Rinkimus liberalai prisiminė tik baigiantis kadencijai

Atsitiko tai, kas buvo užprogramuota. Kuo arčiau rinkimai, tuo labiau šiai kadencijai į vieną koaliciją susibūrę Palangos konservatoriai ir liberalai ima skersakiuoti vienas į kitą ir jau raitojasi rankoves.

Liberalus pastebimai suerzino konservatorių išleista kadencijos ataskaita, kurioje vardinant mieste atsiradusius naujus objektus ir realizuotas idėjas – nė žodžio apie koalicijos partnerius. Nors taip ir lieka neaišku, kodėl savo rinkiminiame leidinyje viena partija turėtų minėti politinius varžovus? Ataskaita juk ne visos koalicijos, o konservatorių. Juk niekas netrukdė ir liberalams viešai pasigirti, kokius savo rinkimų programos pažadus jie yra įgyvendinę. Tik kad tos programos be „sieksime, skatinsime, remsime, rengsime, gerinsime“, ne kažin ką. Per 4 metus nesugebėta pasistūmėti net įvedant įvažiavimo rinkliavą, nors eismo organizavimui mieste vadovauja liberalų vicemeras Saulius Simė.

Nepaisant prieš ketverius metus iškilmingai skambėjusių gražių šūkių apie Palangoje esą įvykusį dešiniųjų jėgų susijungimą, į valdžią patekę liberalai nublanko jau pačioje bendro darbo pradžioje atsitraukę taip toli, kad už išpūstų konservatorių krūtinių jų nebesimatė visą kadenciją. Nors naudodamiesi trapia daugumos politine persvara keturi liberalai galėjo šokdinti konservatorius kiek norėjo. Kas liberalams tuomet trukdė realizuoti savo rinkimų programos punktus, siekti apčiuopiamo savo partijos įnašo į Palangoje prasidėjusius pokyčius? Juo labiau visą tą laiką turint tokį garvežį – su abiem premjerais – konservatoriumi Andriumi Kubiliumi ir socialdemokratu Algirdu Butkevičiumi gerai sutariantį merą Šarūną Vaitkų.

Tačiau tuomet apie kitus savivaldos rinkimus, regis, negalvoję ir iniciatyvą konservatoriams atidavę liberalai šiandien raško visiškai neprinokusius ir karčius vaisius. Šnipšto verta jų paruošta rinkimų programa, agitaciniuose laikraštukuose išguldyti gražūs pažadai bei įsipareigojimai. Nes nuo 2006 metų Palangos valdžioje esantys, praėjusią kadenciją beveik pusę tarybos mandatų ir du merus turėję, o dabar vicemero postą užimantys liberalai neturi atsakymo į vienintelį palangiškių klausimą – kur jūs buvote, ką valdžioje veikėte iki šiol, kad nemažai dalykų reikia žadėti jau trečią kartą?

Dabar, likus mažiau nei mėnesiui iki rinkimų, jau neužtenka visa gerkle šaukti, kad už miestą keitusius sprendimus taryboje bendrai balsavo visa koalicija. Argumentai, kad konservatoriai tik tęsė praėjusioje kadencijoje sumanytus ir, esą, pradėtus liberalų darbus, žmones jau ne juokina, o erzina. Visiems suprantama, kad vien Tarybos sprendimais pastatų nepastatysi. Rekalingas savivaldybės administracijos sutelkimas, valstybės ir ES finansavimas, kuriam gauti būtinos didelės miesto vadovų pastangos ir nuolatinis rūpestis.

Beje, apie liberalų rūpestį Palanga. Neprošal prisiminti, kodėl, gelbstint nuo privatizavimo, 2010 metų rudenį Palangos valdžia buvo priversta perimti Vasaros estradą.

Tų pačių metų pavasarį atsiskaitydamas už praėjusius metus liberalų meras Vytautas Stalmokas palangiškiams viešai melavo, kad „nuolat bendradarbiaujama su Lietuvos nacionaline filharmonija rengiant Vasaros estrados rekonstrukcijos techninį projektą“. Tačiau tuo pačiu metu filharmonijos paraiška dėl Vasaros estrados techninio projekto finansavimo Lietuvos verslo paramos agentūroje buvo atmesta antrą kartą. Vadinasi, priešingai nei teigė miesto valdžia, projektavimas net nebuvo prasidėjęs.

O tam, kad rekonstruota vasaros estrada jau būtų veikusi pernai, reikėjo visai nedaug. Tais pačiais metais atlikus apklausą buvo išsiaiškinta, kad techninį projektą rangovai atliktų už 0,5-1,7 mln. litų. Pusę šios sumos turėjo būti skirta iš ES fondų, o kita pusė – pridėta Kultūros ir Ūkio ministerijų. Tačiau Kultūros ministerija atsisakė finansuoti estrados rekonstrukcijos pradžią, todėl filharmonijos paraišką atmetusi LVPA oficialiai atsakė, kad šis objektas nepateko į kultūrinio turizmo prioretinių projektų sąrašą.

Ar tuomet V. Stalmokas bandė Vyriausybei įrodyti, kad vasaros estrada Palangoje turi būti svarbiausias šalies kultūrinio turizmo prioritetas?

Apie tai, kad valstybė vasaros estrados rekonstrukcijos atsisakė net du kartus, tuometė Palangos valdžia sužinojo tik po to, kai šis projektas buvo perbrauktas. Anot tuometės filharmonijos vadovės, taip atsitiko todėl, kad estrados rekonstrukcijos „prastūmimui“ trūko lobizmo. Paprasčiau tariant, šiam projektui pritrūko įtakingų užtarėjų, nors liberalcentristai tuomet buvo šalies valdančiojoje daugumoje, o Palangos liberalų atstovas ministras Raimunda Palaitis sėdėjo Vyriausybėje.

Regis, tuomet dėl šio projekto miesto meras turėjo išnaudoti visas savo pažintis Lietuvos valdžioje, panaudoti valdančiojoje koalicijoje esančios liberalcentristų partijos frakcijos Seime įtaką. Spausti kultūros ir ūkio ministrus, kad pradžioje būtų prisidėta bent prie techninio projekto finansavimo. Pagaliau, pusę projektavimui rekalingų lėšų galėjo skirti pati Palangos savivaldybė. Jei ne iš biudžeto, tai iš paskolos. Turint projektą, kuriam panaudoti ES pinigai, vėliau Vyriausybę buvo galima prispausti ir dėl pačios objekto rekonstrukcijos.

Palangos savivaldybė vis tik finansavo estrados rekonstrukcijos techninį projektą. Ir šalies Vyriausybė įtikinta modernios koncertų salės būtinybe Palangoje. Ir rekonstrukcijos darbams ES finansavimas gautas, prie kurio nemaža dalimi prisideda ir miesto savivaldybė. Ir dar šį rudenį duris atversiantys koncertų rūmai statomi sparčiai.

Tik visa tai, deja, padarė ne V. Stalmokas, kuris šiandien teigia „turįs sugrįžti, kad tęstų pradėtus darbus“ (įdomu, kur jis buvo išėjęs, juk visą tą laiką sėdėjo Tarybos valdančiojoje daugumoje). Ir ne liberalai, kurie dabar 2010 metų spalio 28 dienos Tarybos sprendimą iš Nacionalinės filharmonijos perimti vasaros estrados pastatą pateikia, kaip jos rekonstrukciją nulėmusį savo nuopelną.