Artyn naujo Baltijos pavasario: ten, kur stirnos skaičiuoja laivus

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013-03-25
Peržiūrėta
2158
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Mes, „greitabėgiai“ moderniųjų laikų žmonės, lyg pasakas ar seniai pamirštą stebuklą atrandame Palangos – Šventosios – Latvijos apylinkėse aptiktus ideliai civilizacijos nepaliestus kampelius, kur viskas, o viskas – tikra, kaip dangus su debesų laivynais, smėlio karalijos, kur gyvenimas yra milijonus metų toks, kurį tu, aš, mes bejėgiai pakeisti, o tai, beje, ir nekeistina, nes tas, kas kyla prieš gamtą, pats ūmai ir neplanuojamai, antgamtiškai krenta, jei ne visam – ilgam susiūbuoja. Gamta viską kuo tvarkingiausiai sudėliojusi į nišas, kaip šeimininkė indus virtuvėje, kas, kur ir privalo būti. Harmoningai. Po to, kai laidoje „Labas rytas, Lietuva“ mūsų Palangos „vaikynai“, kaip tartų poetas Paulius Širvys, – meras Šarūnas Vaitkus ir Nerijus Stasiulis vasario 14-ąją paragino visus lietuvaičius važiuoti į Palangą švęsti Stintų šventės ir Vasario 16-osios, aš šventai baltais Tylos takais tarp Anaičių – Šaipių vėl ėjau priejūriais į pavasario žvalgytuves.

Nors jūros tilto nematyt. Užtat pavasaris jau glaustos kaip šuniukas ir nieko blogo negali sakyt, kai nuo krantais sugrįžtančios šviesos visiems galvelės sukas. Sveikatingumo metas, žinau, ne tik manyje verda jausmų proveržiai, švelnumo „priepuoliai“, noras gaivinti mintis „poetizmais“ ir jais pamaloninti visus „Palangos tilto“ skaitytojus:
„Plaukiok, Akmenėli,
Nardyk tarp žuvų,
Pasakai prikėlęs –
Savas tarp savų“.
Gamtoje, ant jūros kranto, ten, kur stirnos skaičiuoja laivus, kiekvienas gyvas (taip pat ir akmeninių „aviukų kaimenės“) esame savi tarp savų ir, būkime atviri, kol sveikatingas – ir reikalingas. Čia žmogus tikrai esi Laisvabitis.
„Neuroplastiškumas“. Taip galvočiausieji pasaulio medikai jau dabartiniame medicinos mokslo vystymosi etape įvardijo žmogaus smegenų savybę keistis, augant metų skaičiui. Metai brandina asmenybę. Bet nebūtinai sendina jo dvasinį būvį. Brandina. „Nokina“ kaip obuolį, tik obuoliui užtenka ir vienos vasaros, kad subręstų, nunoktų, o žmogui greitai bus ir 100 vasarų mažai. Jei gyvendamas gausins savosios dvasinės patirties lobynus. Nes: „Žemė, moteris, mašina, o labiausiai Mintis privalo visad būti judinamos“. Gamta ir mokslo pažanga kiekvienam EGO, bet kuriam iš mūsų suteikia galimybių ilgai – ilgai, labai ilgai, – čia pritartų ir buvęs mano kaimynas, Palangos ir Lietuvos sveikuolių garbės akademikas Dainius Kepenis! – gyvai suktis besišypsančiųjų „Šokių salėje“, sveikatinant gerosiomis mintimis, širdažodžiais, juokais (su minimalia sarkazmo doze) ne tik save, taip priverčiant aistringai lankstytis žingsniams ir kojas, bet savo „aistros virusais“ „užzarazyti“, užkrėsti ir kitus bendruomenės narius. Tada visuotinis „Pagyvėjimas salėje“, visuotinis jaunėjimas ar bent dvasinis nenusigyvenimas – garantuotas.
Nugyventi savąją „kelio atkarpą“ „bet kaip“ – nesudėtinga, bet nenusigyventi, o praturtėti pasaulio ir asmeninio gyvenimo patirties pažinimu, tarsi „kiaurasamčiu“, arba sandėlio arpu išrūšiuojant visa tai, kas vertingiausia...
Šitai ir yra vadinama žmogaus Asmenybės branda.
Apie ją privalome galvoti ne tik Sveikatingumo metais, ir ne tik Palangoje. Nebijant metskaitlio kaitos, žinant, suvokiant, kad kūnas yra „sielos maišas“, jis klauso protingų protingos asmenybės signalų, impulsų, ir visas valingas, „kompleksinis“ neuroplastiškumas“ – smegenų savybė keistis ir keisti sveikatingąją situaciją „savo EGO naudai“, žinoma (o ko ne?) gali stipriai pristabdyti net ir senėjimo procesus. Kas be ko, žmogaus valia pajėgi daug ko sau žalingo išsižadėti, kaip aš manau, „parodyti špygą“ savo ištikimiausiam asmens sargybiniui – Velniui, kuris dažniausiai atsiranda maloniausių angelų ir angelyčių veidais, aidint muzikai...
Ne visi malonumai žmogui virsta nemalonumais.
Jeigu nebūtų malonumų, būtų nemalonu gyventi („jei neturi „grieko“, tai neturi nieko“!). Betgi galva žmogui skirta ne tam, kad „pilvo neprilytų“. Galvoje kas sekundę „kirba kirbukai“ – mintys, kurias, kaip norimą internetinę informaciją iš „kompo“ galima išsišaukti pagal tuo momentu pageidaujamą temą.
„Kam man eiti į smuklę, jei galiu gyventi be dūmų, be sielotaršos... kukliai?“
Bet kukliai retam norisi. Norisi „dabar“, „greitai“ ir „daug“. Daug skanių kąsnių „stresjada“, daug malonios aistros minčių ne tik lovose, bet ir už greičiausių automobilių vairų autostradose („FerrrRari“!), norisi plaukti jūra iš Palangos iki Gotlando, norisi nurengti gražią slaugytoją net atvežus ratukais artimo, bet jau atšalusio žmogaus kūną, į morgo šaldytuvą...
Norisi, norisi, norisi... „Gyvenimas mažytis – nėra ko varžytis“. Žmogus tuo ir gyvastingas, kad geidžia ekstremalo. Tarp kitko, aš irgi nesivaržiau. Ir nesivaržau. Liudiju aistros Palangą: „Tegyvuoja šokiai jūros lygyje!“
Tai gyvenimo aistra.
Tik ūmai prieš pusantro dešimtmečio suvokiau (tai – tarsi dangiškas atšvitimas!), kad subręsiu ir suvyriškėsiu tik tada, kai tvirtai pasakysiu „NE“ kai kam iš savo malonumų. Tai ir vyksta.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kartu su atbundančia gamta į kiekvienus namus pasibeldžia viena iš gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykos.


Didžioji pavasario šventė – šv. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, o vienas iš reikšmingiausių šios šventės simbolių – kiaušinis, simbolizuojantis gyvybės atsiradimą. Šv. Velykoms skirti renginiai kurorte jau prasidėjo ir tęsis iki pat Prisikėlimo šventės. Kokie yra nauji šių metų šv. Velykų švenčių akcentai? 


21-erių metų Marius Žostautas, prekybos centro „Maxima“ Palangos centre kasininkas-pardavėjas, pateko į didžiausio šalies maisto prekybos tinklo sausio herojų vienuoliktuką – už paslaugumą ir dėmesį klientams. Viena palangiškė nepatingėjo apie jai patikusį „Maxima“ darbuotoją parašyti jam padėką ir nusiųsti ją „Maxima“ vadovybei į...


Aklai įstatymo raidės įsikibę prokurorai–gynę viešąjį interesą ir sustabdę daugiabučių namų komplekso, žinomo kaip „Elija“, statybas Šventojoje–valstybei gali kainuoti 25 milijonus eurų. Tokį ieškinį valstybei pateikė Palangos verslininkas Vaidas Šimaitis.


Kad Palangos reprezentacinė krepšinio komanda „Palanga“ jau antrus metus iš eilės kausis Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finaliniame ketverte – pusfinalyje Palangos sporto arenoje balandžio 23 dieną „Palanga“ kovos su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“, – didelis visų klubo rėmėjų, žaidėjų, trenerio Virginijaus Sirvydžio ir...


Palangos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ įsikūręs netoli Birutės parko, vykdė projektą „Medžiai - šalia mūsų“. Šio projekto tikslas – plėtoti vaiko poreikį pažinti aplinkinį pasaulį, pratinant jame atitinkamai elgtis ir vertinti visa, kas jį supa.  


Į mano rankas žolynams vystant 2015-ųjų metų Palangos Saulėtekio take tarsi netyčia čia įslydo pavydėtinai kokybiškai Vilniuje išleista 1983-ųjų „Poezijos pavasario“ knyga. Ją Kelmėje tada man padovanojo ir šiandien tarp 1980 m. talentingųjų Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijos kūrėjų minima poetė Regina Biržinytė (1949–1996), užrašiusi:...


Mes, „greitabėgiai“ moderniųjų laikų žmonės, lyg pasakas ar seniai pamirštą stebuklą atrandame Palangos – Šventosios – Latvijos apylinkėse aptiktus ideliai civilizacijos nepaliestus kampelius, kur viskas, o viskas – tikra, kaip dangus su debesų laivynais, smėlio karalijos, kur gyvenimas yra milijonus metų toks, kurį tu, aš, mes bejėgiai...


Jau nuo amžių gelmių buvo aišku, kad žiemos viduryje, ypač Palangoje, prieš arktinius vėjus papūsti, kaulus geliančias žvarbanas įveikti esame bejėgiai, „skystakiaušiai“, kaip pasakytų Antanas iš Kretingalės. Be laiko nėra nė vaiko, nė pavasario. O pavasario pumpurai lengviau gims irgi iš vand eniu virstančių sniego sėklų. Žvelgi į gamtos metų...


Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė. Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius