Valdantieji bijo palangiškių verdikto?

Praėjusį ketvirtadienį  posėdžiavusi kurorto valdžia po ilgų diskusijų ir aštrių ginčų atidėjo sprendimą surengti gyventojų apklausą palangiškiams itin svarbiu ir opiu klausimu – dėl sutarties su šilumos tiekėja UAB „Litesko“ nutraukimo. Argumentuota, jog klausimas paruoštas netinkamai, nes esą nesilaikyta nustatytos tvarkos apklausai rengti.

Nerūpi gyventojų nuomonė

Sprendimo projektą dėl gyventojų apklausos pristatęs opozicijos atstovas, miesto savivaldybės Tarybos narys Dainius Želvys sakė, kad prašyta kurorto vadovo Vytauto Stalmoko sušaukti šiuo klausimu neeilinį Tarybos posėdį. Tačiau, anot kalbėjusiojo, nei žodžiu, nei raštu negauta jokio atsakymo. „Meras išvyko atostogauti, o jo pareigas eiti paskirta vicemerė Marytė Vačerskienė pareiškė, kad nieko nežino ir jokio posėdžio nešauks. Vadinasi, valdantiesiems gyventojų nuomonė nerūpi ir apkritai jiems į ją nusispjauti“, - konstatavo D.Želvys.

Abejotinos investicijos

Pasak politiko, pagal patvirtintą Tarybos reglamentą, gyventojų apklausa galima, ir mūsų šalies savivaldybės organizuoja gyventojų apklausas įvairiais klausimais, todėl čia jokio detektyvo nėra. Lėšų, anot jo, reikės dešimties komisijos narių darbui apmokėti bei biuleteniams. Tai būtų apie 5 tūkst. litų. D.Želvio teigimu, jam ne kartą buvo prikaišiojama dėl sutarties su UAB „Litesko“ pasirašymo, nes esą konservatoriai pasirašė ir nesirūpino, kaip jos laikomasi. „Noriu priminti, kad po sutarties pasirašymo, UAB „Litesko“ investicijos buvo derinamos su Investicijų priežiūros komisija, kurios pirmininku dirbo šviesios atminties kurorto politikas Salvijus Juodka. Tuomet gana griežtai buvo paisoma tiek sutarties sąlygų, tiek investicijų grafiko. Tačiau pastaruosius ketverius metus reikalai pasikeitė. Minėtajai komisijai pradėjus vadovauti vicemerui Rimantui Garoliui, UAB „Litesko“ investavo kur norėjo ir kaip jai reikėjo. Susipažinus su Investicijų priežiūros komisijos ataskaita, kyla pagrįstų abejonių dėl šilumos tiekėjo realių investicijų, nes pastarosios nedetalizuotos. Nenurodomos priežastys, kodėl buvo perkamas katilinės kaminui filtras, taip pat renovuotų trasų l metro kainos, kodėl nutiesta pusė kilometro naujų šiluminių tinklų į kvartalą, kurio nėra. Komisija vienašališkai, neatsižvelgdama į investicijų grafikus, priima sprendimą po įvykusio fakto ir užskaito tokias investicijas, kokias pateikia UAB „Litesko,“ – nuomonę dėl abejones keliančių investicijų į kurorto šilumos ūkį išsakė miesto politikas, pridūręs, kad jau investuota daugiau kaip 15 mln. litų ir įsipareigojimas įvykdytas, tad vertėtų „įjungti stabdį“.

Tikslas – sujudinti visuomenę

Be to, pasak D.Želvio, šios, 15 ar 16 mln. litų investicijos neteikiamos tvirtinti Tarybai. „Nors dar prieš ketverius metus miesto Savivaldybės kontrolierės atliko auditą UAB „Palangos šilumos tinklai“ dėl  kurorto šilumos ūkio modernizacijos sutarties vykdymo, tačiau į audito pastabas nereaguota ir nekreipta dėmesio, tartum jo nebuvo. „Šiandien svarstomas palangiškiams labai svarbus klausimas, nes Palangoje patvirtinta šilumos kaina – viena iš didžiausių šalyje. Deja, salėje nėra  UAB „Palangos šilumos tinklai“ vadovo, kurio, regis, vienintelis darbas ir rūpestis – išnuomoti telekomunikacinių bendrovių antenas ant miesto šilumos tinklų kaminų“, - savo  nuostabą išsakė politikas.

Kalbėdamas apie sutarties su UAB „Litesko“ nutraukimą, D.Želvys akcentavo, kad, jei nesilaikoma sutarties sąlygų, ji gali būti nutraukta. Tokia galimybė yra. Anot jo, gyventojų apklausos tikslas – sujudinti visuomenę. Taip pat neaišku dėl investicijų sumų.

