Ekskursiją į Palangos gintaro muziejų galima padovanoti ir gimtadienio proga

Diana JOMANTAITĖ

Į Palangą atvykęs svečias privalo padaryti bent du dalykus – pasigrožėti Baltijos jūra nuo tilto ir užsukti į Palangos gintaro muziejų. Apsilankyti muziejuje – ne pramoga, atšausite, bet Palangos gintaro muziejus – išskirtinis. Buvusioje grafų Tiškevičių rezidencijoje 1963 metų rugpjūčio 3 dieną įkurtas muziejus turi kuo nustebinti kiekvieną lankytoją. Čia įdomių faktų bei reginių akiai atranda ir giliai istorija besidomintis, ir tiesiog atsipalaidavęs poilsiautojas – muziejuje neapleidžia lengvumo ir paprastumo, išsamumo ir gilumo jausmas. Tokį muziejų – išvien žengiantį kartu su šiuolaikiniu žmogumi – pristatė Palangos gintaro muziejaus vyr. muziejininkė bei tarptautinių ir nacionalinių projektų organizatorė Regina Makauskienė.

– Praėjusį vasaros sezoną muziejus pasitiko tviskantis grožiu po renovacijos bei atsinaujinusiomis ekspozicijomis. Kokių naujienų lankytojams siūlote šiemet?
– Visų pirma norėčiau pasidžiaugti, jog mūsų muziejus yra vienas svetingiausių visoje Lietuvoje. Dirbame nuo 10 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Jei į uostą atplaukia kruiziniai laivai, duris atveriame ir nedarbo dieną – pirmadienį. Turime tris gides, kurios veda įvairias edukacijas bei ekskursijas lietuvių, rusų, anglų, prancūzų ir italų kalbomis. Šiemet lankytojams pristatome ir audio gidus – gidai nebespėja aptarnauti gausaus lankytojų būrio. Todėl šiuolaikiniam muziejaus lankytojui nuo šiol siūlome naują nemokamą paslaugą – audio gidą. Pageidaujantys po muziejų galės vaikščioti su lengva planšete. Joje siūlomos dvi programos – dvarų kultūros ir gintaro ekspozicijos. Įgarsinimą galima pasirinkti lietuvių, pagrindinėmis užsienio kalbomis ir netgi lietuvių gestų kalba. Stengiamės taikyti šiuolaikines technologijas, kurios tik geriau padės pažinti ekspozicijas. Vieni mėgsta vaikščioti po muziejų ilgiau, kiti trumpiau. Tad su audio gidu bus galima išklausyti visą programą arba tiesiog pasirinkti dominančius objektus. Mūsų lankytojų patogumui įrengti ir informaciniai terminalai.
– Ar šios naujovės nenukonkuruos gidų?
– Gidai visada turės darbo. Žmonės nori gyvo žodžio, gyvo pokalbio, diskusijos. Audio gidai bei informaciniai terminalai yra labai patogu, suteikia tikrai daug informacijos. Tačiau klausimo jiems juk neužduosi. Manau, darbo ir gidams užteks, ir naujovės populiarios bus.
– Turbūt ir kultūrinių renginių, koncertų laukia ne vienas?
– Šią vasarą palangiškius, miesto svečius kviesime į tradicinius renginius – tarptautinį M. K. Čiurlionio festivalį, Nakties serenadą, koncertų ciklą „Ave Marija“. Jų mūsų lankytojai laukia ir tikisi kasmet. Bendradarbiaujame su mokslininku, profesoriumi Adomu Butrimu. Šiemet pristatome dvi jo parašytas knygas apie gintarą. Šį sezoną muziejuje atidarome juvelyro Kazimiero Simanonio darbų parodą. Garbaus amžiaus menininkas yra nusipelnęs gintaro dizaineris, kuris praplėtė gintaro suvokimą. K. Simanonis parodė ir įrodė, kad gintaras yra ne tik tautinio kostiumo dalis. Jo gintaro papuošalais puošiasi net Danijos, Didžiosios Britanijos monarchai. Taip pat lankytojai galės įsigyti ilgamečio Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio knygą apie Palangos gintaro muziejaus eksponatus. Jis juos puikai žino, nes yra vienas iš muziejaus įkūrėjų, pasižymintis unikalia atmintimi. Jis visada žinodavo, kur, kokioje dėžutėje yra padėtas tam tikras eksponatas. Rūmų koplyčioje veiks Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko stiklo paroda.
