Įgyvendintas 120 milijonų litų projektas Palangoje pakvies ir vaikus, ir turtuolius

Žvelgiant į pilką, šabakštynais apaugusį sklypą netoli Klaipėdos plento, vos įvažiavus į Palangą, šiandien sunku patikėti, kad koks nors verslininkas ryžtųsi į jį investuoti dešimtis milijonų litų ir jau po kelių metų pastatyti sporto ir rekreacijos centrą – su olimpiniu baseinu, ledo arena ir žirgynu. Abejonių apnikti kurorto politikai, tvirtinant būsimo centro detaliojo plano koncepciją, reiškė abejones, ar investuotojas, gavęs leidimus, nesuskubs sklype statyti brangių kotedžų, užuot jame pastatęs poilsio ir rekreacijos centrą, kurio investicinė grąža ne vienam politikui taip pat kelia abejonių. Bet Raimondas Karpavičius, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) viceprezidentas, ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas, ir kitų įmonių savininkas, mąsto kitaip.
Turtingiausiųjų šalies žmonių sąraše, sudarytame kelių įtakingų verslo leidinių, jis užima 25-ąją vietą. Jos įmonių metinė apyvarta siekia apie pusę milijardo litų.

Socialinis projektas
„Pelno siekimas nėra mano pagrindinis tikslas. Tai, visų pirma, socialinis projektas. Bet jokiu būdu jo iš anksto nevadinu neatsiperkančiu. Priešingai: išliks kapitalas. Panašiai kaip vertingas paveikslas – jį nusiperki, o jo vertė auga“, – sako verslininkas.
Jis siekia, kad šimtai vaikų iš visos Lietuvos, ypač socialiai remtini vaikai, patirtų džiaugsmą tokiame rekreacijos centre.
Buvęs sportininkas teigia matąs, kad Lietuvoje auginame neįgaliųjų vaikų kartą – kai dauguma vaikų palinkę prie kompiuterių.
„Parašykite: žemė manęs nedomina – noriu šiukšlyną paversti į tai, kas teiktų džiaugsmą visiems, ypač vaikams“, – sako verslininkas.
Jis siūlo tiems, kas priims sprendimus, apsilankyti numatomoje projekto teritorijoje dabar ir po dvejų metų, kuomet projektas turėtų būti įgyvendintas.
Kovo mėnesį įvykusiame Tarybos posėdyje verslininko pasamdytas architektas Povilas Danius (projektą jis kuria kartu su savo broliu Sauliumi – aut.) pristatė norimo statyti komplekso planinę struktūrą. Visos teritorijos ašis būtų kol kas tik Palangos miesto bendrajame plane esanti Viržių gatvė, kuri įsikirstų į Klaipėdos plentą. Pats kompleksas – trijų dalių. Šiaurinė teritorijos dalis būtų atiduota sportui: čia iškiltų minėtasis baseinas su ledo arena, jų tribūnose varžybas galėtų stebėti iki 500 žiūrovų. Numatyta vietos ir lauko sporto šakoms – teniso ar krepšinio aikštelėms.
Pietinėje Viržių g. pusėje būtų pasagos formos žirgynas su jojimo mokykla, konkūrų aikštė su stebėjimo tribūnomis, žirgų parkas su didesnėmis ir mažesnėmis aikštėmis.
Pačioje piečiausioje teritorijos dalyje įsikurtų viešbutis bei motelis su visa reikalinga infrastruktūra.
Atraminiu projekte numatytų objektų tašku būtų jau ne vienerius metus gyvuojantis UAB „Karpis“ priklausantis žirgynas, kuriam vadovauja Zigmas Šeškus.
„Net ir dabartinėmis labai prastomis sąlygomis, jis sugeba puikiai organizuoti žirgyną, užimti vaikus“, – sakė R. Karpavičius.

