Chaosą keliantys elektriniai paspirtukai laukia verdikto

Tai, kad siaučiantys poilsiautojai galingais elektriniais paspirtukais kurorto gatvėmis yra problema, pripažįsta ir valdžios atstovai, ir pėstieji, kurie dažnai tampa ir jų aukomis, bet iki šiol buvo sunku padaryti atitinkamus sprendimus. Panašu, kad greit ši situacija gali keistis. Palangos miesto savivaldybė patikino, kad pateikė savo pasiūlymus Vyriausybei ir lauks rezultatų. Kitaip nieko pakeisti – nei drausti, nei bausti – neįmanoma.

Susidūrė su problema
Į redakciją užsuksi palangiškė Juzė Asta Šimkūnienė papasakojo, jog ji pati tapo šią moderniąją, nuo praėjusios vasaros itin išpopuliarėjusią transporto priemonę vairavusių jaunuolių auka. Iki tol niekuomet nebuvo susimąsčiusi, jog šis pramoginis transportas gali būti toks pavojingas. Pasitvirtino gyvenimiška taisyklė, jog problema įžvelgiama tik tuomet, kai ji paliečia patį arba artimą žmogų.
„Rugpjūčio mėnesio pradžioje važiavau dviračiu nuo jūros Žvejų gatve į namus Sodų gatvėje. Važiavau dešine puse, ramiai, gražiai. O jaunuoliai, vairavę šį galingą elektrinį paspirtuką manevruodami lėkė ir mane užkabino. Pargriuvau, man išnarino ranką, pripažintas masyvus raumenų nutraukimas, šiuo metu manęs laukia operacija, sąnarį reikia operuoti, sulaužė rankos pirštą. Tad man abi rankos tapo neveiksnios“, – apie nelaimės padarinius pasakojo J. A. Šimkūnienė.
Pati moteris, tuomet buvusi tokios prastos būklės, nematė, kas aplink darosi, ji negalėjo pažiūrėti ir į nelaimės kaltininkus, tiesiog gulėjo parblokšta ir laukė pagalbos. Bet ji girdėjo, kaip jaunuoliai sakė, kad nereikia policijos. „Patraukė toliau iš įvykio vietos elektrinę transporto priemonę. Visgi policija atvažiavo, nežinau, ką jie ten sakė policijos pareigūnams. Mane greitoji išvežė į ligoninę. Pradžioje į Palangą, bet ten nieko negalėjo padaryti, tuomet vežė mane į Klaipėda. Atstatė žastikaulį į vietą, bet nesijaučiu gerai ir šiuo metu, jaučiu nuolatinį skausmą. Tad dar vienintelis gelbėjimosi ratas yra operacija, kuriai jau numatyta ir data“, – pasakojo moteris.

Kaltininkai nė neatsiprašė
Palangiškė atskleidė, kad dėl sveikatos sutrikdymo jai teko apsilankyti ne pas vieną gydytoją. „Pridarė man daug rūpesčių“, – pripažino J. A. Šimkūnienė.
Dėl patirtų sužalojimų moteris pateikė dokumentus užvesti baudžiamąją bylą. „Apmaudžiausia, jog jaunuoliai manęs net neatsiprašė. O aš patyriau tikrai daug žalos. Aš gulėjau ant grindinio, o jie netgi šaipėsi, rėkė, kad „kelkis, nieko čia nėra, policijos nereikia, ji pati palindo“. Pro šalį ėjusi moteris parodė daugiau užuojautos nei kaltininkai. Ji pasiūlė skarelę pakloti po galva, o šie tik bandė išsukti save iš bėdos. Jie net nepasiteiravo, kaip aš jaučiuosi po kurio laiko, gal aš numiriau, niekas neįdomu“, – teigė pašnekovė, tačiau pasidžiaugė, kad ne visi žmonės yra tokie abejingi. Ji papasakojo, kad kartą važiuodama su anūkėliu patyrė nedidelį susidūrimą, kai pakraštyje stovėjęs vairuojas nepastebėjo važiuojančiųjų dviračiu ir prieš nosį atidarė automobilio dureles. „Automobilių buvo eilė, o važiuodama savo puse, aš ir važiavau šalia jų. Anūkėlis nušoko nuo dviračio, o aš pati susimušiau šoną, bet nieko nesusilaužiau. Bet tuomet žmogus labai atsiprašinėjo ir pinigų net davė žalai atlyginti. Gerai, kai esama ir gerų pavyzdžių, ne tik tokių, kurie žmogų sužeidžia ir net nesuvokia savo kaltės“, – atkreipė dėmesį palangiškė Juzė Asta.
Moters laukia sudėtinga operacija – dešiniojo peties endoprotezavimas, truksiantis 3 valandas, tad nieko keisto, jog ji nerimauja. „Man jau 74-eri, ne juokas tokios operacijos. Gydytojas sakė, kad ši operacija labai sunki, bet man jos reikia, negaliu normaliai pakelti rankos“, – nerimo neslėpė J. A. Šimkūnienė.
Palangiškės sutuoktinis Stasys, kuriam žmonos nelaimė taip pat sukėlė daug nerimo, apie įvykį sužinojo iš moters, kuri matė visą situaciją. „Ši moteris prie manęs pribėgusi teiravosi, kur mano telefonas, ji ir paskambino mano vyrui“, – sakė palangiškė.