– Ką galėtumėte pasiūlyti muziejaus ekspozicijas jau mačiusiems ar į koncertus tam tikromis datomis negalintiems atvykti lankytojams?
– Žmonės tikrai nustemba išgirdę, kiek įvairių edukacinių programų mes siūlome. Mes, muziejaus darbuotojai, buvome išvykę į kūrybines dirbtuves, skirtas neregiams. Nuostabu žiūrėti, kokių fantastiškų motyvų kūrinius sukuria neregiai, liesdami gintarą, šakeles, kitas gamtines medžiagas. Tokius edukacinius užsiėmimus galime surengti ir mes. Mamos gali palikti vaikus kūrybiniuose, praktiniuose užsiėmimuose. Galime surengti integruotas pamokas, pavyzdžiui, astronomiją suderintą su amuleto kūrimu. Beje, mūsų edukacinės programos skirtos įvairaus amžiaus lankytojams – įdomu visiems.
– Gal kuri nors programa yra „ant bangos“, itin madinga?
– Pastebėjome, kad labai populiarėja ekskursijos-dovanos. Gan dažnai užsakomos ekskursijos vestuvių svitoms. Kol jaunieji fotografuojasi parke, prie rūmų, palydai netenka nuobodžiauti – jiems vedama ekskursija. Ekskursiją galima padovanoti gimtadienio ar kokia kita proga.
– Kokių lankytojų Palangos gintaro muziejuje daugiau – lietuvių ar vis dėl to užsieniečių? Juk sunku rasti lietuvį, kuris šiame muziejuje nebūtų buvęs.
– Didžioji dalis Palangos muziejaus lankytojų – lietuviai. Ir tai labai džiugina, vadinasi, esame įdomūs ir vietiniams, nesame nusibodę. Nesiskundžiame ir užsieniečių lankytojų gausa. Užsieniečiai dažniausiai atvyksta grupėmis – lenkai, latviai, atplaukus kruiziniams laivams sulaukiame daug amerikiečių, vokiečių.
– Kas yra įdomu užsienio lankytojui?
– Žinoma, pagrindinis traukos objektas yra gintaras. Turime tūkstančius eksponatų, sukaupta daugybė informacijos. Pastebime, kaip skiriasi lankytojų iš užsienio skoniai, požiūris. Mėgsta mūsų svečiai pasidžiaugti jau kažkur įsigytais ar turėtais gintaro papuošalais. Deja, pasitaiko ir gintaro padirbinių. Turisto turimą daiktą pagiri, juk dėl skonio nesiginčijama. Tačiau pas mus muziejuje gintaro falsifikato nerasite. Turime labai griežtus reikalavimus. Muziejuje yra gintaro parduotuvė. Ji mums nepriklauso, iš mūsų tik nuomojasi plotą, tačiau esame užsitikrinę, kad jie parduotų tik sertifikuotus gintaro dirbinius.
– Besidomintiems dvarų kultūra, muziejuje taip pat yra ko pažiūrėti. Kiek žinau, vieno iš eksponatų – brangaus gobeleno – istorija itin intriguojanti?
– Vienoje iš dvaro salių kabo XVII amžiuje Prancūzijoje austas vilnonis gobelenas „Išlaisvinta Jeruzalė“. Jis į muziejų pateko laimingo atsitiktinumo dėka. Gobelenas kaip atlygis ar dovana atiteko grafų Tiškevičių tarnaitei. Jį moteris saugojo, bet vasarą pakabindavo pravėdinti. Taip kabantį jį kartą pamatė Palangoje atostogavusios Ermitažo muziejaus darbuotojos. Jos gobeleno vertę beregint suvokė. Gal gobelenas būtų atsidūręs svetimos šalies muziejuje, bet Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, dalyvaudamas konferencijoje tuometiniame Leningrade, netyčia darbuotojas nugirdo šnekant apie kažkokį Palangoje matytą vertingą gobeleną. R. Budrys padarė viską, kad gobelenas atitektų Palangos gintaro muziejui. Originaliai šis gobelenas kabojo senuosiuose Palangos Tiškevičių rūmuose, kurie stovėjo dabartinio „Naglio“ kino teatro vietoje. Šiuo gobelenu dabar gali grožėtis visi muziejaus lankytojai.