Ketina pritraukti lėšas
Anot vystytojo, projekto sąmata galėtų siekti apie 120 milijonų litų.
Į turtingiausių Lietuvos verslininkų šimtuko sąrašą ne vieno verslo leidinio įtrauktas R. Karpavičius sako ketinąs prie projekto prisidėti 50-60 milijonų litų.
„Palangos projektas, pabrėžiu, – ne verslo. Mano gyvenimo filosofija orientuota į socialinę erdvę, – sakė R. Karpavičius. – Žinoma, sieksime, kad centras generuotų pajamas – jame galėtų vykti profesionalių komandų sportinės stovyklos, varžybos. Iš savo pusės padarysiu viską: turtingi žmonės, mano geri pažįstami ir Europos Sąjungoje, ir buvusioje Tarybų sąjungoje, ypač Turkmėnistane ir Azerbaidžane, bet kada bus pasiruošę atvykti į tokį sporto ir rekreacijos centrą“.
Verslininkas sako, kad dalį lėšų kartu su Palangos savivaldybe ketina pritraukti iš europinių fondų.
„Apie tokią galimybę esu kalbėjęsis ir su buvusiais, ir dabartiniais valstybės pareigūnais. Tokia finansavimo galimybė yra. Savivaldybės ribotas galimybes suprantu, bet ji turės idėja sudominti Vyriausybę, galimus investuotojus“, – sakė R. Karpavičius.
Anot jo, toks centras Palangoje padėtų įveikti kurorto sąstingį žiemą.
„Šiandien reikia mąstyti ir veikti plačiai. Pažiūrėkime: pastatėme sporto sales, o kai kurios jų stovi tuščios. Į jas vaikai neįleidžiami. Nesąmonė. Jeigu norime, kad projektas būtų sėkmingas, reikia, kad jis būtų sukonstruotas per verslo ir valstybės partnerystes“, – savo verslo filosofiją dėstė žinomas verslininkas.
„Socialinę projekto misiją atliksime, suteikdami galimybę vaikams joti ir prižiūrėti žirgus. Verslas bus, kai kviesime žirgų sporto, jojimo mėgėjus iš viso pasaulio. Nereikia pamiršti, kad Palanga turi gerą oro uostą. Turtingiems žirgų sporto mėgėjams nereikia nei tradicinių, nei pigių avialinijų – jie čia gali atskristi ir privačiais lėktuvais“, – sakė R. Karpavičius.
Jis teigia galįs „jau šiandien“ iš užsienio į Palangą pakviesti daug aukščiausios klasės sportininkų.

Turėjo būti vystoma
kitaip
Verslininkas teigia, kad Palanga iki šiol turėjo būti vystoma kitaip – plečiant turizmo infrastruktūrą, paverčiant ją kurortu, veikiančiu visus metus.
„Pavyzdys yra Druskininkai – be jūros ir oro uosto. O žiemą į Palangą geriau kojos nekelti – tuščia kaip tundroje. Įgyvendinus mano projektą, gyvenimas žiemą kurorte suaktyvėtų“, – sako kurorto gyventojas, Palangoje gyvenantis jau dvylika metų.
Paklaustas, kas kaltas, kad, Palangos vystymas nebuvo toks, koks privalėtų būti, R. Karpavičius sako tiesiai: „Nemaža atsakomybės dalis tenka visiems Palangos kurorto vadovams. Buvusiems ir esamiems“.
„Mano projekto įgyvendinimas Palangoje, sakykime, pagerintų sveikatingumo ir sporto infrastruktūrą. Palanga – labai graži, Botanikos parkas įvairių šaltinių įtraukiamas į Europos gražiausių parkų dvidešimtuką. Tik reikia ja tinkamai rūpintis, suteikti galimybę verslui ir plėtoti kurortą partnerystės pagrindais“, – sako pašnekovas.
Apie projektą jis jau yra trumpai kalbėjęsis ir su Palangos meru Š. Vaitkumi.
„Jis palankiai priėmė tokią mintį, – sakė verslininkas. – Sutarėme, kad mūsų architektai dirbs kartu su savivaldybės architektais ir teisininkais, kad visi žemės klausimai būtų sutvarkyti. Bet tam iniciatyvą turi parodyti ir savivaldybė. Aš visko nematuoju pinigais ir pelnais. Mano darbas – ne projektuoti, rūpintis teritorijos žemių teisiniais dalykais, o užtikrinti, kad centre nuolat būtų daug žmonių – vaikų ir turtingų lankytojų“.

Išspręsti planuojamos centro teritorijos
klausimą
Anot R. Karpavičiaus, dabar svarbiausia – išspręsti planuojamos centro teritorijos klausimą (apie devynias dešimtąsias sklypo yra valstybinė žemė, apie 10 procentų – privati nuosavybė – aut.) ir parengti detalųjį planą, taip pat „tinkamai sudėlioti“ įsipareigojimus.
Žemės klausimas gali būti ne toks paprastas – reikia supirkti atskirus sklypus, o kai kurie jų savininkai, regis, norėtų pasipinigauti.
Verslininko planuose – į projektą integruoti ir laisvalaikio bei pramogų parko Žibininkuose, prie HBH, statytojus.
„Jiems vieniems nebus lengva surasti lankytojų srautus. Reikia apsijungti kiek įmanoma. Jų paslaugų klasė būtų labiau ekonominė, pas mus – aukštesnė. Esu kalbėjęs su to projekto vystytojais. Jie pritarė mano požiūriui – kiek įmanoma, apjungti paslaugas“, – sakė R. Karpavičius.
Sporto ir rekreacijos centro administravimą prie Klaipėdos plento jis patikėtų užsieniečiams.
Anksčiau aktyviai sportavęs ir iki šiol įvairius sporto klubus finansuojantis verslininkas sako „svajojąs“, kad Lietuvoje prasidėtų „naujas sąjūdis“.
„Vienas tautinis sąjūdis jau buvo. Dabar reikia naujo – ir dvasiai, ir kūnui, – pabrėžė aktyvią gyvenseną propaguojantis R. Karpavičius. – Sakau atsakingai: patvirtinus detalųjį planą, projektas bus įgyvendintas. Tai bus kelias į laisvę – per dvasią ir kūną“.