Greitėjantis kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda tampa ir...saugesnis

Ugnė RAUDYTĖ, 2010-11-03
Peržiūrėta
2219
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pagal Europos Sąjungos Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondo Ekonomikos augimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) rekonstravimas. Dangos rekonstravimas“, kuriam buvo skirta 90 milijonų 264 tūkstančiai litų. Susisiekimo ministerija pagrindinį šalies kelią rengiasi paversti greitkeliu. Tai leistų vasaros sezono metu visame kelyje padidinti greitį nuo 100 iki 110 kilometrų per valandą. Greičio apribojimų sumažės ir automagistralėje Kaunas–Klaipėda.

 

Greitis bus didinamas keliais etapais

Maksimalus leistinas greitis visame kelyje bus padidintas keliais etapais. Žmonių saugumas dėl to nesumažės. Numatytuose stiprinti ruožuose kelio danga yra susidėvėjusi, kelio dangos nelygumas viršija leistinas ribas, vėžių gylis artėja prie 20 mm ribos, kelio dangoje daug kitų defektų.

Rekonstruojamų viadukų dangų būklės blogos, susidėvėjusi hidroizoliacija. Dėl šios priežasties vanduo patekdamas ant pagrindinių konstrukcijų spartina jų irimą. Kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda yra užfiksuojama vidutiniškai 10-12% perkrautų sunkiasvorių automobilių, todėl buvo numatomas įrengti svėrimo postas, kuriuo tikimasi sumažinti tokių automobilių skaičių. Svėrimo pastas yra įrengtas, važiuojant iš Kauno į Klaipėdą netoli Jakų žiedo. „Svėrimo postas buvo atidarytas prieš dvi savaites. Ties šia vieta greitis buvo ribojamas iki 70 km/h, o dabar bus galima važiuoti iki 90 km/h greičiu“- sakė Lietuvos kelių direkcijos saugaus eismo skyriaus vadovas Egidijus Skrodenis.

Įrengtas apšvietimas, tinklo tvora sumažins eismo įvykių skaičių. Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) plėtros poreikis yra akcentuotas ne tik Europos, bet ir mūsų šalies dokumentuose: Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategijoje (2002), Lietuvos 2007 – 2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, 2002 – 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje.

Projektas atitinka „Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos“ patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų birželio 23 dienos nutarimu nuostatas: formuoti kelių transporto saugaus eismo sistemą, stiprinti eismo dalyvių saugumo prevenciją, gerinti eismo reguliavimo sąlygas, modernizuoti kelių infrastruktūrą.

 

Tarp Kauno ir Klaipėdos bus galima važiuoti greičiau

Lietuvos kelių direkcijos saugaus eismo skyriaus vadovas E. Skrodenis nurodė vietas, kuriose bus galima ateityje važiuoti greičiau. Greičiau kitąmet bus galima važinėti ir tarp Kauno ir Klaipėdos. Jau šiemet Klaipėdos prieigose (294–299 kilometre) leistinas greitis buvo padidintas iki 130 km/h. Prieš Jakų žiedą leistinas greitis lengviesiems automobiliams padidintas iki 90 km/h. Ties kavine „Nikola“ taip pat bus padidintas greitis iki 130 km/h, kuomet bus užtverta tvora, jog į kelią neišbėgtų pėstieji. „Šioje vietoje yra padaryta požeminė perėja pėstiesiems, tačiau kai kurie nevengia išbėgti per kelią. Taip nutinka nelaimingi atsitikimai, todėl užtvėrus tvorą, žmonės nebeišbėgs, o vairuotojai galės važiuoti greičiau“,- pasakojo E. Skrodenis.

Ties Ankopčiu (kaimas Klaipėdos rajone, 12 kilometrų į rytus nuo Gargždų) bus ribojamas greitis iki 110 km/h, nes yra pėsčiųjų takas. Kitų metų balandį apribojus pėsčiųjų vaikščiojimą maksimaliu 130 km/h greičiu bus galima važiuoti ties Babtais (119–122 kilometre). Greičio ribojimas dings 183–184 kilometre ir 192–193 kilometre.

2012 metais 130 km/h greičiu bus galima pravažiuoti kelio ruožą ties Cinkiškėmis (126–128 kilometre).

Ties Kauno Giraite, kol nebus pastatytos šešios eismo juostos, greitis bus ribojamas iki 80km/h. „Dabar vyksta pirkimai, platinamas tiltas, statoma skirtingų lygių sankryža. Darbai yra sudėtingi, todėl žmonės dar turės plaukti, kol Giraitėje bus padarytos šešios eismo juostos“,- pasakojo E. Skrodenis.

 

Automagistralė – viena saugiausių

Planuojama, kad 2012 m. greitkelio ruožas kelyje Vilnius–Kaunas galėtų prailgėti dar apie 25 km. Greičiau būtų galima važiuoti nuo Molūvėnų iki Vievio, ties Karčiupiu ir Rumšiškėmis.

Nuo 2005 metų iki 2010 metų rugsėjo mėnesio kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda atlikta darbų už 438 milijonus litų, iš kurių didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga.

