Baigianti darbą Taryba: už sutartų nesutarimų - dar didesnė priešprieša

Regis, miesto Tarybos kadencijai skaičiuojant paskutinius darbo mėnesius, pabaigtuvių nuotaikos užvaldo ir valdančiąją koaliciją – pasikliaudami tyliu daugumos buldozeriu, ji užvakar, daug neaušindama burnos, „stūmė“ vieną miestui svarbų klausimą po kito. Tačiau užvakar buvo galima pastebėti ir kitką: į pavyzdingai „namų darbus“ atlikusios opozicijos pasiūlymus, nuomones kai kurie valdančiųjų nariai bandė atsižvelgti ar net parėmė. Taip liberalcentristas E. Simutis kartu su Tarybos konservatoriais rėmė prie sienos miesto architektą S. Bradūną dėl paplūdimio schemos pakeitimų, kurie , S. Slaboševičienės nuomone, yra „korupcija kvepiantys“. Gal ir valdantieji, baigiantis kadencijai, dažniau paklus ne partiniams susitarimams, o labiau įsiklausys į miesto gyventojų nuomonę, specialistų vertinimus?

Posėdyje dalyvavo visi Tarybos nariai

Paskelbus, kad posėdyje dalyvauja visi – 21- Tarybos narys, salėje nuvilnijo ošimas „ooo – Taryba nepamena, kada Tarybos posėdyje dalyvavo visi Tarybos nariai. Konservatorius M. Skritulskas pasiūlė alternatyvų sprendimo projektą dėl savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, bet meras, remdamasis Tarybos reglamentu, atsisakė įtraukti projektą į posėdžio darbotvarkę. Valdantieji ir opozicija dar bandė remti ietis dėl jo interpretavimo, bet V. Stalmokas buvo neperkalbamas.

Opozicijos lyderis perskaitė kreipimąsi, kuriuo išreiškiamas susirūpinimas dėl siūlymo Botanikos parką pavadinti grafo Tiškevičiaus vardu. Kreipimasis, kurį pasirašė virš 80 Palangos gyventojų, ragina valdančiuosius parkui grąžinti istorinį Birutės pavadinimą.

Konservatorius G. Šatkauskas pateikė merui paklausimą dėl „Litesko“ filialo patirtų sąnaudų, sąrašą įmonių, iš kurių „Litesko“  2006-2009 metais pirko darbus ar paslaugas, „Litesko“ investicijų suvestinę, pajamų suvestinę, investicijų planus.

Svarstant klausimą dėl savivaldybės biudžeto patikslinimo,  R. Garolis pasiūlė skirti iš jo 50 tūkstančių krepšinio klubui „Naglis-Adakris“. S. Slaboševičienė pranešėjos R. Garadauskienės teiravosi, kodėl nepanaudoti biudžete numatyti 7 tūkstančiai litų mokinių saviraiškai. Biudžeto skyriaus vedėja atsakė: „Mes džiaugiamės, kad mums taip pavyko sutaupyti biudžeto lėšų“.  Toks atsakymas sukėlė S. Slaboševičienės ir opozicijos nepasitenkinimą. „Kai reikia pinigų pramogoms, sportui, nemirktelėjus atsiranda 50 tūkstančių litų, o ar visi žino, kad yra 152 prašymai skirti 120 litų dydžio socialines pašalpas? Žinome, kad žmonės labiausiai ateina prašyti socialinių pašalpų prieš Kalėdas, bet pinigų jiems nebus, jei lengva ranka skirsime 50 tūkstančių litų sportui“, - sakė Š. Vaitkus. Jis pateikė Tarybai pasiūlymą: 20 tūkstančių litų skirti socialinėms reikmėms, o 30 tūkstančių litų „Nagliui-Adakriui“. S. Slaboševičienei pasiūlymas vaikų sąskaita skirti 50 tūkstančių litų iš biudžeto krepšinio komandai pasirodė „labai keistas“. S. Simė tvirtino, kad Palangos vaikai važiuoja į „Naglio“ rungtynes. „Miesto įstaigoms reikėtų ne tik pinigų žvilgčioti į biudžetą,  bet jų prasimanyti ir dalyvaujant įvairiuose konkursuose“,  - sakė liberalcentristas. Konservatorius D. Želvys stebėjosi, kad remiamas profesionalus sportas, o ne masinis. Taip pat konservatorius M. Skritulskas pastebėjo, kad „Naglio-Adakrio“ komandoje žaidžia vos vienas palangiškis. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurioms miesto mokykloms tik po maldavimų buvo skirta pinigų suremontuoti „bėgančiam“ stogui ir elektros instaliacijai sutaisyti.

Kalbai pasisukus apie švietimą, Š. Vaitkus stebėjosi, kad V. Jurgučio pagrindinės mokyklos rekonstrukcijai skirta 13 milijonų litų. „Vadinasi, vienam kvadratiniam metrui 5 tūkstančiai litų, nors reali statybų kaina yra 2 tūkstančiai litų vienam metrui“, - pastebėjo opozicijos lyderis. Biudžeto skyriaus vedėja negalėjo pasakyti, kiek iš viso kainuos mokyklos rekonstrukcija. Tarybos nariai balsų dauguma – 13 „už“ – balsavo už 50 tūkstančių litų skyrimą „Nagliui – Adakriui“.

Daugiausia aistrų – dėl paplūdimio schemos

Svarstant klausimą dėl fiksuoto pajamų mokesčio nustatymo dirbantiems pagal verslo liudijimus, G. Šatkauskas ir Š. Vaitkus siūlė sumažinti mokestį už verslo liudijimą gyventojams, kurie teikia apgyvendinimo paslaugas. Š. Vaitkus sakė susilaukęs grupės Palangos kirpyklų savininkų prašymo sumažinti mokestį už verslo liudijimus. „Absoliuti kurorto kirpėjų dauguma neišgali mokėti 960 litų, todėl siūlau mokestį sumažinti iki 600 litų“, - siūlė Š. Vaitkus. Biudžeto vedėja R. Garadauskienė tokiam siūlymui prieštaravo: „Visi miesto gyventojai turi prisidėti prie miesto biudžeto rinkimo“. Deja, nei G. Šatkausko, nei Š. Vaitkaus pasiūlymų Tarybos dauguma neparėmė.

Daugiausia politikų aistrų sukėlė klausimo dėl paplūdimių tvarkymo ir viešųjų vietų išdėstymo schemos svarstymas. Kaip visada gerai Tarybos posėdžiams pasirengęs Š. Vaitkus piktinosi, kad  prieš dvi dienas pateiktoje paplūdimio schemoje yra pateikti vieni statiniai, o internete, jau prieš pat Tarybos posėdį, - visai kiti. „Jos, pakeistos, Tarybos nariai net nėra matę“, - pastebėjo opozicijos lyderis. „Kaip tai paaiškinti?“ - rėmė jis prie sienos miesto architektą S. Bradūną. Jis sakė, kad buvo pastebėtos klaidos, neatitikimai, kurie buvo ištaisyti. „Iš esmės niekas nepasikeitė – schemoje liko tos pačios 34 vietos“, - sakė jis. Š. Vaitkus kratė galvą: „Į klausimą, architekte, neatsakėte“.

D.Želvys privertė S. Bradūną toliau prakaituoti: „Komitetams pateiktoje schemoje, prie vietos tilto kairėje, kur numatyta paplūdimio tinklinio aikštelė, atsirado ženkliukas, žymintis maitinimą. Kodėl? Kas uždėjo ženkliuką?“ Architektas stengėsi nesureikšminti su niekuo nesuderintų pakeitimų paplūdimio schemoje: „Ta vieta – nekonkursinė (vadinasi, jai užimti nebus rengiamas konkursas – aut.)“ – atsakė S. Bradūnas. „Techninė klaida“, - pridūrė jis. D. Želvys teigė, kad jis nesuderinto ženkliuko atsiradimo aplinkybes išsiaiškinti paprašys Antikorupcinės komisijos. Nepartinės S. Slaboševičienės nervai irgi neišlaikė – ji prašė S. Bradūno paaiškinti, kokiu teisės aktu remiantis Tarybai buvo pateiktas ne pradinis, o pakeistas ir net su komitetais nesuderintas sprendimo projektas. „Kas valdo miestą? Kam jūs atstovaujate?“- S. Slaboševičienė kreipėsi į S. Bradūną. Daug kam netikėtai ir liberalcentristas E. Simutis prisijungė prie konservatorių kritikos miesto architektui: „Kodėl paplūdimio schemoje išnyksta ir atsiranda niekur nenumatytos vietos?“ - teiravosi jis. S. Slaboševičienė šypsodamasi pranešė, kad korupciniu požiūriu sprendimo projektas dėl paplūdimio schemos įvertintas nuliu. „Bet labai kvepia korupcija“, - sakė politikė. Liberalcentristas A. Martinkėnas abejojo, ar kavinėse turi būti rekreacinės pramogos, pavyzdžiui, batutai. „Ko Palanga siekia: paversti paplūdimį J.Basanavičiaus gatvės balaganu ar kad paplūdimys būtų vieta pailsėti ir formuotų miesto įvaizdį?“- klausė Š. Vaitkus. D. Puodžius irgi suabejojo pateikta paplūdimio schema: „Geri norai, bet pirmiausia reikia pasirūpinti, kad paplūdimy būtų tinkamai sutvarkytos komunikacijos – elektra, kanalizacija“, - siūlė vyriausias Tarybos narys. Š. Vaitkus priminė, kad Vyriausybės  atstovė Klaipėdos apskrityje K. Vintilaitė yra pasiūliusi sprendimą dėl viešųjų vietų išdėstymo paplūdimyje atidėti, kol bus gauti atsakymai iš kitų institucijų, ar toks sprendimo projektas atitinka teisės aktus. Balsuodami politikai parodė stebėtiną sutarimą – visi 21 balsavo už klausimo atidėjimą. Nors buvo sutarta, kad projektą reikia geriau paruošti ir ištaisyti visus pastebėtus neatitikimus, tai nereiškia, kad pozicija ir opozicija dėl paplūdimio schemos sutaria. Užkulisiuose atvirai šnekama, kad valdantieji, būgštaujantys, kad nesėkmingai susiklosčius rinkimams, jie liks be jokių svertų versle, norėtų įvyksiančiuose konkursuose „prastumti“ savo bendrapartiečius verslininkus, kaip numato paplūdimio schemos sprendimo projektas, net penkeriems metams. Žinoma, tam reikėtų dar iki šios kadencijos pabaigos spėti patvirtinti schemą ir surengti konkursus viešosioms vietoms paplūdimyje užimti.

Rinkliavų dydžio taip pat nemažino

Kaip numato reglamentas, buvo suteiktas žodis visuomenės atstovams.  A. Rakauskienė atkreipė dėmesį į didelius miesto rinkliavų dydžius. Jungtinio Demokratinio judėjimo Palangos skyriaus pirmininkas D.Žuolys visų dėmesį atkreipė, kad, praėjus beveik po mitingo prieš „Litesko“ daugiau kaip dviems mėnesiams, į mitingo metu priimtą peticiją valdžia dar nereagavo, nors peticijų komisija nustatė, kad peticija yra pagrįsta.

Nacionalinės vartotojų federacijos atstovė Rūta Ruzgutė pastebėjo, kad nei valdžia, nei miesto žiniasklaida neatkreipė dėmesio į naujas šilumos taisykles, nors jos įsigaliojo nuo lapkričio 1-osios. Palangiškė pabaigoje uždavė merui, kaip ji pasakė, mįslių apie šilumos trasas.

Svarstant klausimą dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros maksimalių tarifų nustatymo, M. Skritulskas pastebėjo, kad iki šiol vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris turėtų nustatyti, kam jie priklauso: „Litesko“ ar šilumos vartotojams. „Kol jis nebaigtas, nėra prasmės skaičiuoti tarifus“, - sakė Tarybos narys. „Tvarkietė“  N. Petkutė paskelbė, kad ji paskaičiavusi, jog „geriausiu atveju“ gyventojai mokės už priežiūrą 7 centais mažiau. Taryba nustatė diferencijuotus priežiūros tarifus, už kuriuos balsavo 13 politikų.

Merui V. Stalmokui nesutikus posėdžio pradžioje į jo darbotvarkę įtraukti M. Skritulsko alternatyvų projektą dėl vietinės rinkliavos surinkimo, konservatorius jį pristatė, gavęs pasisakymo teisę.  Nustatyti rinkliavos dydį pagal faktines aplinkybes, o ne tik remiantis nekilnojamo turto registro duomenimis, nustatyti smulkesnę gradaciją ploto, pagal kurį nustatomas rinkliavos dydis – tokie buvo M. Skritulsko pasiūlymai. „Nenormalu, kad gyventojai turi mokėt 120 litų rinkliavos mokestį už sodą, kuriame jie negyvena, ir tiek pat už prie sodo esantį garažą“, - sakė M. Skritulskas. Palangiškė Vitkauskienė papasakojo, kad už dvejas daržovių ir vaisių prekyvietes ji turi per metus sumokėti Rinkliavos centrui 1200 litų, nors veiklą vykdo vos 4 mėnesius per metus. R. Garolis prieštaravo tokiam M. Skritulsko pasiūlymui: „Stebuklų nebūna. Jau dabar Rinkliavų centras turi 1 milijono litų „skylę“. Kokia ji bus, jei mes mažinsime rinkliavos tarifus?“. Valdantieji atmetė M. Skritulsko pasiūlymą ir balsavo už R. Garolio pristatytą sprendimo projektą, nors aštuoni Tarybos nariai balsavo už tai, kad klausimas būtų atidėtas.