Šaudoma  tuščiais šoviniais

Valdančiajai daugumai atstovaujantis Tarybos narys liberalcentristas Eugenijus Simutis kibo į atlapus apklausos iniciatoriui D.Želviui, klausdamas, kodėl tuomet, kai prieš dešimtmetį buvo išnuomoti miesto šilumos tinklai UAB „Litesko“, nekilo tokių klausimų, ir kodėl tuo metu  valdžioje buvę konservatoriai nieko nedarė. Kelias kadencijas Taryboje dirbantis D.Želvys atkirto, kad tada ir šilumos kaina buvo ne tokia didžiulė, o be to, jis buvo „iškrapštytas“ iš Investicijų priežiūros komisijos. „Valdantieji bijo gyventojų apklausos. Todėl bandoma klausimą politizuoti. Šaudoma  tuščiais šoviniais, tad kalbėtis nėra su kuo,“ – įgėlė politikos naujokui E.Simučiui D.Želvys.

Bendruomenė – ne kvaila

Į tribūną pakilusi Vartotojų teisių gynimo asociacijos atstovė palangiškė Rūta Ruzgutė atkreipė dėmesį į tai, kad ji neatstovauja jokiai politinei jėgai ir nesiruošia politikuoti. Miestelėnės teigimu, palangiškius piktina neskaidri UAB „Litesko“ veikla. Nuo gyventojų slepiama informacija apie vykdomus sutarties įsipareigojimus. „Aš išnagrinėjau šūsnis dokumentų, pačią sutartį bei investicijas. Turiu pažymas apie UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ veiklą. Šiuose dokumentuose nurodyta, už kokią kainą perkamas kuras, kiek renovuota šilumos trasų. Įmonė pastaruosius ketverius metus rodo milijoninius nuostolius, tačiau keista, kad nebankrutuoja. Taip pat sutartyje nurodyta, jog renovuos 162 šilumos punktus už milijoną litų, bet pasirodo, kad jie renovuoti už 3 mln. Tas pats ir su šilumos trasų renovacija,“ – informaciją dėl sutarties vykdymo pateikė  R.Ruzgutė, akcentavusi, jog nereikia manyti, kad bendruomenė kvaila, o juolab – iš jos tyčiotis.

Svarbus dokumentas

Palangiškė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į labai svarbų ir nuo 1997 metų gruodžio 31 dienos galiojantį Vyriausybės nutarimą Nr.1507. Pastarajame, anot jos, konkrečiai reglamentuota tvarka dėl šilumos apskaitos prietaisų. Ji pacitavo, kad pagal nustatytą tvarką, apskaitos prietaisus perka ir juos įrengia bei keičia energijos tiekėjas savo lėšomis, o prietaisai įsigyjami ir rangovai jiems montuoti parenkami konkurso tvarka. Miestelėnė perspėjo gyventojus būti budriais ir domėtis įstatymais, nes, vadovaujantis šiuo Vyriausybės nutarimu, karšto vandens apskaitos skaitiklius privalės įrengti  UAB „Litesko“, kuri nebegalės dumti akių, esą ji nesanti karšto vandens tiekėja.

Kas gali paneigti?

Taip pat miestelėnė sakė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vienašališkai nustato šilumos ir karšto vandens kainas, nes pačios UAB „Litesko“ pateikti skaičiavimai neteisingi, o miesto Savivaldybės klerkams apskritai nerūpi tikrinti kainodaros. R.Ruzgutė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Šilumos ūkio įstatymo rengėja yra galingoji Lietuvos šilumos ūkio tiekėjų asociacija, kurios tarybos pirmininkas – rubikonininkų šulas Andrius Janukonis. Tad į kokias rankas yra perduotas kurorto šilumos ūkis ir miesto gyventojai, anot palangiškės, jau niekam nebeturėtų kelti abejonių.

R.Ruzgutė tiesiai šviesiai išdrožė, kad vargu ar kas drįs paneigti nuomonę, kad tokiu būdu „plaunami“ pinigai ir kad tai yra vienos partijos rinkimų kampanijos finansavimo šaltinis.

Apklausa – įpareigojimas valdžiai

Pasak Tarybos narės Salomėjos Slaboševičienės, Palangoje susiklostė tokia praktika, kad toks svarbus miestui klausimas tąsomas lyg politinė paklodė. Anot politikės, problema turi būti sprendžiama iš esmės, nes Taryba neturi teisės atiduoti savo pareigos Investicijų priežiūros komisijai, kuri tapatinama su vicemeru Rimantu Garoliu. „Šilumos tinklai yra miesto turtas, ir jį turi valdyti pati Taryba. Manau, kad reikia peržiūrėti, kaip vykdomi sutartiniai įsipareigojimai. O gal sutartį reikės pratęsti?“ – kalbėjo Tarybos narė, akcentavusi, kad gyventojų apklausa būtų valdžiai įpareigojimas.