Kelininkai rekonstravo 211 kilometrų kelio (tarp jų 36 tiltų/viadukų danga), nutiesė 4 kilometrus naujo kelio, įrengė 2 skirtingų lygių sankryžas, pastatė 180 kilometrų apsauginių atitvarų, 206 kilometrų tinklo tvoros, apšvietė 13 kilometrų kelio ruožą, įdiegė kitų saugumo ir aplinkosaugos priemonių.

Šiuo metu įvairiose vietose toliau rekonstruojama kelio danga, statoma estakada Jakų žiede, kuri pagerins eismo sąlygas tarp automagistralės ir Klaipėdos. Šių metų pabaigoje planuojama pradėti antrosios estakados Jakų žiede statybas. Ji sujungs automagistralę ir kelią į Palangą. Tam skirta 65 milijonai litų.

„Gerinant eismo sąlygas, nepaisant didėjančio automobilių srauto, magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda kasmet mažėja žūstančių ir autoįvykiuose sužeistų žmonių skaičius. 2008 metais kelyje žuvo 18 žmonių, 2009 metais – 16 žmonių, 2010 metų pirmą pusmetį – 4 žmonės“,- dėstė E. Skrodenis.

Įvertinus eismo intensyvumą ir kelio ilgį, tikimybė patekti į autoįvykį kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra mažiausia.

1970 metais, kuomet buvo atidaryta magistralė Vilnius-Kaunas, eismo intensyvumas magistralėje Vilnius–Kaunas vidutiniškai buvo 5800 automobilių per parą. 2009-aisiais važiavo 23000–33000 automobilių per parą.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ nutiesė tvirtą tiltą su Ukraina –  sanatorijos direktoriaus Sauliaus Deveikio kvietimu, įstaigoje lankėsi  ir gerosios patirties sėmėsi bei savąja pasidalijo Kijevo vaikų regioninės ligoninės medicinos direktorius, vaikų chirurgas, urologas Evgen Sliepov ir jo žmona, medicinos psichologė Oksana, dirbanti su vaikais, kuriuos karas...


Žiemos metu dėl slidaus kelio ir sudėtingų oro sąlygų, didelė dalis vairuotojų prisibijo viršyti greitį ir stengiasi kelyje laikytis visų eismo taisyklių.


Palangoje baigtas įgyvendinti kapinių plėtros projektas – esama kapinių teritorija buvo sutvarkyta ir pritaikyta laidojimo vietoms tarp Laidojimo namų, senųjų kapinių bei kapinių šiaurinėje pusėje.  


Palangos oro uoste vykstanti rekonstrukcija artėja prie pabaigos, Vakarų Lietuvos regione jau netrukus keleivius ir orlaivius bus galima priimti pagal naujausius standartus atnaujintame oro uosto aerodrome. Kodėl tai svarbu ne vien Palangai, bet ir visam regionui, ir kokią įtaką sėkmingas oro uosto darbas turi regiono ekonomikai?


Su praėjusį penktadienį, rugsėjo 3 d., Palangoje apsilankiusiu susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu kurorto meras Šarūnas Vaitkus aptarė ne vieną miestui aktualų klausimą. Kurhauze vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo gausi Susisiekimo ministerijos delegacija, taip pat – Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys...


Įveikus visas kliūtis, penktadienį Palangoje buvo duotas startas naujos miesto autobusų stoties ir prekybos centro statyboms. Investuotojas UAB „Palanga properties“ ir darbų rangovas „Vikstata“ pažadėjo, kad kompleksas iškils metų pabaigoje – planuojama, lapkritį. Į projektą bus investuota per 15 milijonų litų. Statybos darbų pradžios ceremonijoje...


Žvelgiant į pilką, šabakštynais apaugusį sklypą netoli Klaipėdos plento, vos įvažiavus į Palangą, šiandien sunku patikėti, kad koks nors verslininkas ryžtųsi į jį investuoti dešimtis milijonų litų ir jau po kelių metų pastatyti sporto ir rekreacijos centrą – su olimpiniu baseinu, ledo arena ir žirgynu. Abejonių apnikti kurorto politikai, tvirtinant būsimo...


Palangiškio, bendrovės „Arvega“ vadovo, aktyvaus Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) Palangos skyriaus nario Remigijaus Makausko įsitikinimu, į miesto Tarybą išrinktųjų politikų priimami sprendimai turi atitikti miesto bendruomenės lūkesčius, todėl juos priimant reiktų rimtai įsiklausyti į miestiečių nuomonę. Taip, kaip į miesto Tarybą nuo LRLS...


Pagal Europos Sąjungos Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondo Ekonomikos augimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) rekonstravimas. Dangos rekonstravimas“, kuriam buvo skirta 90 milijonų 264 tūkstančiai litų. Susisiekimo ministerija pagrindinį šalies kelią rengiasi paversti greitkeliu. Tai leistų vasaros sezono metu visame...


Palangos pajūrį „maitins“ vasaros sezono metu

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 04 21 | Rubrika: Miestas

Palangos paplūdimiai smėliu bus pradėti maitinti prasidėjus oficialiam vasaros sezonui. Nors Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros skyrius vykdantis tęstinį projektą, finansuojamą iš ES lėšų, buvo suplanavęs, kad tarptautinį konkursą pavyks paskelbti dar vasarį, tačiau užtruko dokumentų derinimo darbai. Šio projekto vertė  daugiau nei 17 mln. litų. Į šią...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius