Artėjant savivaldos kadencijos viduriui – VRK analizė: kaip keitėsi tarybos

Nuo pastarųjų savivaldos rinkimų praėjus beveik pusei kadencijos, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko išsamią savivaldybių tarybų narių kaitos duomenų analizę. Joje – pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai keitėsi tarybų nariai Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse. 

2023 m. kovą vykusių savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimuose buvo išrinkti 1 498 tarybų nariai ir 60 merų.

Skaičiuojant tuos savivaldybių tarybų narius, kurie davė priesaikas ir buvo pradėję eiti pareigas, per nepilnus dvejus metus įvairiose savivaldybėse pasikeitė iš viso 162 tarybų nariai. Didžioji dauguma jų mandato atsisakė arba jo neteko įstatymo numatyta tvarka.

VRK duomenimis, didžiausia tarybos narių kaita fiksuota Kretingos rajone, čia keitėsi 7 nariai, Marijampolės ir Rokiškio rajonuose bei Visagine po priesaikos davimo pasikeitė po 6 narius, Jonavos, Kupiškio rajonuose, Pagėgiuose ir Vilniaus mieste keitėsi po 5 tarybos narius.

Yra 8 savivaldybės, kuriose nuo 2023 m. balandžio iki 2024 m. pabaigos nepasikeitė nė vienas savivaldybės tarybos narys. Druskininkuose ir Rietave bei 6 rajonuose: Kauno, Molėtų, Plungės, Šiaulių, Širvintų ir Zarasų iki šiol dirba tie patys savivaldybės tarybos nariai, kurie davė priesaikas pirmuosiuose 2023-2027 m. kadencijos posėdžiuose.

125 savivaldybės tarybos nariai mandatų atsisakė dėl nesuderinamų pareigų

Į VRK, kuri atlieka ir mandatų komisijos funkcijas, dažniausiai kreipėsi tie savivaldybių tarybų nariai, kurie pageidavo palikti pareigas dėl to, kad pradėjo eiti su savivaldybės tarybos nario darbu nesuderinamas pareigas. Tokių prašymų fiksuota 125, iš jų 29 šių pareigų atsisakė 2024 m. lapkričio mėnesį, po to, kai jie buvo išrinkti į Seimą. 

Savo noru darbą savivaldybių tarybose paliko 20 asmenų.

6 savivaldybių tarybų nariai buvo pripažinti kaltais teismo sprendimu ir vadovaudamasi Rinkimų kodekso nuostatomis VRK turėjo nutraukti jų įgaliojimus.

Per nepilnus dvejus metus pasitaikė 6 atvejai, kai VRK nutraukė savivaldybių tarybų narių įgaliojimus anksčiau termino narių mirties atveju. Jų darbą tarybose tęsia politinių organizacijų kolegos.  

2 nariai VRK sprendimu neteko mandato nustačius, kad nesuderinamas pareigas jie pradėjo eiti neatsisakę mandato.

Taip pat įstatymas numato, kad tarybos narys turi būti nuolatinis savivaldybės, į kurios tarybą buvo išrinktas, gyventoju. Jam išvykus nuolat gyventi už savivaldybės teritorijos ribų ir informavus VRK, jo įgaliojimai nutraukiami. Tokį atvejį per nepilnus dvejus metus VRK fiksavo 2 kartus.

Dar 1 narys VRK sprendimu neteko mandato pripažinus, kad jis rinkimų metu šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodekso nuostatas.

VRK duomenimis, daugiausiai tarybų narių, kurie rinkėjų suteikto mandato atsisakė savo noru ar jo neteko, yra išrinkti pagal Lietuvos socialdemokratų partijos (67 asmenys), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (20 asmenų), Liberalų sąjūdžio (18 asmenų), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (13 asmenų), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (10 asmenų) iškeltų kandidatų sąrašus. 

Savivaldoje dirbančiųjų amžiaus vidurkis – daugiau kaip 53 metai

VRK analizė atskleidė, jog šiuo metu bendras savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis yra 53 metai ir 2 mėnesiai. 

Šalyje jauniausias šiuo metu tarybos nario pareigas einantis narys yra 21 metų ir 2 mėnesių amžiaus vyras, vyriausia – 89 metų 4 mėnesių amžiaus moteris.  

VRK duomenys rodo, kad 60-tyje Lietuvos savivaldybių (įskaičiuojant ir merus) vyrų dirba beveik tris kartus daugiau nei moterų. Ši tendencija išlieka panaši kaip ir ankstesniais metais.

Iš viso 511 savivaldybių tarybų narių ir merų mandatų priklauso moterims (32,93 proc.), o 1041mandatai – vyrams (67,07 proc.). 

Kai kuriose savivaldybėse tarybų narių ir merų pareigas užimančių vyrų ir moterų skaičius yra proporcingas. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybėje iš 32 narių 17 yra moterys, 15 –  vyrai. 

Mažiausias moterų skaičius – Rietavo savivaldybės taryboje, 2 iš 18 narių.

Iš 60 Lietuvos savivaldybių, 54-ioms vadovauja merai vyrai, o 6-ioms merės moterys.

Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kurios taryboje dirbtų vien moterys arba vien vyrai.

Viena iš VRK funkcijų laikotarpiu tarp Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų yra atlikti mandatų komisijos funkcijas. Sprendimai dėl savivaldybės tarybos narių bei merų įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir mandatų suteikimas naujiems savivaldybių tarybų nariams priimami kolegialiai viešai transliuojamų VRK posėdžių metu.