Privalu susitvarkyti

Valdančiosios daugumos atstovas Danius Puodžius pripažino, kad klausimas rimtas, nes kai reikia didžiąją dalį atlyginimo ar pensijos atiduoti už šildymą, be abejo, žmonėms nieko kito nelieka, tik piktintis. Tad jis manąs, kad vertėtų surengti gyventojų apklausą. Miesto savivaldybės Tarybos nario nuomone, atsakingų už šią padėtį nėra, tad privalu susitvarkyti su šilumos ūkiu. „Kaip žinia, kai ūkininkas nusigyvena, savo turtą išnuomoja kitam, kuris taipogi ne ką gali ūkininkauti. Tad iš šio sandorio nei vienas, nei kitas neturi naudos,“ – pritaikė analogą susiklosčiusiai situacijai Palangos šilumos ūkyje politikas. Pasak jo, pasaulinėje praktikoje pripažinta, kad centralizuotas šildymo būdas yra pigiausias. Tačiau, politiko nuomone, vertėtų išsiaiškinti tikrąją kurorto šilumos ūkio padėtį, nes turtas nuvertėjo ir gali būti, kad investuota per mažai. Iš miesto Savivaldybės dėl sutarties įsipareigojimų nėra pareikšta nei viena pretenzija. Taip pat gali būti, jog nutraukus sutartį, Savivaldybei tektų bendrovei „Litesko“ sumokėti apie 19 mln. litų,“ – atsargiai pagarsino gresiančias sankcijas miestui valdančiajai daugumai atstovaujantis D.Puodžius.  

Neverta bijoti gyventojų

Kad privalu surengti apklausą, pasisakė Tarybos mažumos atstovai Šarūnas Vaitkus bei Mindaugas Skritulskas. Jų teigimu, kai gyventojai gauna tokias didžiulės sąskaitas už šildymą, reikia ieškoti būdu, kaip sumažinti kainas. M.Skritulsko nuomone, jei gyventojai nutars, kad reikia nutraukti sutartį, tuomet turėtų būti sudaryta darbo grupė iš teisininkų bei profesionalių specialistų, kurie detaliai išanalizuotų sutartį. Pasak M.Skritulsko, reikia būti realistais ir pripažinti, kad Savivaldybės juristai nepajėgūs pateikti vertinimus visais sutarties aspektais. Taip pat, anot jo, būtinas ir rimtas auditas, nes gali būti, kad per tą, nuo sutarties pasirašymo, dešimtmetį, buvo apvaginėjami miesto gyventojai,“ – sakė miesto savivaldybės Tarybos narys, paraginęs balsuoti už sprendimo projektą dėl gyventojų apklausos vardiniu balsavimu, akcentavęs, jog bijoti tų dvylikos tūkstančių rinkėjų nevertėtų.

Mažumai atstovaujantis Tarybos narys Giedrius Šatkauskas sakė netikįs, kad nėra planų pratęsti sutarties su „Litesko“, nes, anot jo, iš valdančiųjų kalbų ir darbų akivaizdu, kad tokios derybos vyksta.

Gali susipažinti

Posėdyje ilgai tylėjęs vicemeras R.Garolis pareiškė, kad kalbos, jog niekas nieko nežino apie investicijas į kurorto šilumos ūkį, nepagrįstos. „Yra Investicijų priežiūros komisijos ataskaitos už kelerius metus, tačiau tai niekam neįdomu. Gal ir klaida, kad Tarybai jos nebuvo pateiktos tvirtinti, tačiau kam įdomu, tas gali su ataskaitomis susipažinti,“ – su mestais jam kaltinimais nesutiko Investicijų priežiūros komisijos pirmininkas.

Opozicija vicemerui netruko paaiškinti, kad, pagal miesto savivaldybės Tarybos veiklos reglamentą, kiekviena komisija privalo veiklos ataskaitą teikti tvirtinti miesto savivaldybės Tarybai.

Meras pasiūlė palaukti

Pakilęs į tribūną, miesto vadovas Vytautas Stalmokas šiuo klausimu pareiškė savo nuomonę, esą didžiulės šilumos  kainos yra ne tik Palangos problema, bet ir visos Respublikos. „Suprantu, kai daugiau kaip 50 proc. gaunamų pajamų reikia sumokėti už šildymą, yra absurdas. Manau, kad gyventojų apklausa turi įvykti, tačiau reikia jai pasiruošti,“ – sakė meras, pasiūlęs sprendimo projektą atidėti iki gegužės.

Gyventojai nepamirš

Gyventojų apklausos iniciatorius D.Želvys, apibendrinęs pasiūlymus, ironizavo, jog praėjo daugiau kaip mėnuo, kai aštuonių miesto savivaldybės Tarybos narių įteiktas merui V.Stalmokui prašymas organizuoti apklausą. Tačiau, anot jo, vėl siūloma datą nukelti mėnesiui ar dviems, tikintis, kad žmonės pamirš. „Galim „nutempti“ ir iki Naujųjų metų. Tačiau  nėra garantijų, jog socialinis sprogimas vėl neišgins gyventojų į gatves. Problemą turi spręsti tiek pozicija, tiek opozicija,“ – ragino posėdžio dalyvius balsuoti už apklausą D.Želvys.

Paskelbus balsavimo rezultatus, vienuolikos balsų dauguma sprendimas dėl gyventojų apklausos  atidėtas.