Baltarusių pinigai Palangos nepasiekia

Palanga verkšlena, kad dauguma lietuvių poilsiautojų šiemet kaip niekada šykštūs, bet pasiturintiems svečiams iš Baltarusijos ir Kaliningrado tapo beveik neįmanoma atvykti į Lietuvą. Lietuvos konsuliniuose skyriuose Minske ir Kaliningrade nusidriekė ilgiausios eilės – dėl vizos patekti pas konsulą neretai galima tik po kelių mėnesių. Lietuvos turizmo agentūrų vadovai keiksnoja nesugebančią prie didelių srautų prisitaikyti Užsienio reikalų ministeriją, ambasadas ir konsulinius skyrius, o šie atkerta, kad nieko pakeisti negalį – valstybės taupymo politika neleidžia samdyti daugiau darbuotojų. Valstybės šykštumas skaudžiai kerta per turizmą – šnekinti pašnekovai Palangoje nesiryžo spėti, kiek dėl to kurortas praranda pajamų. „Labai daug“, -  sakė sutartinai.

Lietuviai turi pasimokyti iš latvių

Palangos kelionių agentūros UAB „Merkurijaus turizmas“ direktorė Olga Abagian sakė, kad jau visą vasarą nuolat girdi kolegų Baltarusijoje skundus.

„Agentūros Minske, su kuriomis bendradarbiaujame, pyksta, kad tapo beveik neįmanoma Baltarusijos piliečiams gauti Lietuvos turistinių vizų. Konsulinis skyrius Minske tik dukart per mėnesį priima baltarusių turizmo firmų sąrašus su baltarusių, norinčių atvykti pailsėti į Lietuvą, sąrašais. Privatiems asmenims išvis tapo neįmanoma užsiregistruoti patekti pas konsulinio skyriaus darbuotojus – visas kvotas išnaudoja turizmo agentūros. Be to, nesuprantama, kodėl konsulinis mokestis Minske yra 60 eurų, kai, pavyzdžiui, Rusijoje, kitoje ne Šengeno valstybėje, Maskvoje ir Kaliningrade, tik 35 eurai“, - teigė O. Abagian.

Pasak jos, niekas negali nė įsivaizduoti, kiek dėl to Lietuva ir Palanga vasarą praranda svečių iš Baltarusijos ar Kaliningrado.

„Spėju, kad labai daug. Argi Palangai nereikia baltarusių pinigų? Jau pajutome, kad šiemet į Palangą atvyksta kur kas mažiau poilsiautojų iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Jūrmala tvarkosi žymiai geriau nei lietuviai – jie duoda ilgesnes, iki pusmečio, vizas, jos kainuoja mažiau ir jas lengviau Minske gauti. Dėl tos priežasties nemažai baltarusių renkasi Latviją – Jūrmala jau šurmuliuoja nuo pat birželio. Jau tuoj vidurvasaris, o Palanga dar „neįsibėgėjo“, - tvirtino pašnekovė.

„Palangos viešbučio“ savininkė Loreta Gečienė teigė, kad dėl kliūčių gaunant vizas buvo panaikintos kelių turistinių grupių iš Kaliningrado viešbučio rezervacijos.

„Visų nedavė, o priežasčių nepaaiškino, nuostolių patyrėme mes“, - piktinosi L. Gečienė.

Valstybės taupymo politika smogia turizmui

Liuda Klemionova, Lietuvos konsulė Lietuvos ambasadoje Minske, kalbėdama su „Palangos tiltu“, šią vasarą vadino „ypatinga“.

„Galiu teigti, kad kiekvieną darbo dieną konsulinis skyrius patiria antplūdį lankytojų. Lietuvos ambasados konsulinis skyrius Minske – vienas iš nedaugelio, kuris, siekdamas geriau aptarnauti didelius besikreipiančiųjų srautus, įvedė išankstinio užsirašymo tvarką. Pavyzdžiui, užsirašę šiandien, galės ateiti pokalbio į konsulinį rugpjūčio pradžioje“, - aiškino konsulė.