Prilyginami dviračiams, bet labiau mopedai
Ir šis nupasakotas palangiškės J. A. Šimkūnienės atvejis ne vienintelis, nutikęs atsiradus šiems dideliems ir galingiems, nemenką greitį išvystantiems elektriniams paspirtukams. Vos jiems atsiradus, visi valdininkai suko galvas, kaip juos pavadinti, kokias taisykles jiems taikyti.
Dar prieš prasidedant vasarai svarstyta, kuriam transporto tipui priskirti šį vadinamąjį elektrinį paspirtuką – dviračiui ar mopedui.
Su elektrinių paspirtukų keliamomis problemomis kovojanti Palangos savivaldybė jau 2017-ųjų rudenį žadėjo parengti pasiūlymą Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme arba Kelių eismo taisyklėse būtų nustatytos skirtingos eismo sąlygos savaeigėms motorinėms arba elektra varomoms transporto priemonėms ir raumenų jėga varomiems dviračiams.
Tuomet Susisiekimo ministerijos atstovai teigė, jog teisės aktuose viskas yra reglamentuota ir nieko nereikia keisti. Pakanka tik jų laikytis. Neva, jei būtų laikomasi dviračiams keliamų važiavimo reikalavimų, jokios grėsmės pėstiesiems nekeltų ir elektriniai paspirtukai. Kelių eismo taisyklės nurodo, kad dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti jo judėjimo greičiui artimu 3-7 km/val. greičiu, paliekant tokį tarpą iš šono, kad jis būtų saugus.
Šią savaitę Palangos miesto valdžios atstovams susitikus su Lietuvos generaliniu komisaru Linu Pernavu taip pat kalbėta apie šią problemą. Meras atkreipė dėmesį, jog pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus jie yra prilyginami dviračiams, nors realiai išvysto 34 ar net kiek didesnį nei 40 kilometrų per valandą greitį. Palangos miesto savivaldybė ne kartą kėlė šią problemą bei siūlė keisti teisės aktus, kad galingi elektriniai paspirtukai būtų prilyginami ne dviračiams, o mopedams. Tokiu atveju važinėti jie galėtų ne pėsčiųjų takais, o gatvėmis, ir vairuoti šias transporto priemones galėtų tik sulaukę atitinkamo amžiaus bei vairuotojo pažymėjimą turintys asmenys.

Padarė viską, ką galėjo
Palangos mero pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Rimantas Antanas Mikalkėnas „Palangos tiltui“ pasakojo, jog Savivaldybė yra parašiusi raštą ir pateikusi Vyriausybei savo pastabas, ką reiktų keisti įstatyminėje bazėje. „Jeigu įstatyminė bazė nebus pakeista, mūsų vėl lauks chaosas. Kitiems miestams ši problema nėra aktuali, aktuali mums, kurortams. Tikimės sulaukti palankių išvadų dar šiemet. Mes iš savo pusės padarėm viską, ką galėjom“, – sakė Saugaus eismo komisijos pirmininkas.
Palangos miesto savivaldybė šiemet neišdavė nei vieno leidimo teikti elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas, tačiau privačiose teritorijose verslininkai užsiima šia veikla. Pareigūnams taip pat rankos surištos, kadangi jie, kaip ir dviratininkų, be pagrindo bausti negali.
Palangos policijos komisariato viršininko Algirdo Budgino duomenimis, šiais metais fiksuota 12 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo elektrinis paspirtukas-dviratis, iš jų 4 eismo įvykiai su nežymiai nukentėjusiais eismo dalyviais.
Vicemeras pripažino, jog atsirandant vis įvairesnėms priemonėms, biurokratinis variklis nebespėja pagal jas suktis. O tikėtina, kad laikui bėgant žmones nustebins dar ne viena moderni transporto priemonė, sukelsianti klausimų ir tikėtinų problemų.