Atšilus orams dėl erkių įsisiurbimų į medikus kreipiasi daugiau palangiškių

Prasidėjus šiltajam sezonui, žmonės gamtoje susiduria ir su nemaloniais siurprizais. Pavasarį itin suaktyvėjus erkėms, šių gyvių namo parsineša tiek gyventojai, tiek jų augintiniai.

Palangos pakraštyje į pievas dažnai pavedžioti šunis vedantis palangiškis Juozas pakraupsta, kai grįžtant namo ant augintinių kailių pamato pilna parazitų. Kartais iš kailio ištraukia net ir po dešimt erkių. Ne visada padeda ir parazitams atbaidyti skirtos priemonės. Šį pavasarį ne kartą Juozas ir pats ant savo kūno aptiko ne vieną erkę, vaikinas džiaugėsi, kad visas pavyko greitai pastebėti ir nė viena nespėjo įsisiurbti.

Parazitai suaktyvėjo

Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Egidijus Rimkus patvirtino, kad pastaruoju metu į įstaigą vis užsuka palangiškių su įsisiurbusiomis erkėmis.

„Mes jas ištraukiame, panaudojame atitinkamas medicinines priemones. Šiuo metu neturime pacientų su erkių įkandimų komplikacijomis, pernai taip pat nebuvo užfiksuota”, – sakė E.Rimkus.

Visuomenės sveikatos centro specialistai teigė, kad Palangoje erkės prabudo jau kovo mėnesį, pašiltėjus orams jos dar labiau suaktyvėjo.

Specialistai dar netikrino Palangoje esančių potencialių erkių vietų. Tai planuojama padaryti iki birželio vidurio.

Railioja ir paplūdimiuose

„Kol kas stebėjome Girulių miške. Šiuo metu yra daug vadinamų nimfų – nesubrendusių erkių. Pavyzdžiui, vieno kilometro miško ruože radome 21 nimfą ir 2 suaugusias erkes“, – „Palangos tiltui“ sakė  Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų proflilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė.

Anot jos, erkės labiausiai mėgsta lapuočių miškus, drėgnas, nenušienautas vietoves, vengia saulės. Pastaruoju metu jų atsiranda ir paplūdimiuose ant smėlio. V.Pečkauskienės teigimu, šiuos parazitus į paplūdimius atneša po gamtą lakstę naminiai gyvūnai.

Pasak specialistės, geriausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai. Išvis jų yra trys. Antras skiepas leidžiamas praėjus keturioms savaitėms nuo pirmojo, o trečias – po vienerių metų. Vienas skiepas kainuoja apie 80-90 litų.

Imunitetas erkiniam encefalitui įgyjamas 3-5 metams. 

Svarbu saugotis

Pašnekovė patarė į mišką eiti apsirengus šviesiais drabužiais, mat ant jų lengva pastebėti ropinėjančias erkes. Kelnių klešnes reiktų sukišti į batus ar kojines, gerai užsagstyti apykaklę, galvą pridengti kepure. Taip pat nubaidyti erkes padeda įvairūs specifinį kvapą turintys repelentai.

„Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra, žmogus turi pats save saugoti“, – pridūrė V.Pečkauskienė.

Jei parazitas įsisiurbė, jį reikia kuo greičiau ištraukti pincetu. Erkę patariama imti kuo arčiau galvutės ir staigiai traukti į viršų. Parazito pilvo negalima spausti, nes taip jo seilės gali patekti į žmogaus organizmą. Ištraukus tą vietą reikia dezinfekuoti spiritu. Atsiradus simptomams, kreiptis į gydytoją.

Gali sukelti komplikacijas

Įkandus erkei, žmogus dažniausiai suserga po 1-2 savaičių. Ligos pradžia primena gripą – pakyla temperatūra, skauda sąnarius, galvą, vargina silpnumas. Po kelių dienų žmogus gali pasveikti. Bet trečdalis užkrėstųjų po 3-7 dienų vėl sukarščiuoja. Antrasis temperatūros pakilimas būna stipresnis, nes virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą. Atsiranda  galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, orientacijos, kalbos sutrikimas, rankų, liežuvio drebėjimas, sutrikusi pusiausvyra. Gali išsivystyti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė, ištikti koma ar mirtis.