Jos teigimu, tokios laukimo eilės susidarė dėl Lietuvos Turizmo departamento sprendimo Baltarusijoje akredituoti daugiau turizmo firmų – tik tokios kelionių organizatorės turi teisę kreiptis į Lietuvos ambasados konsulinį skyrių dėl turistinių vizų.

„Anksčiau tokių firmų buvo 40, dabar  - virš 80. Kalbant paprastai, Departamentas pasirūpino kitų baltarusių kelionių firmų akreditacija, bet Lietuva neskyrė nė cento papildomų darbuotojų priėmimui į konsulinį skyrių. Vienai vizai paruoši reikia dviejų ar trijų darbuotojų „prisilietimo“ – per dieną padarome 120 – 130 vizų, nors norma yra 60. Kiekvieną dieną gauname 50 - 60 faksų iš turizmo agentūrų su paklausimais dėl dokumentų priėmimo. Kasdien aptarnaujame 450 – 500 žmonių konsuliniais klausimais, per mėnesį – vidutiniškai 5,5 – 7 tūkstančius lankytojų. Nė vienas kitas Šengeno valstybės konsulinis skyrius neturi tokio darbo krūvio kaip mes Minske“, - neslėpė apmaudo konsulė.

Anot jos, normaliam konsulinio skyriaus darbui užtikrinti papildomai reikėtų dar 5 darbuotojų.

„Papildomi etatai – tik svajonė. Verčiamės kaip galime – vasarą neišleidžiame darbuotojų atostogų, dirbame po darbo valandų. Žinoma, niekas už jas nemoka. Džiaugsimės, jei ministerija (Užsienio reikalų ministerija – aut.) dar labiau nenurėš finansavimo – visaip dėl taupymo yra kalbama“, - sakė L. Klemionova.

Mažiau vizų – nebūtinai mažiau turistų

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Tauras Pajaujis sakė, kad Lietuvos konsulinio skyriaus Minske darbo apimtys „kolosalios“. Anot jo, vien birželio mėnesį konsulatas išdavė 8,5 tūkstančius vizų.

„Tai yra absoliutus rekordas palyginus su kitais Šengeno šalių konsulatais. Nė viena kita Šengeno valstybė neišduoda 85-100 tūkstančių vizų Baltarusijos piliečiams per metus“, - teigė T.Pajaujis.

„Žinau, kad žmonės, norėdami patekti pas konsulą, turi atnešti dokumentus į ambasadą prieš 40 dienų. Bet yra tik viena išeitis tokiai padėčiai spręsti – priimti daugiau darbuotojų į konsulinį skyrių.  Viskas turėtų būti kaip ir bet kuriame fabrike – didėjant paklausai, turėtų atitinkamai didėti ir pasiūla. Bet visiems aišku, kad šiais laikais niekas apie papildomų darbuotojų priėmimą  Užsienio reikalų ministerijoje negalvoja“, - teigė direktoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, kalbant apie Šengeno vizų išdavimus, kritiška padėtis susidarė ne tik Minske, bet ir Moldovoje.

Jis suabejojo, ar mažiau išduodamų vizų lemia mažesnius turistų į Lietuvą srautus:

„Labai „slidus“ klausimas. Drįstu teigti, kad nėra tiesioginės priklausomybės tarp išduodamų vizų skaičiaus ir atvykstančiųjų į Lietuvą skaičiaus. Kai kuriais stebėjimais, mažėjant išduodamų vizų baltarusiams skaičiui, baltarusių skaičius Lietuvoje didėja“, - teigė T. Pajaujis.

Jis nesiėmė spręsti, ar dėl kliūčių gaunant vizas Lietuvos konsulate baltarusiai labiau kreipiasi į Latvijos ambasadą: