Buvusios žydų ligoninės pastatas

Palangos žydų bendruomenė skaičiuoja daugiau nei 500 metų. 1487 metais Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė.

Rugsėjo 23-ąją Palangos žydų bendruomenė kartu su Palangos Vlado Jurgučio progimnazija mokiniais ir Palangos miesto savivaldybė kultūros skyriaus atstovais paminėjo Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. 

Nors debesys virš Palangos miesto ligoninės senai jau kaupėsi, bet žinia, kad, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), su kuria Palangos miesto savivaldybė turi sutartį dėl paslaugų teikimo, nuo rugsėjo 10 dienos Palangos ligoninėje  naikina terapijos, intensyvios terapijos ir net skubios pagalbos skyrių, paliekant joje tik slaugos skyrių, kurorto valdžiai bei miestelėnams trenkė kaip...

Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Ta proga sausio 26 d. 11 val. Palangos žydų bendruomenė atidengia atminimo lentą, liudijančią Palangos žydų bendruomenės istoriją.

Minint žydų žudynių Palangoje dieną, antradienį, birželio 27 d., prie Birutės parke esančio paminklo bei senosiose žydų kapinėse nužudytiesiems atminti uždegtos atminimo žvakutės bei padėti akmenėliai.

Buvusios „Smilčių“ mokyklos pastatas netrukus pradės kilti naujam gyvenimui – trečiadienį pasirašyta šio pastato rekonstrukcija rangos darbų sutartis.

Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų. Palangoje žydai gyveno nuo XV a. antrosios pusės. 1487 m. Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII a. žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo darbais stengėsi nedidelę gyvenvietę paversti klestinčiu miestu.

Šių metų pradžioje, vasario 7 dieną, į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktas dar vienas Palangoje esantis objektas – pastatas J. Basanavičiaus g. 35. Registre nurodoma, jog jo vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis: XX a. ketvirtajame dešimtmetyje iškilęs pastatas atspindi to laikmečio medinės kurortų architektūros stilių.

Krikščioniška Lietuva vos prieš mėnesį per Vėlines uždegė žvakutes ant savo artimųjų, bičiulių ar net svetimų kapų, bet niekas neuždegė žvakelės ant žydų senųjų kapinių Palangoje. Kurorto valdžia, pagirtinai tvarkanti miestą, šiais metais įrengė fontanus Rąžėje, skyrė beveik 200 tūkstančių litų kalėdiniams miesto papuošimams, bet žydų kapinės, kultūros...