nes bet koks sąlytis su ugnimi gali įplieksti didžiulį gaisrą.
„Priežastį sunku nustatyti, dėl ko kyla gaisras. Galbūt žmonės neatsargiai elgiasi, būtina atkreipti dėmesį, ar neišmetame į sausą žolę nuorūkos, sudrausminti neatsargiai besielgiančius vaikus. O galbūt kažkur netoliese koks žmogus išpylė pelenus, kurie dar buvo karšti. Gaisrui įsiplieksti to ir pakanka“, – svarstė V. Jarulis.
Viršininkas papasakojo, jog kasmet su miškininkais ir aplinkosaugininkais ugniagesiai vykdo reidą, kurio metu gyventojams nuolat primena apie deginamos žolės grėsmę. Žmonės, degindami žolę, įprastai baudžia patys save, nes tokių gaisrų metu apdegama, o kartais net žūstama, be to, teršiamas oras, niokojama gamta.
„Pažeidėją įprastai labai sunku išaiškinti, nes atvykus į gaisro vietą jis jau būna pasišalinęs. Reido metu kartais sutinkame neapdairiai besielgiančius gyventojus, tad juos įspėjame. O baudos iš tikro yra nemenkos, net iki kelių šimtų eurų“, – sakė Palangos ugniagesių viršininkas V. Jarulis.
Ugniagesiai įspėja gyventojus, kad nedegintų pernykštės žolės, o pastebėję tokius gaisrus, nepraeitų pro šalį, bet pasistengtų juos užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus.
Tokius gaisrus galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didelių nuostolių. O jeigu matote, kad jos nepavyks greitai užgesinti, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.
Lietuvoje šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 188 gaisrai, iš jų vien per kovo mėnesį — 103, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.